Tikriausiai kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra susidūręs su nemaloniu pojūčiu, kai akys staiga prisipildo ašarų. Dažniausiai tai nutinka vėjuotą dieną, pjaustant svogūnus ar tiesiog ilgiau pasėdėjus prie kompiuterio ekrano. Tačiau ką daryti, jei ašarojimas tampa nuolatiniu palydovu, trukdančiu vairuoti, dirbti ar net žiūrėti televizorių? Nors ašaros yra būtinos mūsų akių sveikatai – jos drėkina, maitina rageną ir apsaugo nuo infekcijų – perteklinis ašarų gsiskyrimas, mediciniškai vadinamas epifora, gali signalizuoti apie tam tikrus organizmo sutrikimus. Gydytojai oftalmologai pabrėžia, kad svarbu atskirti natūralią organizmo reakciją į aplinkos dirgiklius nuo patologinių būklių, kurios reikalauja specifinio gydymo ar net chirurginio įsikišimo.
Kaip veikia natūrali ašarų gamybos ir nutekėjimo sistema?
Norint suprasti, kodėl akys ašaroja, pirmiausia naudinga suvokti, kaip veikia ši sudėtinga hidraulinė sistema. Mūsų akys nuolat gamina ašaras, net kai mes neverkiame. Tai vadinama baziniu ašarojimu. Ašarų plėvelė, dengianti akies paviršių, yra sudaryta iš trijų svarbių sluoksnių:
- Riebalinis (lipidinis) sluoksnis: Išorinis sluoksnis, kurį gamina voko krašte esančios Meibomo liaukos. Jis apsaugo ašaras nuo greito išgaravimo.
- Vandeninis sluoksnis: Vidurinis ir storiausias sluoksnis, gaminamas ašarų liaukų. Jis drėkina akį, nuplauna dulkes ir svetimkūnius.
- Gleivinis (mucino) sluoksnis: Vidinis sluoksnis, padedantis ašaroms tolygiai pasiskirstyti per visą ragenos paviršių.
Kai ši sistema veikia sklandžiai, ašaros gaminamos nuolat, o jų perteklius nuteka per mažas skylutes (ašarų taškelius), esančias vidiniuose vokų kampuose, į nosies ertmę. Sutrikus balansui – gaminant per daug ašarų arba sutrikus jų nutekėjimui – ašaros pradeda kauptis ir bėgti per skruostus.
Dažniausios priežastys: nuo aplinkos veiksnių iki alergijų
Gydytojai išskiria dvi pagrindines ašarojimo priežasčių grupes: per didelę ašarų gamybą ir sutrikusį nutekėjimą. Dažniausiai susiduriama su pirmuoju variantu, kai akis bando apsiginti nuo dirgiklių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių veiksnių:
Alerginės reakcijos
Sezoninė alergija žiedadulkėms, jautrumas namų dulkėms, gyvūnų pleiskanoms ar pelėsiui yra viena dažniausių ašarojimo priežasčių. Alergijos metu organizmas išskiria histaminą, kuris sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir niežulį. Akys parausta, niežti, o gynybinė reakcija skatina gausų ašarojimą, bandant „nuplauti” alergeną.
Svetimkūniai ir aplinkos dirgikliai
Dūmai, smogas, stiprus vėjas, chemikalų garai ar į akį patekusi blakstiena sukelia refleksinį ašarojimą. Tai staigi ir stipri reakcija, kurios tikslas – kuo greičiau pašalinti svetimkūnį. Netinkamai parinkti kontaktiniai lęšiai ar per ilgas jų nešiojimas taip pat gali veikti kaip nuolatinis dirgiklis.
Paradoksali priežastis: sausų akių sindromas
Gali skambėti neįtikėtinai, tačiau viena dažniausių ašarojimo priežasčių yra sausų akių sindromas. Kaip tai įmanoma? Kai akies paviršius išdžiūsta dėl nekokybiškos ašarų plėvelės (pavyzdžiui, trūksta riebalinio sluoksnio ir ašaros greitai išgaruoja), smegenys gauna signalą apie pavojų.
Reaguodama į sausumą, ašarų liauka gauna komandą gaminti daugiau vandeninio sluoksnio ašarų. Įvyksta vadinamasis „refleksinis ašarojimas”. Deja, šios ašaros dažnai būna „nekokybiškos” – jose trūksta tepamųjų savybių, jos tiesiog nuteka per skruostus, bet nepanaikina paties sausumo pojūčio. Taip susidaro užburtas ratas: akys sausos, todėl ašaroja, bet ašarojimas problemos neišsprendžia.
Užsikimšę ašarų latakai ir anatominiai pakitimai
Kita medalio pusė – drenažo problemos. Jei ašarų gamyba normali, bet akys vis tiek plūsta, kaltininkas gali būti užsikimšęs ašarų latakas (stenozė). Tai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms arba kūdikiams. Suaugusiems latakai gali susiaurėti dėl lėtinių uždegimų, traumų ar nosies polipų.
Taip pat svarbi vokų padėtis. Senstant vokai gali prarasti elastingumą:
- Ektropionas: Apatinis vokas atvimpa į išorę, todėl ašarų taškelis nebegali „susiurbti” ašarų.
- Entropionas: Vokas užsilenkia į vidų, blakstienos braižo akies obuolį, sukeldamos dirginimą ir ašarojimą.
Infekciniai susirgimai
Ašarojimas kartu su kitais simptomais gali rodyti infekciją:
Konjunktyvitas: Akies junginės uždegimas, kurį gali sukelti virusai arba bakterijos. Virusinio konjunktyvito atveju ašarojimas būna vandeningas ir gausus, o bakterinio – dažniau pasirodo pūlingos, tirštos išskyros.
Blefaritas: Tai lėtinis vokų kraštų uždegimas. Jam būdingas akių paraudimas, pleiskanojimas ties blakstienų šaknimis ir nuolatinis ašarojimas, ypač rytais.
Kada būtina skubėti pas gydytoją?
Nors trumpalaikis ašarojimas dažniausiai nėra pavojingas, egzistuoja tam tikri „raudoni signalai”, kuriuos pastebėjus vizito pas specialistą atidėlioti negalima. Gydytojai rekomenduoja nedelsiant kreiptis pagalbos, jei:
- Jaučiamas stiprus skausmas: Ašarojimas lydimas akies skausmo gali rodyti ragenos opą, glaukomos priepuolį ar svetimkūnį, įstrigusį giliau audiniuose.
- Sutriko regėjimas: Staigus vaizdo liejimasis, matymo lauko praradimas ar „rūkas” akyse yra rimti simptomai.
- Atsirado pūlingų išskyrų: Geltonos ar žalios išskyros rodo bakterinę infekciją, kuriai gydyti būtini antibiotikai.
- Akis buvo traumuota: Po smūgio, įbrėžimo ar cheminės medžiagos patekimo ašarojimas yra natūralus, tačiau būtina įvertinti pažeidimo mąstą.
- Atsirado guzas vidiniame akies kampe: Tai gali reikšti ašarų maišelio uždegimą (dakriocistitą), kuris yra skausmingas ir reikalauja skubaus gydymo.
Diagnostika ir gydymo metodai
Atvykus pas oftalmologą, pirmiausia bus atlikta išsami apžiūra naudojant plyšinę lempą. Gydytojas įvertins vokų padėtį, ragenos būklę ir ašarų plėvelės kokybę. Vienas dažniausių tyrimų – ašarų latakų praeinamumo testas, kurio metu į ašarų taškelį suleidžiamas fiziologinis tirpalas, stebint, ar jis patenka į nosiaryklę.
Gydymas tiesiogiai priklauso nuo diagnozuotos priežasties:
- Sausų akių sindromui: Skiriamos dirbtinės ašaros (geriausia be konservantų), geliai nakčiai, o sunkesniais atvejais – priešuždegiminiai lašai ar kamštukai, užkemšantys ašarų nutekėjimo takus, kad ašaros ilgiau išliktų akyje.
- Alergijai: Skiriami antihistamininiai lašai ir rekomenduojama vengti alergenų.
- Užsikimšusiems latakams: Gali prireikti zondavimo (dažniau taikoma kūdikiams) arba chirurginės operacijos, vadinamos dakriocistorinostomija, kurios metu suformuojamas naujas ašarų nutekėjimo kelias.
- Vokų patologijoms: Ektropiono ar entropiono atveju dažniausiai reikalinga nedidelė plastinė vokų korekcija.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kodėl ašaroja tik viena akis?
Vienos akies ašarojimas dažniausiai rodo vietinę problemą, o ne bendrą organizmo būklę. Tai gali būti konkrečios akies ašarų latako užsikimšimas, svetimkūnis, įaugusi blakstiena arba infekcija, kuri dar nepersimetė į kitą akį.
Kodėl akys ašaroja išėjus į lauką, kai šalta?
Tai normali fiziologinė reakcija. Šaltas oras ir vėjas džiovina akies paviršių, todėl ašarų liaukos gauna signalą gaminti daugiau ašarų apsaugai. Be to, šaltyje ašarų latakai gali spazmuoti ir susiaurėti, todėl ašaros nespėja nutekėti ir rieda skruostais.
Ar skaitmeninių ekranų naudojimas skatina ašarojimą?
Taip. Dirbdami prie kompiuterio ar žiūrėdami į telefoną, mes mirksime iki 60% rečiau nei įprastai. Dėl to ašarų plėvelė greičiau išgaruoja, akys išsausėja ir įsijungia refleksinis ašarojimas. Svarbu daryti pertraukas ir sąmoningai dažniau mirksėti.
Ką daryti, jei akys ašaroja rytais?
Rytinis ašarojimas gali būti susijęs su blefaritu (vokų kraštų uždegimu) arba tuo, kad miego metu akys šiek tiek prasivėrė (lagoftalmas), todėl ragena išdžiūvo. Rekomenduojama vakare naudoti drėkinančius tepalus ir ryte atlikti vokų higienos procedūras.
Ilgalaikė akių sveikatos priežiūra ir profilaktika
Siekiant išvengti nemalonaus akių ašarojimo ir užtikrinti gerą regėjimą ateityje, svarbu ne tik gydyti simptomus, bet ir rūpintis kasdiene akių higiena. Paprasti, bet veiksmingi įpročiai gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Visų pirma, darbo vietoje taikykite „20-20-20” taisyklę: kas 20 minučių padarykite 20 sekundžių pertrauką ir žiūrėkite į objektą, esantį už 20 pėdų (apie 6 metrų). Tai atpalaiduoja akių raumenis ir skatina mirksėjimą.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į mitybą. Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje, linų sėmenyse ar graikiniuose riešutuose, yra būtinos kokybiškam ašarų lipidiniam sluoksniui formuotis. Jei šis sluoksnis yra stiprus, ašaros lėčiau garuoja, todėl mažėja tikimybė išsivystyti sausų akių sindromui, kuris paradoksaliai sukelia ašarojimą. Galiausiai, nepamirškite kokybiškų akinių nuo saulės, kurie saugo ne tik nuo UV spindulių, bet ir nuo vėjo bei dulkių, taip sumažindami aplinkos veiksnių sukeliamą ašarojimą.
