Kas yra normalus širdies pulsas?
Normalus širdies pulsas ramybės būsenoje yra 60–100 k./min. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad normalus pulsas gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, fizinio pasirengimo ir sveikatos būklės. Pavyzdžiui:
- Sportininkams ir žmonėms, kurie dažnai mankštinasi, pulsas gali būti mažesnis nei 60 dūžių per minutę, ir tai paprastai yra normalu. Fiziškai pasirengusiam kūnui reikia mažiau širdies darbo, kad užtikrintų tinkamą kraujo apytaką.
- Vyresnio amžiaus žmonėms pulsas gali būti mažesnis, tačiau jei jie nejaučia simptomų, tai dažniausiai nėra problema.
- Poilsio metu, kai žmogus atsipalaidavęs, širdies pulsas taip pat gali sumažėti.
Širdies pulsas 50: kada tai yra normalu?
Širdies pulsas 50 k./min. gali būti normalus, jei žmogus yra sveikas, neturi jokių simptomų ir tai nėra naujas reiškinys. Štai keli pavyzdžiai, kada pulsas 50 gali būti visiškai normalus:
- Sportininkai: Reguliarus fizinis aktyvumas ir ištvermės treniruotės gali sukelti širdies ritmo sulėtėjimą. Sportininkų pulsas dažnai būna 40–60 k./min., nes jų širdis yra stipri ir efektyvi.
- Poilsis: Miegant ar atsipalaidavus, širdies pulsas natūraliai sulėtėja. Tai yra fiziologinė reakcija, kuri padeda kūnui atsistatyti ir taupyti energiją.
- Jauni ir sveiki žmonės: Kai kurie jauni žmonės turi natūraliai žemesnį pulsą, kuris gali būti normalus, jei jie jaučiasi gerai ir neturi kitų simptomų.
Kada pulsas 50 gali būti pavojingas?
Jei pulsas 50 k./min. lydi tam tikri simptomai, tai gali rodyti sveikatos problemas. Kai kurie ženklai, kad žemas pulsas gali būti pavojingas, yra:
- Galvos svaigimas arba alpimas – šie simptomai gali rodyti, kad kraujas nepakankamai aprūpina smegenis.
- Dusulys – jei jaučiate sunkumų kvėpuoti net ir ramybės būsenoje, tai gali būti ženklas, kad širdis neefektyviai pumpuoja kraują.
- Krūtinės skausmas – jei jaučiate diskomfortą ar skausmą krūtinėje, tai gali būti rimta problema, susijusi su širdies veikla.
- Sąmonės netekimas – jei jaučiate sąmonės sutrikimus ar netekote sąmonės, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Nuolatinis nuovargis arba silpnumas – jei jaučiatės nuolat pavargę ir nesugebate atlikti kasdienių užduočių, tai gali būti požymis, kad širdis nesugeba tiekti pakankamai kraujo į organizmą.
Žemo pulso priežastys
Fiziologinės priežastys
- Sportininkai: Kaip minėta anksčiau, treniruoti sportininkai gali turėti žemą pulsą dėl širdies raumens stiprumo.
- Poilsis ir miegas: Pabudę ryte ar ilsėdamiesi, širdies ritmas gali natūraliai sulėtėti.
Medicininės priežastys
- Sinoatrialinio mazgo silpnumas: Tai būklė, kai širdies natūralus „impulsas“ lėtėja arba nesugeba perduoti signalų širdies skilveliams.
- Atrioventrikulinės blokados: Tai gali būti blokados, trukdančios širdies signalams pasiekti skilvelius, todėl pulsas sulėtėja.
- Skydliaukės sutrikimai: Hipotireozė (nepakankama skydliaukės funkcija) gali sukelti žemą pulsą.
- Vaistai: Beta blokatoriai, vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, kai kurie antidepresantai ir kiti vaistai gali sulėtinti širdies ritmą.
Ką daryti, jei pulsas 50 k./min. kelia susirūpinimą?
Jei pastebėjote, kad pulsas sumažėjo iki 50 dūžių per minutę ir tai lydi simptomai, verta pasitarti su gydytoju. Gydytojas atliks šiuos tyrimus:
- EKG: Elektrokardiograma padės nustatyti, ar yra širdies laidumo sutrikimų.
- Holterio monitoravimas: Tai 24–72 valandų EKG stebėjimas, kuris padeda nustatyti epizodinius ritmo sutrikimus.
- Skydliaukės tyrimai: TSH, FT4, FT3 lygio tyrimai padeda nustatyti, ar yra skydliaukės disfunkcija.
- Kraujo tyrimai: Elektrolitų (kalio, kalcio, magnio) tyrimai padės nustatyti, ar nėra jų disbalanso, galinčio sutrikdyti širdies ritmą.
Kaip gydomas žemas pulsas?
- Vaistai: Jei žemas pulsas sukeltas vaistų, gydytojas gali pakeisti arba sumažinti dozes.
- Širdies stimuliatorius: Jei pulsas labai žemas ir sukelia simptomus, gali prireikti įdiegti širdies stimuliatorių, kuris reguliuos ritmą.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveikas maistas, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti pagerinti širdies funkciją.
DUK
Ar žemas pulsas gali būti pavojingas?
Žemas pulsas gali būti pavojingas, jei jis lydi rimtus simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, alpimas, krūtinės skausmas arba dusulys. Jei pastebėsite šiuos simptomus, kreipkitės į gydytoją.
Ar žemas pulsas gali būti normali kūno reakcija?
Taip, žemas pulsas gali būti normalus, jei jis atsiranda dėl geros fizinės būklės ar poilsio. Sportininkams ir fiziškai aktyviems žmonėms širdies ritmas dažnai būna žemesnis, nes jų širdis yra stipresnė.
Kada reikalingas širdies stimuliatorius?
Širdies stimuliatorius gali būti reikalingas, jei žemas pulsas sukelia rimtų simptomų ir kitos priemonės nepadeda. Gydytojas nuspręs, ar reikia šio įrenginio, remiantis jūsų širdies ritmu ir sveikatos būkle.
