Kas laikoma mažu kraujo spaudimu?
Daugelis yra girdėję, kad 120/80 mmHg yra normalus kraujo spaudimo rodiklis. Tačiau būtina pabrėžti, kad kiekvienas žmogus yra individualus, o šis rodiklis tėra vidutinė gairė. Žemu spaudimu laikoma tada, kai sistolinis rodiklis nukrenta žemiau 90 mmHg, o diastolinis – žemiau 60 mmHg. Svarbu įvertinti ne tik skaičius, bet ir tai, kaip žmogus jaučiasi. Kai kuriems natūraliai žemi rodikliai nesukelia jokio diskomforto ir nereikalauja jokio gydymo. Kitiems net nežymus nukritimas gali sukelti ryškius simptomus.
Dažniausios mažo spaudimo priežastys
Mažas spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, todėl prieš imantis priemonių svarbu suprasti galimą kilmę. Vienas dažniausių veiksnių – skysčių trūkumas. Net nedidelis dehidratacijos laipsnis gali sumažinti kraujo tūrį ir slėgį kraujagyslėse. Taip pat spaudimas gali kristi dėl vitaminų stokos, ilgesnio nevalgymo, staigaus atsistojimo, virusinės infekcijos ar intensyvaus fizinio krūvio.
Mažesnis spaudimas būdingas ir žmonėms, kurių organizmas natūraliai gamina mažiau adrenalino arba kurių kraujagyslės labiau linkusios plėstis. Kartais žemas kraujospūdis susijęs su skydliaukės funkcijos sutrikimais, anemija arba tam tikrais medikamentais, pavyzdžiui, diuretikais ar kraujospūdį mažinančiais vaistais.
Ar tikrai pakanka tiesiog gerti daugiau skysčių?
Vanduo yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų padidinti kraujospūdį, tačiau tik tada, kai spaudimas krenta dėl dehidratacijos ar nepakankamo skysčių kiekio. Išgeriant nuo 300 iki 500 ml vandens, kraujospūdis dažnai pakyla keliems valandoms, nes padidėja cirkuliuojančio kraujo tūris. Šis efektas ypač ryškus esant ortostatinei hipotenzijai – kai staiga atsistojus pradeda svaigti galva.
Tačiau yra veiksmų ribos. Jei mažo spaudimo priežastis nėra susijusi su skysčių stoka, vien vanduo problemos neišsprendžia. Pavyzdžiui, jeigu spaudimas mažas dėl geležies trūkumo, hormoninių pokyčių ar kraujagyslių išsiplėtimo, vien tik vandens padidinimas bus tik laikina pagalba arba neturės jokio poveikio. Todėl svarbiausia ne tik gerti daugiau, bet ir suprasti, kodėl spaudimas krenta.
Kada skysčiai padeda efektyviausiai?
Yra keli atvejai, kai skysčių padidinimas iš tiesų duoda greitą ir apčiuopiamą rezultatą:
- karštomis dienomis arba po intensyvaus prakaitavimo;
- užsitęsus per mažam gėrimų kiekiui;
- vemiant ar viduriuojant, kai netenkama elektrolitų;
- po virusinių infekcijų, kai organizmas silpnesnis ir jautresnis;
- staiga stojantis, kai atsiranda laikinas kraujo persiskirstymas.
Šiose situacijose padeda ne tik vanduo, bet ir elektrolitai: mineralinis vanduo, sultiniai, izotoniniai gėrimai. Jie padeda atkurti natrio ir kalio pusiausvyrą, kuri tiesiogiai susijusi su kraujospūdžio reguliavimu.
Ką daryti, jei spaudimas išlieka mažas?
Jei kraujo spaudimas yra žemas nuolat arba jo kritimai nėra susiję su skysčių stoka, verta ieškoti gilesnių priežasčių. Kartais pakanka gyvenimo būdo korekcijų: dažnesnio valgymo, lengvai sūresnio maisto, lėtesnio atsistojimo iš lovos, fizinio aktyvumo ar kraujagysles tonizuojančių pratimų. Kiti atvejai reikalauja išsamesnių tyrimų.
Žemas spaudimas taip pat dažnai susijęs su miego stoka, stresu arba nuovargiu. Organizmui nusilpus, kraujas gali cirkuliuoti lėčiau, o kraujagyslės – prasiplėsti. Tokiais atvejais svarbu atkurti režimą, įtraukti pakankamą kiekį baltymų, vitaminų ir mikroelementų, ypač B grupės vitaminų ir geležies.
Kokie simptomai rodo, kad situacija rimtesnė?
Būtina kreiptis į gydytoją, jeigu žemą spaudimą lydi stiprus galvos svaigimas, nuolatinis silpnumas, dusulys, neįprastas širdies plakimas ar alpimo epizodai. Tokie simptomai gali rodyti sutrikusią širdies veiklą, anemiją arba hormonų disbalansą. Jei spaudimo kritimai prasideda staiga, be aiškios priežasties, tai taip pat yra signalas pasitikrinti sveikatą.
Mityba palaikant normalią kraujospūdžio būklę
Mityba yra vienas iš paprasčiausių būdų padėti organizmui natūraliai reguliuoti spaudimą. Žemam spaudimui naudingi produktai, kurie palaiko energijos lygį, kraujo gamybą ir skysčių balansą. Tokie produktai kaip riešutai, avokadai, kruopos, kiaušiniai, žuvis ir tamsiai žalios daržovės aprūpina organizmą mineralais bei vitaminais, kurie svarbūs kraujotakai.
Nedidelis druskos padidinimas taip pat gali padėti, jei nėra kontraindikacijų, pavyzdžiui, inkstų ligų. Natris didina kraujo tūrį, o tai tiesiogiai veikia spaudimo pakilimą. Svarbiausia saikas – perteklinis druskos vartojimas gali sukelti priešingų problemų.
Fizinio aktyvumo įtaka mažam spaudimui
Nors gali atrodyti, kad žemas spaudimas ir fizinis krūvis nesuderinami, tinkamai pasirinkti pratimai kaip tik padeda stabilizuoti organizmo sistemų veiklą. Lėti tempimo pratimai, vaikščiojimas, lengvas bėgimas ar plaukimas gerina kraujotaką ir stiprina širdies raumenį. Reguliarus aktyvumas padeda kraujagyslėms prisitaikyti prie pokyčių, todėl sumažėja galvos svaigimo epizodų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar mažas kraujo spaudimas pavojingas?
Paprastai ne, jei nesukelia simptomų. Tačiau, jei juntamas silpnumas, svaigimas ar alpimas, būtina išsiaiškinti priežastį.
Ar galima pakelti spaudimą kava?
Kavos poveikis laikinas. Ji gali padėti pablogėjus savijautai, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas.
Ar mažą spaudimą gali sukelti stresas?
Taip. Ilgalaikis stresas ir pervargimas gali sukelti tiek žemą, tiek svyruojantį spaudimą.
Kiek vandens reikia gerti, jei spaudimas krenta?
Paprastai rekomenduojama nuo 1,5 iki 2,5 litrų per dieną, tačiau svarbiausia sekti savijautą ir užtikrinti elektrolitų pusiausvyrą.
Ar gausesnis maistas padeda padidinti spaudimą?
Jei spaudimas mažas dėl energijos stokos arba nevalgymo ilgesnį laiką, taip – maistas gali stabilizuoti savijautą.
Kasdieniai įpročiai, padedantys jaustis geriau
Mažo kraujo spaudimo valdymas nebūtinai reikalauja sudėtingų priemonių – dažnai pakanka suprasti savo organizmo ritmą, skirti dėmesio skysčiams, mitybai, miegui ir aktyvumui. Kiekvienam žmogui gali tikti skirtingos strategijos: vienam pakanka išgerti stiklinę vandens ar prisėsti kelioms minutėms, kitam – pakeisti mitybos režimą ar atlikti tyrimus. Svarbiausia sekti savo savijautą ir reaguoti į kūno siunčiamus signalus, kad žemas spaudimas netrukdytų kasdienei veiklai.
