Yra dalykų, kurių žmonės garsiai nepasako.
Apie finansinius sunkumus – gal subtiliai.
Apie santykių problemas – kartais.
Bet apie dantis?
Apie gėdą šypsotis?
Apie tai, kad nuotraukose visada stovi su užčiaupta burna?
Apie tai, kad restorane renkiesi ne tai, ko nori, o tai, ką gali sukramtyti?
Apie tai beveik niekas nekalba.
Jis taip gyveno 12 metų.
Kaip viskas prasidėjo ir kaip pamažu tapo „normalia būsena“
Pirmasis dantis sugedo dar prieš daugiau nei dešimtmetį. Buvo gydytas, bet vėliau iškrito. Tada atsirado dar viena problema, ir vėliau sekė kita.
Mintyse sukosi mintys:
„Susitvarkysiu, kai turėsiu daugiau laiko.“
„Dabar ne pats geriausias momentas.“
„Kol kas dar galima gyventi.“
Ir jis tikrai gyveno.
Dirbo.
Augino vaikus.
Važiavo atostogauti.
Bet tik viena problema, kad šypseną reikėjo kontroliuoti.
Jeigu kas nors fotografuodavo – jis instinktyviai suspausdavo lūpas.
Jeigu juokdavosi – ranka pakildavo prie veido.
Jeigu reikėdavo kalbėti prieš auditoriją – galvodavo ne apie turinį, o apie tai, kaip atrodo jo dantys.
Ilgainiui tai tapo įpročiu, o įpročiai pavojingi tuo, kad pradedi manyti, jog taip ir turi būti.
Lūžio taškas
Pasak mūsų kliento, vieną vakarą šeima žiūrėjo senas nuotraukas, vaikai juokėsi iš senų akimirkų, ir tada jis pamatė save – dar prieš 15 metų.
Plačiai besišypsantį.
Be įtampos.
Be rankos prie burnos.
Be kontrolės.
Tą vakarą jis pirmą kartą garsiai pasakė šeimai:
„Man reikia susitvarkyti dantis.“
Ne todėl, kad skaudėjo.
O todėl, kad pavargo slėptis.
Baimė prieš pirmą žingsnį
Registruodamasis konsultacijai jis jautė tą patį, ką jaučia dauguma žmonių:
- O jeigu situacija labai bloga?
- O jeigu reikės šalinti viską?
- O jeigu gydymas bus ilgas ir sudėtingas?
- O jeigu tai kainuos daugiau, nei galiu sau leisti?
Ir dar viena mintis, kurią retai kas pripažįsta:
„O jeigu gydytojas mane pasmerks, kad tiek metų laukiau?“
Tačiau atvykus į Majų odontologijos kliniką, pirmas dalykas, kurį jis pajuto, nebuvo baimė.
Tai buvo ramybė.
Konsultacija
Išsami apžiūra.
Rentgeno tyrimai.
Aiškus pokalbis.
Niekas nesakė: „Kodėl taip ilgai laukėte?“
Niekas negąsdino.
Niekas neskubino.
Buvo tik faktai ir sprendimai.
Paaiškėjo, kad dalies dantų išsaugoti nepavyks. Kaulas kai kuriose vietose jau buvo pradėjęs tirpti. Tačiau situacija nebuvo „beviltiška“.
Buvo kelios alternatyvos.
Jo atveju optimaliausias sprendimas buvo All-on-4 implantai
Keturi implantai, ant kurių tvirtinama visa fiksuota dantų eilė.
Tai reiškė:
- Jokio išimamo protezo
- Jokio klibėjimo
- Stabilų, ilgalaikį sprendimą
- Aiškų gydymo planą
Ir svarbiausia – jis žinojo, kas bus toliau.
Žmonės bijo ne procedūrų.
Jie bijo nežinomybės.
Kai atsiranda planas – atsiranda ramybė.
Operacijos diena
Operacijos rytą jis buvo įsitempęs, ir tai normalu.
Procedūra vyko taikant nejautrą – skausmo jis nejautė. Gydytojų komanda dirbo tiksliai ir užtikrintai.
Po procedūros buvo tinimas, maudimas – bet tai buvo kontroliuojama.
Ir tada atėjo momentas, kurio jis nesitikėjo.
Tą pačią dieną jam buvo pritvirtinti laikini protezai.
Kai jis pirmą kartą pažiūrėjo į veidrodį, kabinete stojo tyla.
Veidas atrodė pažįstamas.
Bet kartu – kitoks.
Tarsi grįžęs laikas.
Gijimo laikotarpis – kantrybė ir tikslumas
Per artimiausius mėnesius dantų implantai prigijo. Vizitai į odontologijos kliniką vyko pagal planą. Buvo stebima kiekviena detalė.
Galiausiai atėjo diena, kai buvo pritvirtinta galutinė konstrukcija – dantų protezai.
Rezultatas buvo natūralus, ne „holivudiškai baltas“, bet ir ne dirbtinis.
Tiesiog tvirtas, estetiškas, proporcingas.
Jeigu situacija būtų buvusi mažiau sudėtinga, būtų pakakę pavienių dantų implantų.
Tačiau šiuo atveju reikėjo pilno atstatymo.
Ir jis buvo atliktas preciziškai.
Kas pasikeitė iš tikrųjų?
Pasikeitė ne tik burna.
Susisiekus su klientu, sakė kad jis pradėjo:
✔ Šypsotis be kontrolės
✔ Fotografuotis pirmose eilėse
✔ Rinktis maistą be baimės
✔ Kalbėti užtikrinčiau darbo susitikimuose
Bet svarbiausia – dingo nuolatinė įtampa, kad kažką reikia slėpti.
Dažniausiai girdima frazė po gydymo
„Reikėjo tai padaryti anksčiau.“
Dauguma pacientų laukia ne todėl, kad nėra sprendimo,o todėl, kad bijo sužinoti tiesą.
Tačiau realybė dažniausiai būna paprastesnė nei blogiausi scenarijai galvoje.
Net sudėtingais atvejais sprendimas beveik visada yra.
Galbūt dabar jūsų momentas?
Jeigu skaitote šį tekstą ir atpažįstate save…
Jeigu:
- Vengiate šypsotis
- Atidėliojate vizitą
- Manote, kad jau per vėlu
- Galvojate, kad situacija per bloga
Pirmas žingsnis nėra operacija.
Pirmas žingsnis – konsultacija.
Tai pokalbis, kurio metu sužinosite:
- Kokia reali jūsų situacija
- Kokios galimos alternatyvos
- Kiek tai truktų
- Kokia būtų investicija
Be spaudimo.
Be skubėjimo.
Be pasmerkimo.
Dauguma žmonių gailisi ne to, kad pradėjo gydymą.
O to, kad 5 ar 10 metų gyveno slėpdami šypseną.
Galbūt jūsų istorija gali baigtis kitaip.
Galbūt ji gali prasidėti dabar.
Majų odontologijos klinika
Aludarių g. 2, Vilnius, 01113 Vilniaus m. sav.
060604093
