Per pastarąjį dešimtmetį žarnyno mikrobioma tapo viena karščiausių mokslinių tyrimų temų. Nors ilgą laiką žarnynas buvo laikomas tik „virškinimo vamzdžiu“, šiandien žinome, kad žarnyno bakterijos daro įtaką viskam: nuo imuniteto, hormonų, energijos ir nuotaikos iki medžiagų apykaitos, odos būklės ir net onkologinių procesų.
Vienas iš dažniausiai keliamų klausimų – ar gerųjų bakterijų trūkumas gali padidinti vėžio riziką? Ir nors atsakymas nėra vienareikšmis, mokslas turi labai aiškią kryptį: žarnyno disbalansas siejamas su uždegimais, lėtiniu stresu organizme ir silpnesniu imunitetu, o visa tai gali turėti įtakos ir onkologinių ligų vystymuisi, kurį gerosios bakterijos gali sulėtinti.
Mikrobioma – nematoma apsauga, sauganti nuo vidinių grėsmių
Žarnynas yra didžiausias imuninės sistemos organas. Net 70 % imuniteto ląstelių „gyvena“ šalia žarnyno sienelių, nuolat bendraudamos su bakterijomis. Jeigu mikrobioma sveika ir įvairesnė, šios ląstelės veikia koordinuotai: atpažįsta virusus, naikina patogenus, slopina nereikalingą uždegimą ir palaiko normalią ląstelių regeneraciją.
Tačiau kai žarnyno balansas sutrinka – imuninės sistemos darbas tampa chaotiškas. Lėtinis, vos juntamas uždegimas gali tapti fonu ligoms, kurios vystosi metų metus. Kai kurie mokslininkai šį procesą vadina „tyliu kūno deginimu iš vidaus“.
Būtent todėl gerosios bakterijos laikomos viena svarbiausių prevencinių priemonių. Jos padeda palaikyti žarnyno vientisumą, mažina uždegimą ir užtikrina stabilų imuninį atsaką.
Kaip disbalansas žarnyne susijęs su vėžio rizika?
Žarnyno mikrobiota šiandien laikoma vienu stipriausių organizmo reguliatorių, tarsi atskira ekosistema, kuri daro įtaką ne tik virškinimui, bet ir imunitetui, hormonų veiklai, uždegiminiams procesams ir net ląstelių elgsenai.
Kai ši ekosistema sveika – ji veikia kaip apsauginis skydas. Tačiau kai gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas išsiderina – prasideda procesai, kurie ilgainiui gali turėti pasekmių visam organizmui. Nors pats disbalansas nėra tiesioginė vėžio priežastis – jis sukuria palankesnę dirvą ligoms vystytis, ypač jei prisideda kiti rizikos veiksniai.
Lėtinis uždegimas – tylus fonas, kuriame lengviau įsivyrauja pakitusios ląstelės
Organizmas nuolat naikina pakitusias ląsteles. Tai natūralus apsaugos mechanizmas. Tačiau kai žarnyno mikrobioma praranda pusiausvyrą – blogosios bakterijos pradeda gaminti uždegimines molekules, kurios pasklinda po visą organizmą. Tokiu atveju uždegimas tampa ne momentine reakcija, o pastovia būsena.
Lėtinis uždegimas silpnina imunitetą, lėtina ląstelių taisymo procesus ir trikdo natūralų „mutavusių ląstelių pašalinimą“. Kitaip tariant, organizmo apsauga tampa mažiau efektyvi. Šis reiškinys kartais vadinamas „imunine spraga“ (laikotarpiu, kai organizmas yra mažiau pajėgus pastebėti ir sunaikinti vėžines ląsteles, kol jos dar tik formuojasi).
Pažeista žarnyno sienelė
Sveikos bakterijos palaiko žarnyno sienelės vientisumą. Taip užtikrinama, kad medžiagos, patenkančios į kraują, būtų kontroliuojamos. Tačiau esant disbalansui – žarnyno epitelis tampa pralaidesnis. Ši būklė dar vadinama „nutekėjusiu žarnynu“.
Kai toksinai, bakteriniai fragmentai ar nesuvirškintos molekulės patenka į kraujotaką, organizmas reaguoja padidintu uždegimu. Tai dar labiau apsunkina imuninę sistemą ir didina ląstelių streso lygį. Tokia aplinka laikoma viena iš galimų grandžių, kuris prisideda prie nenormalių ląstelių kaupimosi.
Sutrūkinėjęs žarnyno barjeras paveikia ne tik virškinimo sistemą. Jis tampa viso kūno problema. National Institutes of Health rodo, jog padidėjusi žarnyno epitelio pralaidumas leidžia į kraujotaką patekti bakterijų fragmentams ir toksinams, o tai tiesiogiai didina sisteminį uždegimą ir gali prisidėti prie įvairių lėtinių ligų vystymosi.
Sutrikęs estrogenų, hormonų ir fermentų metabolizmas
Žarnyno bakterijos dalyvauja hormonų perdirbimo, skaidymo ir pašalinimo procesuose. Kai mikrobioma sveika – šie procesai vyksta tolygiai, o hormonų lygiai išlieka subalansuoti. Bet žarnyno disbalansas gali pakeisti hormonų apykaitą, ypač estrogenų.
Estrogenų perteklius arba per lėtas jų pašalinimas siejamas su tam tikrais hormonais valdomais vėžio tipais. Kai žarnyno flora nebesugeba tinkamai apdoroti hormonų – organizme gali pradėti vyrauti hormoninė sumaištis, kuri skatina netinkamų ląstelių dauginimąsi.
Taip pat keičiasi ir kai kurių fermentų bei metabolitų gamyba, kurie dalyvauja ląstelių regeneracijoje. Sutrikus šiam balansui – ląstelės gali pradėti elgtis nestandartiškai.
Kodėl šiuolaikinis žmogus taip dažnai praranda žarnyno balansą?
Mikrobiomos disbalansas šiais laikais tapo beveik norma. Tai lemia keli kasdieniai dalykai apie kuriuos dažnai net nesusimąstome:
- nuolatinis stresas;
- miego trūkumas;
- greitas ir labai perdirbtas maistas;
- cukraus perteklius;
- dažnas antibiotikų vartojimas;
- per mažai skaidulų ir fermentuotų produktų.
Žarnynas yra dinamiškas organas, kuris kasdien formuojamas to, ką valgome ir kaip gyvename, todėl nenuostabu, kad tiek daug žmonių šiandien turi nusilpusią mikrobiomą ir chronišką uždegiminį foną.
Kaip sustiprinti mikrobiomą?
Norint palaikyti žarnyno sveikatą – pirmiausia svarbu keisti kasdienius įpročius: tiek mitybos, tiek gyvenimo būdo. Mikrobioma reaguoja į tai, ką valgome, kaip miegame, kiek patiriame streso ir net į tai, kiek laiko praleidžiame lauke.
- Vienas svarbiausių mikrobiomos ramsčių yra skaidulos, kurios veikia kaip gerųjų bakterijų maistas. Kuo daugiau skaidulų gauname iš daržovių, ankštinių, vaisių ar pilno grūdo produktų – tuo įvairesnė tampa mikrobioma, o įvairovė yra vienas svarbiausių žarnyno stiprybės rodiklių.
- Mikrobiomą stiprina ir fermentuoti produktai: kefyras, jogurtas, raugintos daržovės, kombučia. Juose esantys natūralūs probiotikai papildo žarnyno bakterijų įvairovę ir padeda atstatyti balansą po stresinių laikotarpių ar nereguliarios mitybos.
- Kitas svarbus mikrobiomos sąjungininkas yra polifenoliai. Juodoji aronija, mėlynės, kakava, žalioji arbata ir kiti spalvingi augalai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios maitina gerąsias bakterijas ir mažina žarnyno uždegiminius procesus.
- Kai kuriais atvejais, ypač po ligų, antibiotikų kurso ar didelio streso, mikrobiomos atsistatymui gali būti reikalinga ir papildoma pagalba – gerosios bakterijos papildų pavidalu. Kokybiškas probiotikas gali pagreitinti balansavimo procesą ir padėti žarnynui grįžti į įprastą ritmą.
Ar gerosios bakterijos gali sumažinti vėžio riziką?
Nors gerosios bakterijos negarantuoja visiškos apsaugos nuo ligų, mokslinės tendencijos yra stebėtinai nuoseklios: sveika ir įvairi mikrobioma leidžia imunitetui veikti daug efektyviau. Kai žarnynas balansuoja – imuninės ląstelės greičiau atpažįsta pakitusias ar nepageidaujamas ląsteles, uždegiminiai procesai slopinami dar prieš jiems įsibėgėjant, o hormonų metabolizmas vyksta tolygiau. Tai sukuria aplinką, kurioje organizmui lengviau išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir apsisaugoti nuo ilgalaikių rizikų.
Svarbiausia tai, kad žarnyno sveikata yra vienas iš nedaugelio rizikos faktorių, kuriuos galime keisti patys. Mes negalime pakeisti genetikos, tačiau galime keisti savo mitybą, miego ritmą, streso lygį ir kasdienius įpročius, kurie tiesiogiai formuoja mikrobiomą. Žarnynas reaguoja greitai. Pagerinus mitybą ar padidinus skaidulų kiekį – mikrobiomos pokyčiai gali būti matomi vos per kelias savaites.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai nėra vaistas ir nėra garantija. Tai veikiau ilgalaikis prevencinis kelias, kuriame rezultatai kuriami per kasdienį nuoseklumą. Žarnyno sveikata prasideda ne klinikoje, o lėkštėje – nuo maisto, kurį pasirenkame, ir įpročių, kuriuos sukuriame.
