Transporto sąnaudos logistikos įmonėse priklauso ne tik nuo degalų kainų. Galutinę maršruto savikainą veikia pasirinkti keliai, kelių mokesčiai, sustojimai, nuvažiuotas atstumas, vairuotojo darbo laikas ir transporto priemonės panaudojimas. Kai šie veiksniai planuojami atskirai arba sprendimai priimami remiantis neišsamia informacija, gali atsirasti nereikalingų kilometrų, papildomų mokesčių ir prastovų. Todėl net ir nedideli planavimo pakeitimai didesniame autoparke gali virsti reikšmingu sutaupymu.
Antraštėje minimas iki 20 proc. transporto išlaidų sumažėjimas neturėtų būti suprantamas kaip kiekvienai įmonei garantuojamas rezultatas. Realus sutaupymas priklauso nuo autoparko dydžio, maršrutų sudėtingumo, dabartinio procesų efektyvumo ir kitų veiksnių. Vis dėlto sistemingai optimizuojant pagrindines sąnaudų vietas galima pastebimai sumažinti išlaidas. Štai penkios sritys, nuo kurių verta pradėti.
- Vertinkite ne trumpiausią, o ekonomiškiausią maršrutą
Trumpiausias kelias nebūtinai yra pigiausias. Viename maršrute gali būti daugiau mokamų kelių, kitame – ilgesnė kelionės trukmė ar papildomos degalų sąnaudos. Todėl planuojant verta vertinti kelis galimus variantus ir jų preliminarią savikainą.
Į skaičiavimus reikėtų įtraukti mokamus bei nemokamus kelius, rinkliavas, planuojamus sustojimus ir bendrą kelionės laiką. Toks palyginimas leidžia pasirinkti ne tiesiog greičiausiai žemėlapyje atrodantį kelią, o ekonomiškai pagrįstą variantą. Kai per mėnesį vykdoma daug reisų, net ir nedidelis vienos kelionės sąnaudų skirtumas ilgainiui tampa reikšmingas.
- Mažinkite nereikalingus nukrypimus nuo pagrindinio kelio
Vežant kelis krovinius vienu reisu ypač svarbi tampa pristatymo taškų seka. Netinkamai išdėstyti sustojimai gali lemti papildomus kilometrus, ilgesnį vairuotojo darbo laiką ir didesnes degalų sąnaudas.
Planuojant verta įvertinti ne tik atstumą tarp atskirų pristatymo vietų, bet ir visą jų eiliškumą. Optimaliai sudėliota sustojimų seka padeda išvengti situacijų, kai transporto priemonė turi grįžti į jau pravažiuotą teritoriją arba daryti nereikalingus lankstus. Tai ypač aktualu distribucijos įmonėms ir vežėjams, kurie per vieną reisą aptarnauja kelis klientus.
- Kelių mokesčius įtraukite dar prieš transporto priemonei išvykstant
Kelių mokesčiai ir įvairios rinkliavos gali reikšmingai pakeisti iš pirmo žvilgsnio patrauklaus kelio savikainą. Dėl to maršrutų planavimas turėtų apimti ne tik atstumą ar prognozuojamą kelionės trukmę, bet ir konkrečiame maršrute patiriamus papildomus kaštus.
Kai informacija apie rinkliavas ir kitus kelionės parametrus vertinama vienoje aplinkoje, skirtingus variantus galima palyginti dar prieš reisą. Kartais ilgesnis, bet mažiau apmokestintas kelias gali būti ekonomiškai naudingesnis. Kitais atvejais papildomas kelių mokestis gali būti pagrįstas, jei leidžia sutrumpinti kelionę ir efektyviau panaudoti vairuotojo darbo laiką. Svarbiausia, kad sprendimas būtų paremtas skaičiavimais, o ne vien įpročiu.
- Stebėkite ne tik suplanuotą, bet ir faktiškai vykdomą maršrutą
Net gerai suplanuotas reisas nebūtinai vykdomas taip, kaip buvo numatyta. Eismo sąlygos, nenumatyti sustojimai, pasikeitusios užduotys ar kiti veiksniai gali pakeisti kelionės eigą. Todėl transporto išlaidų optimizavimas nesibaigia paspaudus mygtuką „planuoti“.
Naudinga stebėti transporto priemonės vietą, nuvažiuotą ir likusį kelią, krovinio informaciją bei maršruto būseną. Sukaupti istoriniai duomenys leidžia vėliau palyginti suplanuotus ir faktiškai įvykdytus reisus. Jei tam tikrame maršrute nuolat atsiranda tie patys nukrypimai, tai gali būti ženklas, kad planavimo modelį reikia koreguoti. Tokia analizė padeda optimizuoti ne vieną konkretų reisą, o visą transporto organizavimo procesą.
- Į planą įtraukite vairuotojų darbo ir poilsio laiką
Transporto priemonė gali turėti ekonomišką maršrutą, tačiau jis nebus efektyvus, jei planuojant neatsižvelgta į vairuotojo darbo bei poilsio laiką. Neplanuotas sustojimas gali išbalansuoti pristatymo grafiką, sukelti vėlavimų ir turėti įtakos kitoms tos dienos užduotims.
Todėl verta iš anksto įvertinti likusį važiavimo laiką ir numatyti poilsio sustojimus. Kai ši informacija susiejama su konkrečiu reisu, galima realistiškiau prognozuoti pristatymo laiką ir geriau paskirstyti transporto resursus. Darbo, važiavimo ir sustojimų duomenys taip pat gali būti naudojami apskaičiuojant vairuotojų atlyginimus ar premijas, jei transporto valdymo sistema integruota su įmonėje naudojama apskaitos sistema.
Didžiausią naudą suteikia bendras vaizdas
Transporto sąnaudų mažinimas retai priklauso nuo vieno sprendimo. Daug didesnį poveikį suteikia galimybė vienoje vietoje vertinti maršruto savikainą, kelių mokesčius, sustojimus, transporto priemonės judėjimą, vairuotojo darbo laiką ir istorinius reisų duomenis. Taip lengviau suprasti, kur iš tiesų prarandami pinigai.
Įmonėms, vykdančioms daug reisų, net kelių procentų skirtumas vieno maršruto savikainoje per metus gali tapti reikšminga suma. Todėl tikslas neturėtų būti bet kokia kaina sutrumpinti kiekvieną kelionę. Kur kas svarbiau sistemingai pasirinkti ekonomiškai pagrįstus maršrutus, kontroliuoti jų vykdymą ir remtis faktiniais duomenimis. Būtent toks požiūris leidžia mažinti transporto išlaidas ne vienkartiniais sprendimais, o nuosekliai gerinant visą logistikos procesą.
