Kodėl sloga tampa žalia
Nosies gleivės keičia spalvą, kai imuninė sistema kovoja su infekcija. Žalsvas atspalvis atsiranda dėl baltųjų kraujo kūnelių – neutrofilų – kurie išskiria fermentą mieloperoksidazę. Būtent jis suteikia gleivėms žalią spalvą. Tai rodo, kad imuninė sistema dirba, o ne tai, kad vaikui būtinai reikia antibiotikų.
Dažniausiai žalia sloga pasireiškia 3–7 dieną po virusinės slogos pradžios ir išnyksta per kelias dienas, kai organizmas įveikia infekciją.
?
Kada antibiotikai nereikalingi
Dauguma vaikų slogų yra virusinės kilmės, todėl antibiotikai, kurie veikia tik bakterijas, neturi jokio poveikio. Jie ne tik nepadeda, bet gali ir pakenkti – sukelti viduriavimą, alergijas ar bakterijų atsparumą. Antibiotikų nereikia, jei:
- vaikas karščiuoja ne ilgiau kaip 2–3 dienas;
- sloga trunka mažiau nei 10 dienų;
- nėra stipraus galvos ar veido skausmo;
- vaikas žaidžia, valgo, miega pakankamai gerai.
Tokiu atveju pakanka drėkinti nosį jūros vandens tirpalais, užtikrinti skysčių vartojimą ir poilsį. Gydymas yra simptominis – padedantis organizmui pačiam įveikti infekciją.
Kada įtarti bakterinę infekciją
Antibiotikai gali būti reikalingi tik tuomet, kai sloga pereina į bakterinį sinusitą ar kitą komplikaciją. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebite šiuos požymius:
- žalia sloga trunka ilgiau nei 10–14 dienų ir nesilpnėja;
- temperatūra virš 38,5 °C laikosi ilgiau nei 3 dienas;
- vaikas skundžiasi stipriu galvos ar veido skausmu;
- atsiranda pūlingos išskyros iš vienos šnervės;
- po pagerėjimo būklė vėl blogėja.
Tokiu atveju gydytojas gali įtarti bakterinį sinusitą, vidurinės ausies uždegimą ar kitą infekciją, kuriai reikia antibiotikų.
Kaip padėti vaikui namuose
Net ir be antibiotikų galima padaryti daug, kad vaikas greičiau pasveiktų:
- Nosies plovimas jūros vandeniu – padeda pašalinti gleives ir sumažinti nosies paburkimą.
- Drėgnas oras kambaryje – ideali temperatūra 20–22 °C, drėgmė apie 50–60 %.
- Pakankamas skysčių kiekis – vanduo, arbata, sultinys padeda išvengti dehidratacijos ir suskystina gleives.
- Pakelti galvą miego metu – lengviau kvėpuoti ir sumažėja spaudimas sinusams.
- Poilsis – organizmui reikia energijos kovai su infekcija.
Ar žalia sloga užkrečiama?
Taip, tačiau ne dėl spalvos, o dėl virusų, kurie vis dar gali būti aktyvūs nosies gleivėse. Todėl svarbu laikytis higienos – plauti rankas, naudoti vienkartines servetėles ir vengti bučinių, kol vaikas serga.
Dažniausios klaidos gydant slogą
- Antibiotikų vartojimas be recepto. Tai didina atsparumą ir gali būti pavojinga sveikatai.
- Per dažnas kraujagysles sutraukiančių lašų naudojimas. Jie padeda trumpam, bet ilgainiui gali sukelti priklausomybę ir nosies gleivinės pažeidimą.
- Nosies valymas per stipriai. Ypač kūdikiams – tai gali dirginti gleivinę.
DUK
Ar žalia sloga visada reiškia bakterinę infekciją?
Ne. Žalia spalva dažniausiai atsiranda dėl imuninės reakcijos ir nebūtinai rodo bakterijas. Tai dažnas virusinės slogos etapas.
Kiek laiko gali trukti žalia sloga?
Paprastai – 5–10 dienų. Jei simptomai išlieka ilgiau nei dvi savaites ar blogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ar verta naudoti inhaliacijas?
Taip, šiltos garų inhaliacijos su druskiniu tirpalu padeda atkimšti nosį ir palengvina kvėpavimą. Tik nenaudokite eterinių aliejų mažiems vaikams.
Kada vaikas gali eiti į darželį?
Jei vaikas nebekarščiuoja, kvėpuoja per nosį ir jaučiasi gerai, jis gali grįžti į darželį, net jei dar yra šiek tiek skaidrių išskyrų.
Ar žalia sloga gali tapti sinusitu?
Taip, jei infekcija užsitęsia ar netinkamai gydoma. Todėl svarbu stebėti simptomus ir laiku pasitarti su gydytoju.
Kai kantrybė padeda labiau nei vaistai
Žalia sloga – tai ne visada priežastis nerimauti ar skubėti į vaistinę. Dauguma vaikų pasveiksta natūraliai, kai jiems suteikiama pakankamai poilsio, skysčių ir švaraus oro. Antibiotikai reikalingi tik išimtinais atvejais, todėl svarbiausia – kantrybė, atidi stebėsena ir konsultacija su gydytoju, kai simptomai užsitęsia.
