Nėštumas yra vienas dinamiškiausių laikotarpių moters gyvenime, kurio metu organizmas patiria milžiniškus pokyčius. Nuo pat apvaisinimo akimirkos hormonų audros pradeda reguliuoti beveik visas organų sistemas, o virškinamasis traktas nėra išimtis. Nors dažniausiai kalbama apie rytinį pykinimą ar vidurių užkietėjimą, viduriavimas taip pat yra gana dažnas, nors ir mažiau aptariamas, nėštumo palydovas. Būsimoms mamoms šis simptomas gali sukelti daug nerimo, baimės dėl vaisiaus sveikatos ir nežinomybės, kaip saugiai gydytis. Svarbu suprasti, kad virškinimo sutrikimai gali atsirasti dėl natūralių fiziologinių priežasčių, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie infekciją ar kitas būkles, reikalaujančias medikų dėmesio. Žinojimas, kas vyksta jūsų kūne, padeda išlaikyti ramybę ir laiku priimti tinkamus sprendimus.
Hormonų vaidmuo ir fiziologinės priežastys
Pagrindinė priežastis, kodėl nėštumo metu sutrinka virškinimas, yra hormonų pusiausvyros pasikeitimas. Daugelis moterų žino, kad hormonas progesteronas atpalaiduoja lygiuosius raumenis, kas dažnai sukelia vidurių užkietėjimą, nes maistas žarnynu juda lėčiau. Tačiau organizmo reakcija yra individuali, ir kai kurioms moterims hormoniniai svyravimai gali sukelti priešingą efektą – padažnėjusį tuštinimąsi ar laisvesnius vidurius.
Be to, vėlesniuose nėštumo etapuose organizmas pradeda gaminti daugiau prostaglandinų. Tai yra į hormonus panašios medžiagos, kurios skatina gimdos susitraukimus (uošvauja gimdymui), tačiau jos taip pat veikia ir virškinamąjį traktą, sukeldamos stipresnę peristaltiką ir viduriavimą. Tai viena iš priežasčių, kodėl viduriavimas trečiąjį trimestrą dažnai laikomas artėjančio gimdymo pranašu.
Mitybos pokyčiai ir maisto netoleravimas
Nėštumo metu daugelis moterų radikaliai keičia savo mitybos įpročius. Staigus perėjimas prie sveikesnio maisto, padidintas vaisių, daržovių ir skaidulų vartojimas gali tapti šoku virškinimo sistemai. Nors skaidulos yra būtinos, staigus jų kiekio padidinimas gali sukelti pilvo pūtimą ir laisvus vidurius, kol organizmas prisitaikys.
Kitas svarbus aspektas – maisto netoleravimas. Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis. Produktai, kuriuos anksčiau vartojote be jokių problemų (pavyzdžiui, pienas ar glitimo turintys gaminiai), staiga gali pradėti erzinti skrandį. Taip pat neretai pasireiškia specifiniai maisto norai, kurie gali lemti neįprastus produktų derinius, sukeliančius virškinimo sutrikimus.
Prenatalinių vitaminų įtaka
Nėščiosioms skirti maisto papildai yra būtini vaisiaus vystymuisi, tačiau jie ne visada draugauja su būsimos mamos žarnynu. Dažniausiai geležies preparatai sukelia vidurių užkietėjimą, tačiau kai kurios geležies formos ar didelės magnio dozės gali veikti kaip laisvinamieji. Jei pastebėjote, kad viduriavimas prasidėjo pradėjus vartoti naujus vitaminus, verta pasitarti su gydytoju dėl preparato pakeitimo ar dozės koregavimo.
Infekcijos ir apsinuodijimas maistu
Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai šiek tiek nusilpsta, kad organizmas neatmestų vaisiaus. Tai reiškia, kad moteris tampa imlesnė virusinėms ir bakterinėms infekcijoms. Virusinis gastroenteritas (dar vadinamas skrandžio gripu), kurį sukelia rotavirusas ar norovirusas, yra dažna viduriavimo priežastis.
Tačiau kur kas pavojingesnis yra apsinuodijimas maistu. Bakterijos, tokios kaip Salmonella, E. coli ar Listeria, gali sukelti stiprų viduriavimą. Ypač pavojinga yra listeriozė, kuria galima užsikrėsti valgant nepasterizuotus sūrius ar netinkamai apdorotą mėsą. Ši infekcija gali pakenkti ne tik moteriai, bet ir vaisiui, todėl nėštumo metu rekomenduojama griežtai laikytis maisto saugos taisyklių.
Kada viduriavimas yra artėjančio gimdymo ženklas?
Trečiajame nėštumo trimestre, ypač likus kelioms savaitėms ar dienoms iki gimdymo termino, viduriavimas yra visiškai natūralus reiškinys. Gamta taip sutvarkė, kad prieš gimdymą moters organizmas stengiasi „išsivalyti”, atlaisvindamas vietą gimdymo takuose, kad kūdikiui būtų lengviau užgimti.
Jei esate 37-oje ar vėlesnėje savaitėje ir pajutote laisvesnius vidurius be kitų ligos simptomų (karščiavimo ar skausmo), tai gali reikšti, kad netrukus susitiksite su savo mažyliu. Tačiau jei tai įvyksta anksčiau nei 37-ąją savaitę, būtina stebėti kitus priešlaikinio gimdymo požymius, tokius kaip nugaros skausmas ar gimdos susitraukimai.
Pagrindinis pavojus – dehidratacija
Pats viduriavimas dažniausiai nėra tiesiogiai kenksmingas vaisiui, tačiau jo pasekmė – dehidratacija (skysčių netekimas) – gali būti labai pavojinga. Vanduo yra būtinas placentos funkcionavimui ir vaisiaus aprūpinimui krauju. Stipri dehidratacija gali sukelti:
- Priešlaikinius gimdos susitraukimus;
- Svaigulį ir alpulį, kas didina traumų riziką;
- Elektrolitų disbalansą, kuris veikia širdies darbą ir raumenų funkcijas.
Jei viduriuojate, privalote atstatyti prarastus skysčius. Paprasto vandens gali nepakakti, todėl rekomenduojama gerti specialius elektrolitų tirpalus arba mineralinį vandenį be angliarūgštės.
Kaip padėti sau namuose: mityba ir režimas
Jei viduriavimas nėra lydimas pavojingų simptomų, pirmiausia reikėtų imtis priemonių namuose. Svarbiausia taisyklė – leisti žarnynui pailsėti. Tai nereiškia bado dietos, kuri nėštumo metu nerekomenduojama, bet reiškia perėjimą prie lengvai virškinamo maisto.
Daugelis gydytojų rekomenduoja BRAT dietą, kurią sudaro:
- Bananai (Bananas) – suteikia kalio, kurio netenkama viduriuojant.
- Ryžiai (Rice) – balti, virti ryžiai padeda sukietinti išmatas.
- Obuolienė (Applesauce) – virta obuolių tyrė lengviau virškinama nei žali obuoliai, turi pektino.
- Skrudinta duona (Toast) – džiūvėsėliai ar skrudinta balta duona suteikia angliavandenių be riebalų.
Taip pat kuriam laikui reikėtų atsisakyti:
- Pieno produktų (laikinai gali pasireikšti laktozės netoleravimas);
- Riebaus, aštraus ir kepto maisto;
- Kofeino turinčių gėrimų (kava, stipri arbata, energetiniai gėrimai);
- Saldumynų ir gazuotų gėrimų, kurie skatina rūgimo procesus žarnyne.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus
Nors trumpalaikis viduriavimas dažniausiai praeina savaime, yra situacijų, kai negalima laukti. Nėštumas yra būklė, kai geriau pasitikrinti be reikalo, nei praleisti rimtą problemą. Susisiekite su savo prižiūrinčiu gydytoju arba vykite į priėmimo skyrių, jei:
- Viduriavimas trunka ilgiau nei 24–48 valandas;
- Kyla aukšta temperatūra (virš 38°C);
- Išmatose pastebėjote kraujo, gleivių ar jos yra deguto spalvos;
- Jaučiate stiprų pilvo skausmą (ne tik spazmus prieš tuštinimąsi);
- Jaučiate dehidratacijos požymius: retą šlapinimąsi, tamsų šlapimą, sausą burną, nuolatinį troškulį;
- Jaučiate sumažėjusius vaisiaus judesius;
- Viduriavimas prasidėjo po galvos traumos ar kritimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu vartoti vaistus nuo viduriavimo nėštumo metu?
Nerekomenduojama vartoti jokių nereceptinių vaistų nuo viduriavimo (pvz., loperamido) nepasitarus su gydytoju. Kai kurie vaistai gali būti nesaugūs tam tikrais nėštumo tarpsniais. Gydytojas įvertins riziką ir, jei būtina, paskirs saugų preparatą, pavyzdžiui, tam tikrus sorbentus (aktyvintą anglį ar diosmektitą), tačiau savigyda užsiimti draudžiama.
Ar viduriavimas gali pakenkti kūdikiui?
Pats viduriavimas, kaip procesas, kūdikiui nekenkia, nes jis yra saugiai apsaugotas gimdoje. Didžiausią grėsmę kelia pasekmės – mamos organizmo dehidratacija ir maistinių medžiagų trūkumas, jei būklė užsitęsia. Taip pat pavojingos yra specifinės infekcijos (pvz., listeriozė), kurios per kraują gali pasiekti vaisių.
Ar viduriavimas visada reiškia infekciją?
Tikrai ne. Kaip minėta anksčiau, tai gali būti reakcija į hormonus, mitybos pokyčius, stresą ar prenatalinius vitaminus. Tačiau jei viduriavimą lydi karščiavimas ir vėmimas, infekcijos tikimybė yra didelė.
Ką daryti, jei vemiu ir viduriuoju vienu metu?
Tai labai varginanti būklė, kuri greitai sukelia dehidrataciją. Jei negalite sulaikyti jokių skysčių (išvemiate net vandenį), būtina vykti į ligoninę, kur skysčių balansą atstatys lašinėmis infuzijomis. Tai gyvybiškai svarbu tiek jums, tiek kūdikiui.
Prevencija ir asmens higiena
Siekiant išvengti nemalonių virškinimo sutrikimų nėštumo metu, ypatingą dėmesį reikėtų skirti higienai ir maisto saugai. Nėščiosios imuninė sistema yra jautresnė, todėl tai, kas anksčiau nesukeldavo problemų, dabar gali tapti ligos priežastimi. Kruopštus rankų plovimas po apsilankymo viešose vietose, tualete ar kontakto su gyvūnais yra pirmoji gynybos linija prieš virusus ir bakterijas.
Taip pat svarbu atidžiai rinktis maistą. Venkite nepasterizuotų pieno produktų, žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies (sušių), mėsos bei kiaušinių. Vaisius ir daržoves būtina plauti itin kruopščiai, net jei jie yra iš nuosavo sodo. Valgant kavinėse ar restoranuose, rinkitės patikimas vietas ir venkite patiekalų, kurie greitai genda (pvz., mišrainių su majonezu), ypač šiltuoju metų laiku. Rūpinimasis savo mitybos higiena yra tiesioginis rūpinimasis augančio mažylio saugumu.
