Susidūrus su onkologine liga, paciento ir jo artimųjų gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Pirmiausia visas dėmesys sutelkiamas į gydymą, operacijas, chemoterapiją ar švitinimą, tačiau netrukus iškyla ir socialiniai bei finansiniai klausimai. Gydymo procesas dažnai būna ilgas, reikalaujantis daug jėgų ir lėšų, o galimybė dirbti neretai laikinai arba visam laikui prarandama. Būtent tada kyla esminis klausimas: ar sergant vėžiu automatiškai priklauso neįgalumas (dabar oficialiai vadinamas dalyvumo lygiu arba darbingumo lygiu), ir kokius žingsnius būtina atlikti, norint gauti valstybės garantuojamą pagalbą. Nors visuomenėje vis dar vartojamas terminas „invalidumas“, teisinėje bazėje jo seniai atsisakyta, todėl svarbu suprasti naujas sąvokas ir procedūras, kurios gali pasirodyti painios streso ištiktam žmogui.
Ar vėžio diagnozė garantuoja negalios statusą?
Vienas dažniausių mitų, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai ir gydytojai, yra įsitikinimas, kad pati vėžio diagnozė automatiškai suteikia teisę į neįgalumo išmokas. Ekspertai pabrėžia: diagnozė nėra lygu negaliai. Lietuvos įstatymai numato, kad negalia nustatoma ne pagal ligos pavadinimą, o pagal tai, kiek liga apriboja žmogaus organizmo funkcijas ir jo galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime bei dirbti.
Onkologinės ligos eiga gali būti labai įvairi. Pavyzdžiui, ankstyvos stadijos vėžys, kuris sėkmingai išoperuojamas ir nereikalauja ilgo papildomo gydymo, gali sukelti tik laikiną nedarbingumą (biuletenį), po kurio žmogus visiškai grįžta į įprastą gyvenimą. Tuo tarpu pažengusios stadijos ligos arba agresyvus gydymas, sukeliantis sunkius šalutinius poveikius, gali lemti ilgalaikį funkcijų sutrikimą. Vertinant būklę, atsižvelgiama į šiuos aspektus:
- Kokia yra ligos stadija ir prognozė.
- Kaip organizmas reaguoja į taikomą gydymą (chemoterapiją, spindulinį gydymą).
- Ar atsirado komplikacijų (pvz., limfostazė, organų pašalinimas, lėtinis skausmas).
- Kiek sutriko žmogaus savarankiškumas (judėjimas, apsitarnavimas).
Kada geriausia pradėti dokumentų tvarkymą?
Laikas yra svarbus faktorius. Pacientai dažnai daro klaidą bandydami kreiptis dėl negalios nustatymo vos išgirdę diagnozę. Pagal galiojančią tvarką, asmuo siunčiamas į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau žinomą kaip NDNT) tik tada, kai baigiamas aktyvus gydymas arba kai ligos eiga tampa stabili, o funkciniai sutrikimai išlieka.
Tačiau onkologinių ligų atveju taikoma specifinė praktika. Jei gydymas yra ilgas (pavyzdžiui, numatomas ilgas chemoterapijos kursas), nebūtina laukti jo pabaigos. Paprastai, jei žmogus serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą ilgiau nei 122 kalendorines dienas be pertraukos (arba 153 dienas su pertraukomis), gydantis gydytojas jau gali spręsti dėl siuntimo į tarnybą negalios nustatymui. Svarbu nuolat palaikyti ryšį su savo šeimos gydytoju arba gydančiu onkologu, nes būtent jie inicijuoja šį procesą.
Žingsnis po žingsnio: kaip vyksta vertinimo procedūra
Norint sklandžiai sutvarkyti formalumus, pacientams rekomenduojama laikytis aiškaus veiksmų plano. Procesas gali atrodyti biurokratiškas, tačiau žinant eigą, jis tampa lengviau įveikiamas.
- Kreipimasis į gydantį gydytoją. Tai gali būti šeimos gydytojas arba gydytojas onkologas. Gydytojas įvertina paciento būklę, atlieka reikiamus tyrimus ir užpildo elektroninį siuntimą (forma E027 ar panašią, skirtą negalios vertinimui).
- Dokumentų pateikimas. Gydytojas elektroniniu būdu perduoda medicininius duomenis agentūrai. Tačiau pats pacientas (arba jo atstovas) taip pat turi pateikti prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai. Tai galima padaryti atvykus fiziškai, paštu arba patogiausia – internetu per elektroninius valdžios vartus.
- Klausimyno pildymas. Vertinant dalyvumo lygį, dažnai prašoma užpildyti klausimyną apie asmens savarankiškumą. Būkite sąžiningi, bet detaliai aprašykite savo sunkumus – jei sunku lipti laiptais, gaminti maistą ar praustis dėl silpnumo po chemoterapijos, būtinai tai nurodykite.
- Sprendimo priėmimas. Dažniausiai sprendimas priimamas už akių, remiantis pateiktais dokumentais. Tačiau sudėtingesniais atvejais pacientas gali būti pakviestas į agentūrą apžiūrai arba ekspertas gali atvykti į namus (jei pacientas dėl sunkios būklės negali atvykti).
Dalyvumo lygis ir specialieji poreikiai: ką tai reiškia finansiškai?
Nuo 2024 metų Lietuvoje keitėsi negalios nustatymo modelis, pereinant prie dalyvumo lygio nustatymo. Tai apima ne tik medicininius kriterijus (kiek pakenkta sveikatai), bet ir socialinius bei aplinkos veiksnius. Onkologiniams pacientams dažniausiai nustatomi šie rodikliai, nuo kurių priklauso išmokų dydis:
Dalyvumo lygis (buvęs darbingumo lygis)
Dalyvumo lygis nustatomas procentais. Kuo mažesnis procentas, tuo sunkesnė negalia:
- 0–25 % dalyvumo lygis: asmuo laikomas turinčiu labai ribotą galimybę dirbti ar dalyvauti visuomenėje (atitinka buvusią 1-ąją invalidumo grupę).
- 30–55 % dalyvumo lygis: asmuo turi ribotą galimybę dirbti, jam reikalinga pagalba ar pritaikyta darbo vieta (atitinka buvusią 2-ąją invalidumo grupę).
- 60 % ir daugiau: asmuo laikomas darbingu, tačiau gali būti nustatyti tam tikri apribojimai.
Specialieji poreikiai
Sergant vėžiu, ypač vėlyvose stadijose, pacientui gali priklausyti ne tik pensija, bet ir tikslinės kompensacijos:
Specialusis nuolatinės slaugos poreikis: skiriamas sunkiems ligoniams, kurie negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba.
Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis: skiriamas tiems, kurie gali atlikti pagrindinius veiksmus, tačiau jiems reikalinga pagalba buityje ar tvarkant finansus.
Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija: gali būti skiriama, jei dėl ligos (pvz., metastazių kauluose, amputacijų) smarkiai sutrikusi judėjimo funkcija.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Pacientams kyla daugybė praktinių klausimų, susijusių su procesu ir pasekmėmis. Štai atsakymai į pačius aktualiausius.
Ar nustačius negalią aš prarasiu teisę vairuoti automobilį?
Paprastai onkologinė liga pati savaime neatima teisės vairuoti, nebent metastazės ar auglys pažeidžia centrinę nervų sistemą, regėjimą ar sukelia epilepsijos priepuolius. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Ar galiu dirbti, jei man nustatytas mažas dalyvumo lygis (pvz., 40 proc.)?
Taip, dirbti galima. Net ir turint 0–25 % dalyvumo lygį, įstatymai nedraudžia dirbti, jei darbo aplinka yra pritaikyta ir asmuo jaučiasi galintis atlikti užduotis. Priešingai, darbas gali padėti socializacijai. Svarbu tik laikytis gydytojų rekomendacijų dėl darbo krūvio.
Ar negalia nustatoma visam gyvenimui?
Sergant vėžiu, pirminis negalios statusas dažniausiai nustatomas terminuotai – 6 mėnesiams, vieneriems ar dvejiems metams. Taip yra todėl, kad onkologijoje situacija keičiasi: po sėkmingo gydymo ir remisijos (paprastai praėjus 5 metams be atkryčio) negalios statusas gali būti panaikintas arba sumažintas. Neterminuotai (visam laikui) negalia nustatoma tik esant negrįžtamiems pakitimams arba paliatyvios slaugos atveju.
Kas mokės išmokas?
Nustačius dalyvumo lygį, mokėjimus administruoja „Sodra“. Jei asmuo turi sukaupęs reikiamą darbo stažą, jam mokama netekto dalyvumo (darbingumo) pensija. Jei stažo nėra – mokama šalpos pensija.
Praktiniai patarimai ruošiantis vertinimui
Norint išvengti neigiamo sprendimo ar sumažinto dalyvumo procento dėl informacijos trūkumo, pacientams būtina atkreipti dėmesį į medicininių dokumentų išsamumą. Ekspertai, vertinantys jūsų bylą agentūroje, dažniausiai jūsų nemato gyvai – jie mato tik popierius (arba elektroninius įrašus).
Todėl, lankydamiesi pas specialistus (onkologus, neurologus, reabilitologus), visada prašykite, kad įrašuose būtų fiksuojama ne tik diagnozė, bet ir funkcinė būklė. Pavyzdžiui, ne tik „būklė po mastektomijos“, bet ir „ribotas rankos judrumas, limfostazė, skausminis sindromas 6 balai, negali pakelti daiktų“. Kuo detalesnis funkcijų sutrikimo aprašymas, tuo tikslesnis bus vertinimas. Taip pat nepamirškite pateikti visų epikrizių iš ligoninių, reabilitacijos centrų išrašų bei psichologo ar psichiatro konsultacijų duomenų, nes onkologinė liga dažnai sukelia ir emocinių sutrikimų (depresiją, nerimą), kurie taip pat vertinami nustatant bendrą dalyvumo lygį.
Jei agentūros sprendimas jūsų netenkina, jūs turite teisę jį skųsti. Tai būtina padaryti per 30 dienų nuo sprendimo gavimo, kreipiantis į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Praktika rodo, kad pateikus papildomus dokumentus ar patikslinimus, sprendimai neretai peržiūrimi paciento naudai. Svarbiausia – nenuleisti rankų ir naudotis visomis valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis, kurios skirtos palengvinti sudėtingą gydymo ir gijimo laikotarpį.
