Žemas spaudimas: ką daryti, kad jaustumėtės geriau

Žemas spaudimas: ką daryti, kad jaustumėtės geriau
Žemas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipotenzija, dažnai atrodo kaip ne tokia pavojinga būklė, ypač lyginant su hipertenzija. Tačiau iš tiesų jis gali smarkiai paveikti savijautą – sukelti silpnumą, galvos svaigimą, neryškų matymą ar net sąmonės praradimą. Dėl to svarbu suprasti, kodėl kraujospūdis krenta ir ką daryti, kad greitai pasijustumėte geriau.

Kada spaudimas laikomas žemu

Normalus kraujo spaudimas laikomas apie 120/80 mmHg. Žemu vadinamas tada, kai rodikliai nukrenta žemiau 100/60 mmHg moterims arba 110/70 mmHg vyrams. Tačiau ne visiems šie skaičiai vienodi – kai kuriems žmonėms žemesnis spaudimas yra natūrali būsena ir nesukelia jokių simptomų.

Dažniausios žemo kraujo spaudimo priežastys

Hipotenziją gali sukelti daugybė priežasčių – nuo paprasto skysčių trūkumo iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:

  • dehidratacija – kai organizme trūksta skysčių;
  • per mažas druskos kiekis racione;
  • pervargimas, miego trūkumas ar stresas;
  • anemija (mažakraujystė);
  • endokrininės ligos, pvz., skydliaukės veiklos sutrikimai;
  • vaistų poveikis – ypač šlapimo išsiskyrimą skatinančių ar nuo aukšto spaudimo.

Jeigu žemas spaudimas kartojasi dažnai arba pasireiškia kartu su kitais simptomais, būtina kreiptis į gydytoją – tai gali būti kitos ligos požymis.

Dažniausios žemo kraujo spaudimo priežastys
Dažniausios žemo kraujo spaudimo priežastys. Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Kaip jaustis geriau, kai krenta spaudimas

Staiga nukritus spaudimui, žmogus dažnai pajunta galvos svaigimą, šaltą prakaitą ar silpnumą. Tokiu atveju svarbiausia – atkurti kraujotaką ir pakelti kraujospūdį natūraliai. Štai keli veiksmingi būdai:

1. Atsisėskite arba atsigulkite

Jei jaučiate silpnumą, niekada nebandykite stovėti. Atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau širdies lygio – taip kraujas greičiau pasieks smegenis, o savijauta pagerės per kelias minutes.

2. Išgerkite stiklinę vandens

Dažnai žemas spaudimas būna susijęs su skysčių trūkumu. Vanduo padidina cirkuliuojančio kraujo kiekį ir normalizuoja spaudimą. Jei prakaituojate ar karšta – išgerkite daugiau nei vieną stiklinę.

3. Suvalgykite kažką sūraus

Druska sulaiko skysčius organizme, todėl šiek tiek sūrus užkandis gali greitai pagerinti būklę. Tinka alyvuogės, sūris ar net paprasti krekeriai.

4. Judėkite lėtai

Staigus atsistojimas iš sėdimos ar gulimos padėties gali dar labiau sumažinti spaudimą. Kelkites pamažu, lėtai ir iš pradžių pasėdėkite kelias sekundes, kad organizmas spėtų prisitaikyti.

5. Venkite karštos aplinkos

Karštis plečia kraujagysles, todėl kraujospūdis natūraliai krenta. Jeigu jaučiatės prastai, eikite į vėsesnę patalpą ir išgerkite skysčių.

6. Gerkite kavą ar juodą arbatą

Kofeinas trumpam pakelia kraujospūdį ir suteikia energijos. Tačiau šis poveikis laikinas, todėl kavos ar arbatos nereikėtų laikyti nuolatiniu sprendimu.

Ilgalaikės priemonės kovai su žemu spaudimu

Jei hipotenzija kamuoja dažnai, verta peržiūrėti gyvenimo būdą. Subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir fizinis aktyvumas gali padėti stabilizuoti spaudimą. Štai keli patarimai:

  • Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau – 4–5 kartus per dieną;
  • Ribokite alkoholį, nes jis mažina kraujospūdį;
  • Didinkite baltymų ir geležies kiekį maiste – tai gerina kraujo sudėtį;
  • Kasdien bent 30 minučių judėkite – lengvas sportas skatina kraujotaką;
  • Ryte, dar prieš atsikeldami, išgerkite stiklinę vandens.

Be to, naudinga stebėti savo kraujo spaudimą namuose. Tai padės suprasti, ar hipotenzija pasireiškia tik tam tikromis situacijomis, ar tampa nuolatine problema.

Ilgalaikės priemonės kovai su žemu spaudimu
Ilgalaikės priemonės kovai su žemu spaudimu. Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Kada kreiptis į gydytoją

Žemas spaudimas ne visada pavojingas, tačiau kai kuriais atvejais jis gali rodyti rimtus sveikatos sutrikimus. Būtinai pasitarkite su gydytoju, jei:

  • spaudo rodikliai nuolat žemi (pvz., 90/60 mmHg ar mažiau);
  • jaučiate nuolatinį silpnumą, mieguistumą ar šaltas rankas ir kojas;
  • dažnai svaigsta galva ar prarandate pusiausvyrą;
  • yra alpimų ar sąmonės praradimo epizodų;
  • vartojate vaistus, galinčius sumažinti spaudimą.

DUK

Ar žemas spaudimas pavojingas?

Daugeliu atvejų – ne, tačiau jis gali būti simptomas kitų sutrikimų, pavyzdžiui, anemijos ar skydliaukės problemų. Pavojus kyla, jei spaudimas krenta staiga arba lydi alpimai.

Ar galima pakelti spaudimą maistu?

Taip. Sūresnis maistas, baltymai, šiek tiek kofeino ir pakankamas skysčių kiekis padeda natūraliai pakelti spaudimą.

Ar reikia vartoti vaistus nuo žemo spaudimo?

Vaistai skiriami retai – tik tada, kai spaudimas labai žemas ir kitomis priemonėmis jo pakelti nepavyksta. Sprendimą visada priima gydytojas.

Ar galima sportuoti turint žemą spaudimą?

Galima ir net rekomenduojama. Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir padeda išvengti staigių spaudimo svyravimų.

Kasdieniai įpročiai, padedantys palaikyti energiją

Norint jaustis gerai net turint polinkį į žemą spaudimą, svarbu pasirūpinti kūnu kasdien. Tinkama mityba, pakankamai skysčių, subalansuotas miegas ir poilsis padeda išlaikyti gyvybingumą. Įpratę klausytis savo kūno signalų, greitai išmoksite atpažinti, kada jam reikia daugiau vandens, maisto ar poilsio – ir žemas spaudimas taps ne kliūtimi, o tik dar viena jūsų organizmo ypatybe.