Kuo obstrukcinis bronchitas skiriasi nuo įprasto?
Paprastas bronchitas dažniausiai būna virusinės kilmės, jį lydi kosulys, kartais karščiavimas, bet vaiko kvėpavimas išlieka normalus. Obstrukcinio bronchito atveju uždegimas sukelia ne tik gleivių kaupimąsi, bet ir bronchų spazmus – jų spindis susiaurėja, o oras sunkiai praeina. Dėl to girdimas švokštimas, švilpimas, o kvėpavimas tampa paviršutiniškas ir dažnas.
Pagrindiniai skirtumai:
- Obstrukcinio bronchito metu vaikas kvėpuoja sunkiai, girdimas švokštimas ar „šnypštimas“ iš plaučių.
- Vaikas gali dusti, ypač naktį arba rytais.
- Kosulys tampa priepuolinis, sausas arba su tirštomis gleivėmis.
- Kvėpavimo dažnis padidėja, o tarp šonkaulių matosi įtraukiama oda.
- Kartais pasireiškia nerimas, miego sutrikimai, prakaitavimas.
Dažniausios priežastys
Obstrukcinis bronchitas dažniausiai atsiranda dėl virusinių infekcijų – rinovirusų, adenovirusų, paragripo ar respiracinio sincitinio viruso. Tačiau kai kuriems vaikams jis kartojasi dažniau dėl individualių savybių:
- alerginės reakcijos ir padidėjęs bronchų jautrumas;
- ankstyvas amžius (dažniausiai serga vaikai iki 3 metų);
- susilpnėjęs imunitetas;
- pasyvus rūkymas ar užterštas oras namuose;
- ankstesni kvėpavimo takų uždegimai ar bronchinė astma šeimoje.
Obstrukcija (bronchų susiaurėjimas) gali pasireikšti tiek ligos pradžioje, tiek vėliau, kai bronchų gleivinė patinsta ir padidėja sekreto gamyba. Todėl svarbu atidžiai stebėti, ar vaiko kvėpavimas nepablogėja.
Pirmieji simptomai
Obstrukcinis bronchitas dažniausiai prasideda kaip įprasta peršalimo infekcija – sloga, čiauduliu, gerklės skausmu. Po kelių dienų atsiranda stiprėjantis kosulys, dusulys, o kvėpuojant girdimi švokštimai. Tipiniai simptomai:
- dažnas, priepuolinis kosulys (dažnai naktimis);
- švokštimas ar švilpimas krūtinėje;
- kvėpavimo pasunkėjimas, dusulys;
- karščiavimas (ne visada aukštas);
- vaikas tampa vangus, nenori valgyti, greitai pavargsta.
Mažiems vaikams (iki 2 metų) liga gali progresuoti labai greitai, todėl tėvams būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebima, kad vaikas dūsta ar negali kalbėti dėl oro trūkumo.
Kaip nustatoma diagnozė
Gydytojas diagnozuoja obstrukcinį bronchitą remdamasis klinikiniais simptomais ir apžiūra. Klausantis krūtinės stetoskopu, girdimi švilpiantys, burbuliuojantys garsai, rodo oro judėjimo kliūtis bronchuose. Kartais skiriamas rentgeno tyrimas, kad būtų atmestos kitos ligos – plaučių uždegimas ar astma.
Kraujo tyrimas gali padėti nustatyti, ar liga virusinė, ar bakterinė. Virusinio pobūdžio atvejais antibiotikai neskiriami, nes jie neveikia virusų, o tik bakterijas.
Gydymas ir pagalba vaikui
Obstrukcinio bronchito gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus, simptomų sunkumo ir priežasties. Daugeliu atvejų gydymas atliekamas namuose, tačiau prireikus – ligoninėje. Pagrindiniai principai:
- Bronchus plečiantys vaistai. Inhaliatoriai ar purkštuvas su bronchus plečiančiais preparatais (pvz., salbutamoliu) padeda sumažinti spazmus ir palengvina kvėpavimą.
- Inhaliacijos druskos tirpalu. Padeda skystinti gleives, jas lengviau iškosėti.
- Skysčių vartojimas. Vanduo ir šiltos arbatos mažina gleivių tirštumą.
- Poilsis. Vaikui reikia ramybės ir miego, kad organizmas galėtų kovoti su infekcija.
- Vaistai nuo temperatūros. Jei karščiuoja, galima vartoti paracetamolį ar ibuprofeną pagal gydytojo rekomendacijas.
Jei priepuoliai kartojasi, gydytojas gali rekomenduoti ilgalaikį inhaliacinių kortikosteroidų vartojimą ar nukreipti alergologo konsultacijai. Kai kuriems vaikams po obstrukcinio bronchito gali likti padidėjęs bronchų jautrumas, todėl svarbu stebėti kvėpavimą ir išvengti pasikartojimų.
Ko vengti sergant obstrukciniu bronchitu
Tėvai dažnai daro klaidų bandydami padėti vaikui savarankiškai. Štai ko reikėtų vengti:
- nešildykite krūtinės karštais kompresais – tai gali pabloginti būklę;
- nesuteikite antibiotikų be gydytojo nurodymo – dažniausiai jie neveiksmingi;
- nevartokite kosulį slopinančių vaistų, jei vaikas turi gleivių – jos turi išsiskirti;
- venkite dūmų, stiprių kvapų, dulkių – jie dirgina bronchus.
Kaip apsisaugoti nuo atkryčio
Vaikai, kurie kartą sirgo obstrukciniu bronchitu, yra linkę į pakartotinius epizodus, ypač peršalimo sezonu. Profilaktikai svarbu stiprinti imunitetą, vengti alergenų ir užtikrinti tinkamą oro kokybę namuose:
- drėkinkite patalpas (oro drėgmė – apie 50–60%);
- kasdien vėdinkite kambarį;
- venkite pasyvaus rūkymo;
- duokite vaikui daug skysčių ir subalansuotos mitybos;
- laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl inhaliacijų ar profilaktinių vaistų.
DUK
Ar obstrukcinis bronchitas gali virsti astma?
Kai kuriais atvejais – taip. Jei priepuoliai kartojasi dažnai, vaikas turi alergijų ar šeimoje yra sergančių astma, gydytojas gali stebėti, ar liga neperaugo į bronchinę astmą.
Ar obstrukcinis bronchitas užkrečiamas?
Pats obstrukcinis bronchitas – ne, tačiau jį sukeliantys virusai (pavyzdžiui, peršalimo) yra užkrečiami, todėl svarbu laikytis higienos.
Ar reikia gulėti ligoninėje?
Lengvais atvejais – ne. Bet jei vaikas stipriai dūsta, kvėpavimas paviršutiniškas, ar saturacija (deguonies kiekis kraujyje) maža, būtina hospitalizacija.
Kiek laiko trunka obstrukcinis bronchitas?
Paprastai 7–10 dienų, tačiau švokštimas gali išlikti iki 2 savaičių. Jei simptomai nepraeina, būtina pakartotinė gydytojo apžiūra.
Kvėpavimas be švokštimo – ženklas, kad sveiksta
Obstrukcinis bronchitas dažniausiai praeina be komplikacijų, jei liga laiku atpažįstama ir gydoma. Pagrindinis tikslas – padėti vaikui lengviau kvėpuoti ir pašalinti bronchų obstrukciją. Svarbiausia – stebėti būklę, nepanikuoti ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Kai vaiko kvėpavimas vėl tampa tylus ir tolygus, galima būti tikriems – organizmas sėkmingai įveikė išbandymą.
