Kiekvienam dirbančiam asmeniui liga sukelia ne tik sveikatos, bet ir finansinių rūpesčių. Staiga susirgus arba prireikus slaugyti šeimos narį, įprastas darbo ritmas sutrinka, o mėnesio pajamos gali sumažėti. Nors visi žinome, kad „Sodra“ ir darbdavys moka už laikotarpį, kai esame nedarbingi, retas kuris tiksliai žino, kokia konkreti suma pasieks banko sąskaitą ir kokios taisyklės lemia šios išmokos dydį. Nedarbingumo pažymėjimas, liaudiškai vadinamas „biuleteniu“, yra oficialus dokumentas, tačiau jo apmokėjimo mechanizmas yra gana sudėtingas ir priklauso nuo daugybės faktorių: jūsų sukaupto stažo, buvusių pajamų, ligos priežasties ir trukmės. Suprasti, kaip procentais skaičiuojama išmoka, yra būtina norint planuoti savo asmeninį biudžetą ligos metu.
Pirmosios dvi ligos dienos: darbdavio atsakomybė ir skaičiavimo niuansai
Susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, finansinė atsakomybė už jūsų pajamas pirmiausia tenka darbdaviui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Tai reiškia, kad jeigu susirgote šeštadienį, o jūsų darbo grafikas yra standartinis (nuo pirmadienio iki penktadienio), už savaitgalį darbdavys mokėti neprivalo, nes tai nėra jūsų darbo dienos.
Svarbu atkreipti dėmesį į procentinę išmokos dalį, kurią nustato darbdavys. Įstatymas numato tik minimalią ribą – ligos išmoka iš darbdavio lėšų negali būti mažesnė nei 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau daugelis įmonių, siekdamos motyvuoti darbuotojus ir suteikti jiems didesnį socialinį saugumą, savo vidaus taisyklėse ar kolektyvinėse sutartyse numato didesnius procentus. Dažnai pasitaikanti praktika yra mokėti nuo 80 iki 100 procentų vidutinio atlyginimo už pirmąsias dvi dienas. Todėl norint tiksliai žinoti, kiek gausite už ligos pradžią, būtina pasitikrinti savo darbo sutartį arba įmonės darbo tvarkos taisykles.
Nuo trečiosios dienos: „Sodros“ mokamos ligos išmokos procentai
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“). Čia taisyklės tampa vienodos visiems apdraustiesiems, nepriklausomai nuo įmonės, kurioje dirbate, vidaus politikos. Standartiniu atveju, kai asmuo serga pats, ligos išmoka sudaro 62,06 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Daugeliui kyla klausimas: kodėl toks specifinis skaičius – 62,06 proc.? Šis dydis atsirado po mokesčių reformos, kai buvo sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai. Nors skaičius atrodo mažesnis nei anksčiau minėti 80 proc. (kurie buvo taikomi iki reformos), reali į rankas gaunama suma išliko panaši, nes šis procentas skaičiuojamas nuo „popierinio“ atlyginimo (bruto), kuris po reformos padidėjo. Svarbu paminėti, kad nuo priskaičiuotos ligos išmokos „Sodra“ išskaičiuoja Gyventojų pajamų mokestį (GPM) – 15 proc. ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6 proc. Taigi, galutinė į sąskaitą gaunama suma yra jau „į rankas“ (neto) išmokama dalis po visų mokestinių atskaitymų.
Kaip nustatomas jūsų kompensuojamasis uždarbis?
Ligos išmoka nėra skaičiuojama nuo jūsų dabartinio ar praėjusio mėnesio atlyginimo. Tai viena dažniausių klaidų, kurias daro darbuotojai bandydami patys pasiskaičiuoti būsimą išmoką. Kompensuojamasis uždarbis, nuo kurio skaičiuojami minėti procentai, yra nustatomas pagal jūsų draudžiamąsias pajamas, turėtas per tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš praeitą mėnesį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.
Kad būtų aiškiau, panagrinėkime pavyzdį:
- Jei susirgote gegužės mėnesį, skaičiavimui bus imamos jūsų pajamos, gautos sausio, vasario ir kovo mėnesiais.
- Balandžio mėnesio pajamos į skaičiavimą neįtraukiamos.
Į šias pajamas įskaičiuojamas ne tik bazinis atlyginimas, bet ir priedai, premijos bei kitos apmokestinamosios išmokos, nuo kurių buvo mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tai reiškia, kad jei minėtą ketvirtį gavote metinę premiją, jūsų ligos išmoka gali būti netgi didesnė nei įprastas mėnesinis atlyginimas.
Slaugant šeimos narį – didesnė valstybės parama
Situacija keičiasi, jei nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne dėl paties darbuotojo ligos, bet dėl būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį (dažniausiai vaiką). Valstybė, skatindama šeimų gerovę ir suprasdama slaugos svarbą, šiuo atveju taiko didesnį tarifą.
Slaugant sergantį šeimos narį, ligos išmoka mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos iš „Sodros“ lėšų (darbdavys už dvi dienas nemoka). Išmokos dydis siekia 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio. Tai šiek tiek daugiau nei sergant pačiam. Tačiau svarbu žinoti, kad slaugos išmokos mokėjimo trukmė yra ribota:
- Slaugant vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (tam tikrais sunkiais atvejais terminai ilgesni).
- Slaugant suaugusį šeimos narį, išmoka paprastai mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
- Slaugant vaiką stacionare ar medicininės reabilitacijos įstaigoje, terminai gali būti pratęsti visam gydymo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
Profesinės ligos ir nelaimingi atsitikimai darbe
Dar viena kategorija, kuriai taikomi kitokie skaičiavimo principai – tai nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą/iš darbo arba profesinės ligos. Jei „Sodra“ pripažįsta įvykį draudiminiu (t. y. susijusiu su darbu), išmoka yra žymiai didesnė. Tokiais atvejais mokama 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Šis didesnis tarifas skirtas kompensuoti žalą, patirtą dėl profesinės veiklos rizikos. Svarbu, kad tokio pobūdžio nedarbingumo priežastis turi būti oficialiai ištirta ir patvirtinta atitinkamais dokumentais iš Valstybinės darbo inspekcijos.
Maksimalios ir minimalios išmokų ribos
Net jei uždirbate labai daug arba labai mažai, egzistuoja „grindys“ ir „lubos“, kurios apriboja ligos išmokos dydį:
- Minimali riba: Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos. Tai apsaugo mažiausias pajamas gaunančius asmenis.
- Maksimali riba: Ligos išmoka negali viršyti dviejų šalies VDU dydžio, galiojusio užpraeitą ketvirtį. Tai reiškia, kad net jei jūsų atlyginimas yra penkis kartus didesnis už vidutinį, išmoka bus skaičiuojama tik nuo nustatytos maksimalios ribos.
Būtinasis stažas: kas nutinka, jei jo neturite?
Vienas svarbiausių kriterijų, norint gauti ligos išmoką, yra ligos socialinio draudimo stažas. Kad įgytumėte teisę į išmoką, turite būti sukaupę ne mažesnį kaip 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne mažesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Jei reikiamo stažo neturite, ligos išmoka paprastai nėra mokama, net jei šiuo metu dirbate ir mokate mokesčius. Tačiau yra išimčių. Pavyzdžiui, stažo reikalavimas netaikomas asmenims iki 26 metų, kurie stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas bei aukštosiose mokyklose, ir susirgo per tam tikrą laikotarpį po mokslų baigimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar „Sodra“ moka už savaitgalius ir šventines dienas?
Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų yra mokama tik už darbo dienas. Skaičiuojant išmoką, paprastai taikoma 5 darbo dienų savaitė. Tai reiškia, kad jei sergate dvi savaites, gausite apmokėjimą už 10 darbo dienų (jei savaitgaliai jums nėra darbo dienos pagal grafiką), o ne už 14 kalendorinių dienų.
Kada pervedami pinigai už nedarbingumą?
Pagal galiojančią tvarką, sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo. Pinigai į asmeninę sąskaitą pervedami ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Dažniausiai išmokos pervedamos periodiškai, pavyzdžiui, pasibaigus nedarbingumui arba, jei liga tęsiasi ilgai, maždaug kas dvi savaites.
Ar reikia pačiam teikti prašymą „Sodrai“?
Jei esate pateikę neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką (tai galima padaryti vieną kartą per asmeninę „Sodros“ paskyrą), kiekvieną kartą susirgus atskiro prašymo teikti nebereikia. Išmoka bus paskirta automatiškai, gavus duomenis iš gydytojo ir darbdavio.
Ar galiu dirbti nuotoliniu būdu turėdamas biuletenį?
Griežtai ne. Nedarbingumo laikotarpiu dirbti ir gauti darbo užmokestį yra draudžiama. Jei „Sodra“ nustatys, kad ligos metu dirbote ir gavote pajamas, ligos išmoka jums nebus mokama, o jau išmokėtą sumą gali tekti grąžinti. Tai traktuojama kaip elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimas.
Veiksmai esant išmokos vėlavimui ar klaidoms
Pasitaiko atvejų, kai ligos išmoka vėluoja arba jos dydis sukelia įtarimų. Dažniausia vėlavimo priežastis – darbdavys laiku nepateikė NP-SD pranešimo „Sodrai“ apie jūsų nedarbingumo laikotarpį ir priskaičiuotą užmokestį už pirmąsias dvi dienas. Be šio dokumento „Sodra“ negali pradėti savo skaičiavimų. Todėl, jei išmoka vėluoja, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo darbovietės buhalteriją ir pasiteirauti, ar visi duomenys buvo perduoti.
Taip pat visą informaciją apie savo ligos išmokos statusą, sprendimus dėl jos skyrimo, apskaičiuotą stažą ir kompensuojamąjį uždarbį galite matyti prisijungę prie savo asmeninės paskyros „Sodros“ portale gyventojams. Čia pateikiama detali informacija apie kiekvieną skaičiavimo žingsnį. Jei matote neatitikimų, pavyzdžiui, neįtrauktos tam tikros pajamos skaičiuojant vidurkį, turite teisę pateikti užklausą ar skundą „Sodrai“ dėl pakartotinio perskaičiavimo. Aktyvus domėjimasis savo socialinėmis garantijomis padeda išvengti klaidų ir užtikrina, kad gausite visas jums priklausančias išmokas.
