Kas laikoma žemu pulsu?
- Normalus pulsas: suaugusiesiems ramybės būsenoje pulsas turėtų būti 60–100 k./min. Lėtesnis nei 60 k./min. pulsas dažnai vadinamas bradikardija.
- Sportininkai ir fiziškai aktyvūs asmenys: 40–60 k./min. pulsas be simptomų gali būti normalus.
- Rizika: kai pulsas mažesnis nei 50 k./min. ir lydi nemalonius simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, alpimas ar dusulys, tai gali būti pavojinga.
Simptomai, kurie rodo, kad žemas pulsas gali būti pavojingas
- Galvos svaigimas ar silpnumas: jei jaučiate, kad jums sunku stovėti ar vaikščioti, o jūsų pulsas žemas, tai gali reikšti, kad širdis nepakankamai aprūpina kūną krauju.
- Alpimas (sinkopė): staigus sąmonės netekimas, kai širdis nesugeba efektyviai pumpuoti kraujo.
- Dusulys: sunku kvėpuoti arba jaučiate dusulį net ir ramybėje, kai pulsas yra lėtas.
- Krūtinės skausmas: jei jaučiate spaudimą ar skausmą krūtinėje kartu su žemu pulsu, tai gali būti širdies problemų ženklas.
- Šaltos galūnės: jei jūsų rankos ar kojos tampa šaltos ir prakaituojančios, o pulsas žemas, tai gali rodyti, kad kraujas nesiskirsto tolygiai po visą kūną.
Dažniausios žemo pulso priežastys
Fiziologinės priežastys
- Sportas ir fizinis aktyvumas: sportininkų širdis yra efektyvesnė, todėl jų pulsas gali būti žemas be jokių simptomų.
- Poilsis ir miegas: naktį pulso dažnis dažnai mažėja, o tai yra visiškai normalu.
Medicininės priežastys
- Sinoatrialinio mazgo silpnumas: tai širdies laidumo sistemos sutrikimas, kai širdies natūralus „impulsas“ (sinusinis ritmas) tampa per lėtas.
- Atrioventrikulinės blokados: tai būklė, kai širdies signalai nepasiekia skilvelių, todėl širdis plaka per lėtai.
- Skydliaukės sutrikimai: hipotireozė (skydliaukės nepakankamumas) gali sukelti žemą pulsą.
- Vaistai: kai kurie vaistai, ypač beta blokatoriai, gali sukelti žemą pulsą.
- Elektrolitų disbalansas: natrio, kalio ar kalcio trūkumas gali sutrikdyti širdies ritmą.
Kitos priežastys
- Infekcijos: kai kurios virusinės infekcijos gali sukelti bradikardiją.
- Hipotermija: šaltas kūnas gali sulėtinti širdies ritmą.
- Neurokardiogeninė sinkopė: staigus kraujospūdžio kritimas ir pulsas dėl streso ar emocinių veiksnių.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
- Jei žemas pulsas trunka ilgiau nei kelias minutes ir lydi simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, alpimas ar dusulys, būtinai kreipkitės į gydytoją.
- Jei atsiranda krūtinės skausmas, ypač jei jis lydi žemą pulsą – tai gali rodyti širdies problemą.
- Jei žemas pulsas sukelia nuovargį ir trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina konsultacija su kardiologu.
- Jei pulsas žemas, bet neatsiranda jokie simptomai, tačiau po fizinės veiklos vis tiek jaučiatės silpni – pasitarkite su gydytoju dėl širdies sveikatos.
Kaip gydoma bradikardija?
Gydymas priklauso nuo priežasties, sukėlusios žemą pulsą. Jei bradikardija sukelia simptomus, gydytojas gali skirti:
- Vaistai: tai gali būti vaistai, kurie padeda reguliuoti širdies ritmą, pvz., atropinas (kai kuriais atvejais) arba vaistai nuo hipertenzijos, kurie neveikia pulsą taip smarkiai.
- Širdies stimuliatorius: tai yra įtaisas, kuris siunčia impulsus širdžiai, kad ji plaktų normaliu dažniu. Dažnai skiriama žmonėms su nuolatiniais laidumo sutrikimais.
- Gyvenimo būdo korekcijos: mitybos ir fizinio aktyvumo koregavimas, kad būtų išvengta priežasčių, sukeliančių bradikardiją (pvz., nutukimas, stresas).
Kaip įvertinti riziką, jei pulsas lėtas?
- Pasikonsultuokite su gydytoju: tik gydytojas gali nustatyti, ar žemas pulsas kelia pavojų, ar tai tik natūralus organizmo atsakas.
- Stebėkite simptomus: jei simptomai progresuoja (silpnumas, krūtinės skausmas), būtinai kreipkitės į gydytoją.
- Gydytojo atlikti tyrimai: EKG, echokardiograma ir Holterio monitoravimas padės nustatyti bradikardijos priežastį.
Žemo pulso prevencija
- Sveika mityba: venkite riebių ir perdirbtų maisto produktų, vartokite pakankamai magnio ir kalio turinčių produktų.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: didina širdies pajėgumą ir gali padėti išvengti bradikardijos.
- Venkite streso: stresas gali neigiamai paveikti širdies ritmą, todėl svarbu rasti atsipalaidavimo metodus (meditacija, kvėpavimo pratimai).
- Kontroliuokite kraujo spaudimą: padidėjęs kraujospūdis gali sukelti bradikardiją dėl širdies veiklos sutrikimų.
DUK
Ar žemas pulsas visada rodo problemą?
Ne. Jei jūsų pulsas žemas, bet nejaučiate simptomų ir esate fiziškai aktyvūs, tai gali būti normalu. Tačiau jei kartu atsiranda simptomų, verta pasitikrinti.
Ar žemas pulsas pavojingas sportininkams?
Ne. Sportininkų širdis yra stipresnė ir efektyvesnė, todėl jų pulsas gali būti žemas be jokios rizikos. Tačiau jei atsiranda dusulys ar kiti simptomai, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kaip gydoma bradikardija?
Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei reikia, gali būti skiriami vaistai arba širdies stimuliatorius. Taip pat svarbios gyvenimo būdo korekcijos, kad būtų išvengta simptomų.
Kada reikia skubiai kreiptis į gydytoją?
Jei žemas pulsas lydi galvos svaigimą, alpimą, dusulį, krūtinės skausmą ar šaltą prakaitą, reikia kreiptis į gydytoją arba skambinti greitosios pagalbos numeriu.
