Lėtinis skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydymo įstaigas, o kai įprasti vaistai ar fizioterapija nepadeda, dažnai pasiūloma atlikti skausmo blokadą. Tai procedūra, kuri daugeliui skamba kaip paskutinė viltis išsivaduoti iš kančių, tačiau ji apipinta įvairiais mitais ir lūkesčiais, kurie ne visada atitinka realybę. Nors medicinos technologijos pažengė toli į priekį ir leido šias procedūras atlikti itin tiksliai, pacientams vis dar kyla daugybė klausimų: ar tai saugu, kiek laiko truks poveikis ir ar tikrai skausmas dings visiškai? Skausmo gydymo specialistai pabrėžia, kad blokada nėra stebuklinga piliulė, o greičiau tikslinis instrumentas, kuris, naudojamas tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau reikalauja atidaus pasiruošimo ir rizikų įvertinimo.
Kas tiksliai yra skausmo blokada ir kaip ji veikia?
Iš esmės, skausmo blokada – tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu į specifinę kūno vietą, dažniausiai šalia nervo, nervų rezginio ar į sąnarį, suleidžiami medikamentai. Šios injekcijos tikslas yra „išjungti“ skausmo signalų perdavimą iš pažeistos vietos į smegenis arba sumažinti stiprų uždegimą, kuris tą skausmą sukelia.
Procedūros metu dažniausiai naudojamas dviejų vaistų mišinys:
- Vietiniai anestetikai: Tai vaistai (pavyzdžiui, lidokainas arba bupivakainas), kurie veikia greitai ir suteikia momentinį skausmo palengvėjimą, nutraukdami nervinio impulso sklidimą. Jų veikimas paprastai trunka keletą valandų.
- Kortikosteroidai: Tai stipraus poveikio hormoniniai vaistai, kurie mažina uždegimą ir patinimą aplink nervą ar sąnaryje. Būtent jie atsakingi už ilgalaikį terapinį poveikį, kuris gali pasireikšti ne iš karto, o praėjus 2–3 dienoms po procedūros.
Svarbu suprasti, kad šiuolaikinės blokados dažniausiai atliekamos kontroliuojant vaizdymo aparatūra – echoskopu arba rentgeno (fluoroskopijos) aparatu. Tai leidžia gydytojui matyti adatą realiuoju laiku ir vaistus suleisti milimetro tikslumu, išvengiant kraujagyslių ar kitų svarbių struktūrų pažeidimo.
Kada gydytojai rekomenduoja taikyti blokadą?
Skausmo blokados nėra pirmas pasirinkimas gydant paprastą nugaros patempimą. Jos dažniausiai taikomos, kai konservatyvūs gydymo metodai (geriami vaistai, mankštos) neduoda norimų rezultatų arba kai skausmas yra toks stiprus, kad žmogus negali atlikti reabilitacijos. Pagrindinės būklės, kurioms esant svarstoma ši procedūra, apima:
- Radikulopatija (išialgija): Skausmas, plintantis į koją ar ranką dėl stuburo disko išvaržos, kuri spaudžia nervo šaknelę.
- Fasetinių sąnarių sindromas: Stuburo sąnarių uždegimas, sukeliantis lėtinį nugaros ar kaklo skausmą, kuris sustiprėja lenkiantis atgal.
- Spinalinė stenozė: Stuburo kanalo susiaurėjimas, spaudžiantis nugaros smegenis ar nervus.
- Didžiųjų sąnarių artrozė: Kelio, klubo ar peties sąnarių skausmai, kai operacija dar negalima arba nerekomenduojama.
- Tuneliniai sindromai: Pavyzdžiui, riešo kanalo sindromas.
- Kompleksinis regioninis skausmo sindromas ir tam tikros galvos skausmų rūšys (pvz., okcipitalinė neuralgija).
Ar skausmo blokada visada veiksminga?
Tai yra vienas dažniausių pacientų klausimų, ir sąžiningas atsakymas – ne visada. Gydytojai pabrėžia, kad blokados sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių: teisingos diagnozės, anatominės paciento specifikos ir patologijos senumo. Galima išskirti kelis scenarijus:
- Diagnostinė sėkmė: Kartais blokada atliekama norint patvirtinti skausmo šaltinį. Jei suleidus vaistus skausmas laikinai dingsta, gydytojas gauna patvirtinimą, kad būtent šis nervas ar sąnarys yra problemos priežastis. Net jei skausmas vėliau grįžta, procedūra laikoma sėkminga diagnostine prasme.
- Terapinis poveikis: Idealiu atveju uždegimas sumažinamas tiek, kad organizmas geba atsistatyti, ir skausmas nebegrįžta arba grįžta gerokai silpnesnis po kelių mėnesių. Statistika rodo, kad reikšmingą palengvėjimą jaučia apie 70–80 proc. pacientų, tačiau visiškas skausmo išnykimas pasiekiamas ne visiems.
- Nesėkminga procedūra: Kartais skausmas nemažėja. Tai gali reikšti, kad skausmo šaltinis yra kitoje vietoje, skausmas yra „centrinės kilmės” (užfiksuotas smegenyse, o ne periferijoje) arba anatominiai pakitimai yra per dideli, kad vaistai padėtų.
Taip pat svarbu paminėti „langą reabilitacijai“. Dažnai blokados tikslas nėra išgydyti ligą visam laikui, bet sumažinti skausmą tiek, kad pacientas galėtų pradėti kineziterapiją. Būtent judesys ir raumenų stiprinimas yra ilgalaikio pasveikimo pagrindas, o blokada tik suteikia galimybę pradėti šį procesą.
Kokios yra galimos rizikos ir šalutinis poveikis?
Nors skausmo blokados laikomos saugiomis procedūromis, ypač kai jas atlieka patyrę specialistai naudodami vaizdines kontrolės priemones, bet kokia invazija į organizmą turi savo rizikas. Gydytojas privalo supažindinti pacientą su galimomis komplikacijomis.
Dažniau pasitaikantys, bet nepavojingi reiškiniai
Po procedūros pacientai gali jausti laikiną galūnės nutirpimą ar silpnumą (dėl anestetiko poveikio), nedidelį skausmą injekcijos vietoje ar laikiną skausmo paūmėjimą, kol pradės veikti steroidai. Taip pat gali pasireikšti veido raudonis ar nemiga pirmąją naktį dėl kortikosteroidų poveikio.
Rimtesnės, bet retos komplikacijos
- Infekcija: Kaip ir bet kurios injekcijos metu, yra minimali rizika įnešti infekciją į gilesnius audinius, todėl sterilumas yra kritiškai svarbus.
- Kraujavimas: Pavojinga pacientams, vartojantiems kraują skystinančius vaistus. Prieš procedūrą šiuos vaistus dažniausiai reikia laikinai nutraukti.
- Nervo pažeidimas: Nors ir retai, adata gali tiesiogiai kliudyti nervą, sukeldama skausmą ar jutimų sutrikimus.
- Hormoniniai pokyčiai: Diabetu sergantiems pacientams kortikosteroidai gali laikinai, bet ženkliai pakelti gliukozės kiekį kraujyje. Tai reikalauja atidaus stebėjimo keletą dienų po procedūros.
- Kietojo dangalo pradūrimas (atliekant epidurines blokadas): Tai gali sukelti stiprų galvos skausmą, kuris praeina per kelias dienas gulint arba reikalauja papildomo gydymo.
Procedūros eiga: ko tikėtis pacientui?
Baimė dažniausiai kyla iš nežinomybės, todėl naudinga žinoti, kaip viskas vyksta. Atvykus į skausmo kliniką ar ligoninę, pacientas paguldomas ant procedūrinio stalo. Oda kruopščiai dezinfekuojama. Pati injekcijos vieta nuskausminama vietiniu anestetiku („uodoliuko įkandimas“), todėl gilesnių dūrių skausmas yra minimalus, dažniau jaučiamas spaudimas ar tempimas.
Procedūra paprastai trunka nuo 15 iki 30 minučių. Po jos pacientas apie valandą stebimas poilsio palatoje, matuojamas kraujospūdis. Labai svarbu žinoti, kad po blokados dažniausiai draudžiama vairuoti automobilį, nes gali būti sutrikusi kojų jėga ar koordinacija, todėl būtina pasirūpinti transportu namo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie skausmo blokadas
Kiek laiko veikia blokada?
Poveikis yra individualus. Vieniems skausmas dingsta kelioms savaitėms, kitiems – mėnesiams ar net metams. Vidutiniškai efektas trunka 3–6 mėnesius. Jei skausmas grįžta, procedūrą galima kartoti, tačiau yra ribojamas steroidų kiekis per metus.
Kiek kartų per metus galima atlikti blokadą?
Paprastai gydytojai nerekomenduoja atlikti daugiau nei 3–4 steroidinių injekcijų į tą pačią vietą per metus. Dažnas steroidų naudojimas gali susilpninti sausgysles, kaulus ar pakenkti kremzlei.
Ar blokada išgydo išvaržą?
Ne, blokada mechaniškai išvaržos nepanaikina. Ji sumažina uždegimą ir patinimą aplink nervą, kurį spaudžia išvarža. Tai leidžia organizmui nusiraminti, o laikui bėgant išvarža gali pati šiek tiek susitraukti (rezorbuotis) natūraliu būdu.
Ar procedūra skausminga?
Dauguma pacientų teigia, kad skausmas yra toleruojamas ir panašus į įprastą injekciją į raumenis ar kraujo paėmimą. Nemaloniausia dalis – pirmasis odos nuskausminimas.
Kompleksinio požiūrio svarba priimant sprendimus
Svarstant apie skausmo blokadą, būtina suprasti, kad tai yra tik viena iš gydymo plano dalių. Geriausi rezultatai pasiekiami taikant kompleksinį (multimodalinį) gydymą. Tai reiškia, kad blokada nutraukia „skausmo ratą“, leidžia pacientui pailsėti nuo kančios ir, svarbiausia, sudaro sąlygas grįžti prie aktyvaus judėjimo.
Jei gydytojas siūlo blokadą, verta aptarti ne tik pačią procedūrą, bet ir planą „kas toliau“. Ar po jos seks kineziterapija? Kokie gyvenimo būdo pokyčiai reikalingi, kad skausmas negrįžtų? Blokada yra galingas įrankis šiuolaikinėje medicinoje, galintis grąžinti džiaugsmą gyventi, tačiau ji efektyviausia tada, kai pacientas aktyviai dalyvauja savo sveikimo procese, o ne tik pasikliauja adata. Konsultacija su skausmo gydytoju (algologu) yra geriausias pirmas žingsnis siekiant įvertinti, ar šis metodas tinka būtent jūsų klinikinei situacijai.
