Nuolatinis nuovargis, kurio nepanaikina net ir ilgas nakties miegas, dažnai nurašomas įtemptam gyvenimo ritmui, stresui ar sezonų kaitai. Tačiau neretai už šios būsenos slypi kur kas konkretesnė fiziologinė priežastis, kurią medikai vadina „tyliąja epidemija”. Anemija, arba mažakraujystė, yra būklė, kai organizme sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius arba hemoglobino kiekis juose. Tai reiškia, kad jūsų audiniai ir organai negauna pakankamai deguonies, todėl negali funkcionuoti visu pajėgumu. Nors daugelis žmonių apie anemiją žino tik paviršutiniškai, tai yra sudėtingas procesas, galintis rimtai pakenkti gyvenimo kokybei, kognityvinėms funkcijoms ir imuninei sistemai, todėl labai svarbu laiku atpažinti siunčiamus signalus ir imtis tinkamų veiksmų.
Kas vyksta organizme sergant mažakraujyste?
Norint suprasti, kodėl anemija sukelia tokius nemalonius pojūčius, reikia pažvelgti į kraujo sudėtį. Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) yra atsakingi už gyvybiškai svarbią funkciją – deguonies transportavimą iš plaučių į visas kūno ląsteles ir anglies dvideginio pašalinimą. Šį darbą atlieka eritrocituose esantis baltymas hemoglobinas, kurio gamybai būtina geležis.
Kai hemoglobino lygis nukrenta žemiau normos, širdis priversta dirbti sunkiau ir plakti dažniau, kad kompensuotų deguonies trūkumą ir aprūpintų organus. Būtent todėl sergantieji dažnai skundžiasi ne tik silpnumu, bet ir širdies permušimais. Ilgą laiką ignoruojant šią būklę, organizmas pereina į „taupymo režimą”: lėtėja medžiagų apykaita, blogėja smegenų veikla, o energija skiriama tik būtiniausioms funkcijoms palaikyti.
Simptomai: kaip atskirti anemiją nuo paprasto nuovargio?
Anemijos simptomai dažnai vystosi pamažu, todėl žmogus prie jų pripranta ir mano, kad tokia savijauta yra normali. Tačiau yra specifinių požymių rinkinys, kuris turėtų priversti suklusti. Tai ne tik bendras energijos stygius, bet ir fiziniai pokyčiai.
Pagrindiniai įspėjamieji ženklai:
- Odos ir gleivinių blyškumas: Tai vienas akivaizdžiausių požymių. Blyški oda, o ypač vidinė apatinių vokų pusė ar išbalusios dantenos, rodo sumažėjusį kraujo aprūpinimą kapiliaruose.
- Dusulys fizinio krūvio metu: Jei lipdami į antrą aukštą pradedate dusti, nors anksčiau tai nekeldavo problemų, tai gali reikšti deguonies badą.
- Galvos svaigimas ir skausmas: Dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi gali dažnai svaigti galva, ypač staigiai atsistojus.
- Šaltos galūnės: Nuolat šąlančios rankos ir kojos, net esant šiltai aplinkai, yra dažnas kraujotakos sutrikimų, susijusių su anemija, palydovas.
- Trapūs nagai ir plaukų slinkimas: Organizmas, taupydamas geležies atsargas, nustoja maitinti mažiau gyvybiškai svarbias struktūras, todėl plaukai tampa silpni, o nagai lūžinėja ar įgauna šaukšto formą.
- Neramių kojų sindromas: Nemalonus noras judinti kojas, ypač vakare ar naktį, dažnai siejamas su geležies trūkumu.
Dažniausios anemijos priežastys ir tipai
Nors visuomenėje labiausiai žinoma geležies stokos anemija, mažakraujystė gali kilti dėl įvairių priežasčių. Gydymo sėkmė priklauso būtent nuo teisingo priežasties nustatymo.
Geležies stokos anemija
Tai labiausiai paplitusi forma. Ji atsiranda, kai organizmas negauna pakankamai geležies su maistu, blogai ją pasisavina arba netenka daug kraujo (pvz., gausių menstruacijų metu, esant opaligei ar hemorojui). Geležis yra pagrindinė „statybinė medžiaga” hemoglobinui, todėl jos trūkumas tiesiogiai stabdo eritrocitų gamybą.
Vitamino B12 ir folio rūgšties stoka
Ši anemijos forma, dar vadinama megaloblastine anemija, dažniau pasitaiko vegetarams, veganams arba žmonėms, turintiems skrandžio ir žarnyno problemų. Vitaminas B12 ir folio rūgštis yra būtini sveikiems raudoniesiems kraujo kūneliams formuotis. Trūkstant šių medžiagų, eritrocitai būna dideli, neišsivystę ir negali efektyviai pernešti deguonies. Be to, B12 trūkumas gali sukelti ir neurologinių pažeidimų (pvz., galūnių tirpimą).
Lėtinių ligų anemija
Sergant lėtinėmis uždegiminėmis ligomis (reumatoidiniu artritu, inkstų ligomis, vėžiu), organizmo imuninė sistema gali sutrikdyti eritrocitų gamybą arba sutrumpinti jų gyvavimo laiką, net jei geležies atsargų organizme yra pakankamai.
Kaip padėti sau: mitybos strategija
Jei anemija yra lengvos formos arba norite užsiimti profilaktika, mitybos korekcija yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Svarbu žinoti, kad geležis maiste būna dviejų formų: heminė ir neheminė.
Heminė geležis randama gyvūninės kilmės produktuose. Ji pasisavinama geriausiai (apie 15–30 proc.). Geriausi šaltiniai:
- Raudona mėsa (jautiena, veršiena).
- Kepenys (jose gausu ne tik geležies, bet ir vitamino A bei B12).
- Žuvis ir jūros gėrybės.
Neheminė geležis randama augaliniuose produktuose. Jos pasisavinimas yra gerokai prastesnis (tik apie 2–20 proc.), todėl vegetarams reikia suvalgyti didesnį kiekį geležies turinčių produktų. Geriausi šaltiniai:
- Ankštinės daržovės (lęšiai, pupelės, avinžirniai).
- Tamsiai žalios lapinės daržovės (špinatai, brokoliai).
- Džiovinti vaisiai (abrikosai, slyvos).
- Riešutai ir sėklos (moliūgų sėklos, sezamai).
Svarbi taisyklė: pasisavinimo skatintojai ir blokatoriai
Net ir valgant daug geležies turinčio maisto, rezultato gali nebūti, jei kartu vartosite produktus, blokuojančius jos įsisavinimą.
Geležies „draugai”: Vitaminas C yra galingiausias geležies įsisavinimo skatintojas. Valgant augalinės kilmės geležį, būtina šalia vartoti produktus, turinčius daug vitamino C (citrusinius vaisius, paprikas, raugintus kopūstus, erškėtuogių arbatą). Tai gali padidinti geležies pasisavinimą net kelis kartus.
Geležies „priešai”: Taninai, esantys kavoje ir arbatoje, bei kalcis, esantis pieno produktuose, stipriai blokuoja geležies pasisavinimą. Todėl rekomenduojama kavą ar arbatą gerti ne valgio metu, o praėjus bent valandai po jo. Taip pat geležies papildų ar mėsos patiekalų nereikėtų užsigerti pienu.
D.U.K. – Dažniausiai užduodami klausimai apie mažakraujystę
Šioje skiltyje atsakome į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, susidūrusiems su anemijos diagnoze ar įtariantiems ją.
Ar užtenka pasidaryti tik bendrą kraujo tyrimą norint nustatyti anemiją?
Dažniausiai bendras kraujo tyrimas parodo hemoglobino kiekį, kuris indikuoja anemiją. Tačiau norint nustatyti tikslią jos priežastį ir „slaptąją” anemiją (kai hemoglobinas dar normoje, bet atsargos senka), būtina atlikti feritino tyrimą. Feritinas parodo geležies atsargas organizme ir padeda diagnozuoti geležies stoką ankstyvoje stadijoje.
Ar galima anemiją išsigydyti vien tik maistu?
Jei anemija yra sunki ir geležies atsargos (feritinas) yra kritiškai mažos, vien mitybos korekcijos dažniausiai nepakanka. Maistas padeda palaikyti geležies lygį, tačiau atstatyti didelį deficitą gali prireikti mėnesių ar net metų. Tokiais atvejais gydytojai skiria geležies preparatus, o mityba tampa pagalbine priemone.
Kodėl vartojant geležies papildus pykina ir skauda skrandį?
Tai dažnas šalutinis poveikis. Geležies druskos dirgina skrandžio gleivinę. Norint sumažinti šiuos simptomus, gydytojas gali rekomenduoti kitokios formos geležį (pvz., chelatinę, liposominę) arba patarti papildus vartoti ne tuščiu skrandžiu, nors tai šiek tiek ir sumažina pasisavinimą.
Ar nėštumo metu anemija yra neišvengiama?
Nėštumo metu moters kraujo tūris padidėja iki 50 proc., todėl geležies poreikis išauga drastiškai. Nors tai nereiškia, kad anemija neišvengiama, rizika yra labai didelė. Dėl šios priežasties nėščiosioms dažnai profilaktiškai skiriama geležies, o jų kraujo rodikliai stebimi viso nėštumo metu.
Per kiek laiko atsistato kraujo rodikliai pradėjus gydymą?
Savijauta (energijos lygis) gali pagerėti jau po kelių savaičių, tačiau kraujo rodiklių atsistatymas užtrunka ilgiau. Hemoglobinas gali atsistatyti per 1–2 mėnesius, tačiau norint sukaupti geležies atsargas (feritiną), gydymą dažnai tenka tęsti 3–6 mėnesius ar ilgiau.
Kada būtina kreiptis į specialistus ir atlikti tyrimus
Savigyda, ypač kai kalbame apie geležies preparatus, gali būti pavojinga. Geležies perteklius organizme yra toksiškas ir gali pažeisti kepenis bei širdį, todėl aklai gerti papildų „dėl viso pikto” negalima. Svarbu suprasti, kad anemija dažnai yra ne savarankiška liga, o kitos, giliau slypinčios problemos simptomas. Tai gali būti viskas – nuo nekalto mitybos disbalanso iki celiakijos, opų ar net onkologinių susirgimų.
Kreiptis į šeimos gydytoją reikėtų nedelsiant, jei pastebėjote minėtus simptomus, kurie trukdo kasdienei veiklai. Ypač budrūs turėtų būti rizikos grupės asmenys: moterys, turinčios gausias menstruacijas, nėščiosios, augantys vaikai, senjorai bei asmenys, atsisakę gyvūninės kilmės produktų. Periodinis kraujo tyrimas (bent kartą per metus), įskaitant feritino rodiklį, yra geriausia investicija į savo sveikatą, leidžianti „pagauti” ligą dar tada, kai ji nepridarė didelės žalos organizmui. Atminkite, kad laiku diagnozuota anemija yra lengvai valdoma, o jos gydymas grąžina gyvenimo džiaugsmą ir energiją.
