Padidėjęs blogasis cholesterolis: gydytojo patarimai

Gauti kraujo tyrimų atsakymus ir pamatyti paryškintą eilutę ties mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesteroliu – situacija, su kuria kasdien susiduria tūkstančiai žmonių. Dažnai pacientai pajunta nerimą, nes viešojoje erdvėje cholesterolis neretai vadinamas „tyliuoju žudiku”. Nors šis terminas skamba bauginančiai, panikuoti neverta, tačiau reaguoti būtina. Gydytojų kabinetuose dažniausiai tenka aiškinti, kad padidėjęs „blogasis” cholesterolis nėra nuosprendis, o veikiau signalas, jog organizmo medžiagų apykaita išsiderino ir reikalauja dėmesio. Tai kintamas rodiklis, kurį galima koreguoti tiek keičiant gyvensenos įpročius, tiek, prireikus, pasitelkiant medikamentinį gydymą. Svarbiausia – suprasti, kodėl jis pakilo ir kokių konkrečių veiksmų imtis nedelsiant.

Kodėl MTL cholesterolis vadinamas „bloguoju” ir koks jo vaidmuo?

Prieš pradedant kovą su padidėjusiu cholesteroliu, svarbu suprasti fiziologinius procesus. Cholesterolis pats savaime nėra nuodas – tai gyvybiškai svarbi medžiaga, reikalinga ląstelių membranų statybai, hormonų gamybai ir vitamino D sintezei. Problema kyla ne dėl paties cholesterolio buvimo, o dėl jo transportavimo formos.

Mažo tankio lipoproteinai (MTL) perneša cholesterolį iš kepenų į kitus organus ir audinius. Kai šių dalelių kraujyje tampa per daug, jos pradeda kauptis ant kraujagyslių sienelių. Gydytojai šį procesą lygina su vamzdžių apkalkėjimu: ilgainiui formuojasi aterosklerotinės plokštelės, kurios siaurina kraujagyslių spindį, mažina jų elastingumą ir trukdo normaliai kraujotakai. Būtent todėl MTL rodiklio kontrolė yra kritiškai svarbi norint išvengti miokardo infarkto ar insulto.

Pirmoji pagalba: mitybos auditas

Pamatžius padidėjusius skaičius, pirmasis gydytojo nurodymas visada būna susijęs su mityba. Tačiau tai nereiškia, kad turite valgyti tik salotų lapus. Svarbiausia – ne badauti, o pakeisti riebalų kokybę.

Riebalų rūšys: ką palikti, o ko atsisakyti?

Didžiausią įtaką MTL cholesterolio didėjimui daro sočiosios riebalų rūgštys ir transriebalai. Norint sumažinti rodiklius, rekomenduojama:

  • Vengti transriebalų: Tai patys pavojingiausi riebalai, dažnai randami pramoniniu būdu gamintuose konditerijos gaminiuose, margarine, gruzdintame maiste, pusfabrikačiuose. Etiketėse jie gali būti žymimi kaip „iš dalies hidrinti riebalai”.
  • Riboti sočiuosius riebalus: Jų gausu riebioje mėsoje (kiaulienoje, jautienoje), riebiuose pieno produktuose (svieste, grietinėje, riebiame sūryje), kokosų ir palmių aliejuje.
  • Rinktis nesočiuosius riebalus: Tai „gerieji” riebalai, kurie padeda mažinti MTL koncentraciją. Įtraukite į racioną alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus (ypač graikinius ir migdolus) bei sėklas.

Skaidulų galia

Tirpios skaidulos yra vienas geriausių natūralių būdų kovoti su cholesteroliu. Patekusios į virškinamąjį traktą, jos virsta geliu, kuris „suriša” dalį su maistu gauto cholesterolio ir pašalina jį iš organizmo, neleisdamas įsisavinti į kraują. Geriausi tirpių skaidulų šaltiniai yra:

  • Avižos ir avižų sėlenos;
  • Ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai, avinžirniai);
  • Obuoliai, citrusiniai vaisiai, braškės;
  • Miežiai.

Fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė

Vien dietos dažnai nepakanka. Fizinis aktyvumas atlieka dvigubą funkciją: jis ne tik padeda deginti kalorijas ir mažinti svorį, bet ir tiesiogiai veikia lipidų profilį. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus aerobinis krūvis padeda padidinti „gerojo” (didelio tankio lipoproteinų, DTL) cholesterolio kiekį, kuris veikia kaip „šiukšliavežis”, surinkdamas blogąjį cholesterolį iš kraujagyslių ir grąžindamas jį į kepenis perdirbimui.

Gydytojai rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę. Tai gali būti greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar šokiai. Svarbu, kad veikla padažnintų pulsą ir priverstų šiek tiek suprakaituoti. Jei turite antsvorio, net 5–10% kūno masės sumažinimas gali reikšmingai pagerinti cholesterolio rodiklius.

Maisto papildai: kas iš tiesų veikia?

Vaistinėse gausu papildų, žadančių stebuklingai sumažinti cholesterolį. Gydytojo požiūriu, kai kurie iš jų gali būti naudingi kaip pagalbinė priemonė, tačiau jie retai pakeičia vaistus, jei rizika yra didelė.

  • Raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai: Juose natūraliai yra medžiagos monakolino K, kurios veikimas panašus į statinų (vaistų cholesteroliui mažinti). Visgi, jų dozavimas ir poveikis gali skirtis priklausomai nuo gamintojo, todėl būtina pasitarti su gydytoju.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: Žuvų taukai labiau veikia trigliceridų kiekį nei patį MTL cholesterolį, tačiau jie yra naudingi bendrai širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai.
  • Augaliniai steroliai ir stanoliai: Tai medžiagos, kurios struktūra panašios į cholesterolį ir konkuruoja su juo dėl įsisavinimo žarnyne. Produktai, praturtinti steroliais, gali sumažinti MTL lygį.

Kada gyvenimo būdo pokyčių nepakanka: medikamentinis gydymas

Tai yra jautriausia tema daugeliui pacientų. Būtina suprasti, kad kai kuriais atvejais – ypač esant genetiniam polinkiui (šeiminei hipercholesterolemijai) arba jau turint diagnozuotą širdies ligą – vien mitybos ir sporto gali nepakakti. Jei po 3–6 mėnesių intensyvių gyvenimo būdo pokyčių MTL rodiklis išlieka pavojingai aukštas, gydytojas gali paskirti vaistus.

Pagrindinė vaistų grupė yra statinai. Jie blokuoja kepenų fermentą, atsakingą už cholesterolio gamybą. Nepaisant internete sklandančių mitų, šiuolaikiniai statinai yra vieni geriausiai ištirtų vaistų, kurie realiai gelbėja gyvybes, drastiškai sumažindami infarkto ir insulto riziką. Šalutinis poveikis pasireiškia retai, o nauda dažniausiai daug kartų viršija riziką. Svarbu vaistų nebijoti, o atvirai aptarti su gydytoju visus rūpimus klausimus.

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

Klinikinėje praktikoje pacientai dažnai užduoda tuos pačius klausimus. Štai atsakymai į populiariausius iš jų:

Ar aš jausiu kokius nors simptomus, jei mano cholesterolis labai aukštas?

Ne, padidėjęs cholesterolis paprastai neturi jokių juntamų simptomų. Tai klastinga būklė. Žmogus gali jaustis puikiai, būti energingas, tačiau jo kraujagyslėse jau gali vykti ateroskleroziniai procesai. Būtent todėl profilaktiniai kraujo tyrimai yra vienintelis būdas sužinoti tiesą.

Ar galiu valgyti kiaušinius?

Ilgą laiką kiaušiniai buvo demonizuojami, tačiau naujausi moksliniai tyrimai požiūrį pakeitė. Nors kiaušinio trynyje yra daug cholesterolio, daugumai žmonių su maistu gaunamas cholesterolis turi mažesnę įtaką kraujo cholesterolio lygiui nei sočiųjų riebalų vartojimas. Saikingas kiaušinių vartojimas (pvz., iki 4–6 per savaitę), jei mityba subalansuota, daugumai žmonių yra saugus.

Esu lieknas, ar man vis tiek gali grėsti padidėjęs cholesterolis?

Taip, tai dažnas mitas. Nors antsvoris didina riziką, cholesterolis gali būti padidėjęs ir labai liekniems žmonėms. Tai dažnai lemia genetika, mitybos įpročiai (lieknas žmogus taip pat gali valgyti daug transriebalų), skydliaukės veikla ar kiti veiksniai.

Ar stresas turi įtakos cholesterolio lygiui?

Tiesioginis ryšys yra sudėtingas, tačiau lėtinis stresas skatina hormonų (kortizolio ir adrenalino) išsiskyrimą, kurie gali skatinti trigliceridų ir MTL gamybą. Be to, patirdami stresą žmonės dažniau renkasi nesveiką maistą, rūko ar vartoja alkoholį, kas netiesiogiai blogina lipidogramos rodiklius.

Ilgalaikė strategija ir reguliari stebėsena

Kova su padidėjusiu MTL cholesteroliu nėra vienkartinis veiksmas ar mėnesio trukmės projektas. Tai ilgalaikis įsipareigojimas savo sveikatai. Net jei pavyko sumažinti rodiklius pakeitus mitybą ar pradėjus vartoti vaistus, grįžus prie senų įpročių, skaičiai vėl šoktels aukštyn.

Rekomenduojama cholesterolio tyrimą atlikti bent kartą per metus, o esant padidintai rizikai ar pradedant gydymą – taip dažnai, kaip nurodo gydytojas (paprastai kas 3–6 mėnesius). Svarbu stebėti ne tik bendrąjį cholesterolį, bet visą lipidogramą: MTL, DTL ir trigliceridus. Šių rodiklių balansas geriausiai atspindi realią širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Atminkite, kad medicina sparčiai tobulėja, tačiau be paciento sąmoningumo ir noro keistis, net geriausi vaistai negali garantuoti visiškos apsaugos. Jūsų kasdieniai sprendimai prie pietų stalo ir fizinis aktyvumas yra galingiausi ginklai šioje kovoje.