Daugelis iš mūsų yra susidūrę su erzinančia situacija, kai kvėpuoti per nosį tampa beveik neįmanoma, nors jokios slogos nėra. Jaučiamas stiprus tempimas, sausumas, o bandant išsišnypšti – nosinė lieka tuščia. Tokia būklė, vadinama „sausuoju nosies užgulimu“, dažnai vargina labiau nei įprastas peršalimas, nes ji gali tęstis savaites, mėnesius ar net metus, smarkiai blogindama gyvenimo kokybę, miegą ir darbingumą. Nors pirma mintis dažniausiai būna griebtis vaistinėje parduodamų purškalų, gydytojai įspėja, kad be tikslios diagnozės toks elgesys gali tik pabloginti situaciją. Suprasti, kodėl nosis užsikimšusi be akivaizdžios priežasties, yra pirmasis žingsnis link laisvo kvėpavimo.
Kodėl nosis užgula, jei nėra gleivių?
Kad suprastume, kodėl jaučiame užgulimą be slogos, svarbu žinoti, kaip veikia nosies anatomija. Dažniausiai užgulimo pojūtį sukelia ne gleivių perteklius, o nosies gleivinės patinimas (edema). Nosies viduje yra struktūros, vadinamos nosies kriauklėmis. Tai kaulinės ataugos, padengtos gleivine, kurioje gausu kraujagyslių. Jų pagrindinė funkcija – sušildyti, sudrėkinti ir išvalyti įkvepiamą orą.
Kai šios kraujagysles dėl uždegimo, alergijos ar kitų dirgiklių išsiplečia, gleivinė paburksta ir fiziškai susiaurina arba visiškai uždaro nosies landas. Žmogus jaučia, kad nosis „aklina“, nors sekrecijos nėra. Tai yra kraujagyslių reakcija, o ne infekcinis procesas, kurio metu gaminamas sekretas virusams pašalinti.
Dažniausios aplinkos ir gyvenimo būdo priežastys
Prieš ieškant sudėtingų ligų, verta atkreipti dėmesį į aplinką, kurioje praleidžiate daugiausia laiko. Gydytojai otorinolaringologai (LOR) pastebi, kad modernus gyvenimo būdas dažnai tampa pagrindiniu nosies priešų.
Sausas patalpų oras
Tai viena dažniausių priežasčių Lietuvoje, ypač šildymo sezono metu. Kai santykinė oro drėgmė patalpose nukrenta žemiau 30-40 proc., nosies gleivinė pradeda džiūti. Apsisaugodama nuo išdžiūvimo, ji kompensuoja tai padidindama kraujo tėkmę į nosies kriaukles, todėl jos paburksta. Rezultatas – užgulusi nosis rytais arba viso darbo metu biure.
Alerginis rinitas
Daugelis žmonių mano, kad alergija visada pasireiškia čiauduliu ir bėgančia nosimi. Tačiau egzistuoja lėtinės alergijos formos (pavyzdžiui, dulkių erkutėms ar pelėsiui), kurios sukelia tik nuolatinį gleivinės paburkimą be gausios sekrecijos. Jei nosis labiau užgula naktį arba ryte, tikėtina, kad reaguojate į patalynėje esančius alergenus.
Anatominiai pokyčiai ir fizinės kliūtys
Jei aplinkos pokyčiai nepadeda, priežastis gali slypėti jūsų nosies struktūroje. Anatominiai defektai yra viena dažniausių lėtinio kvėpavimo sutrikimo priežasčių, kurioms neretai prireikia chirurginio įsikišimo.
Nosies pertvaros iškrypimas
Nosies pertvara – tai kremzlinė ir kaulinė sienelė, skirianti nosį į dvi dalis. Idealiai tiesią pertvarą turi retas žmogus, tačiau pas daugelį ji iškrypusi nežymiai ir netrukdo. Kai iškrypimas ryškus (dėl traumos ar įgimtų savybių), viena nosies pusė tampa fiziškai siauresnė. Įdomu tai, kad dažnai užgula ne tą pusę, kuri susiaurėjusi, o priešingą – plačiąją. Taip nutinka dėl kompensacinės hipertrofijos: organizmas bando užpildyti per didelę erdvę, todėl plačiosios pusės kriauklė smarkiai išveša ir užblokuoja kvėpavimą.
Nosies polipai
Tai gerybinės, neskausmingos ataugos ant nosies gleivinės ar sinusų. Polipai atsiranda dėl lėtinio uždegimo (astmos, alergijų). Maži polipai gali nekelti jokių simptomų, tačiau jiems augant, jie fiziškai užkemša nosies landas kaip vynuogių kekės. Žmogus jaučia nuolatinį užgulimą, uoslės susilpnėjimą ar praradimą, tačiau slogos pūsti nereikia.
Medikamentinis rinitas: užburtas ratas
Gydytojai skambina pavojaus varpais dėl nekontroliuojamo nosies lašų (dekongestantų) vartojimo. Vaistai, kurių sudėtyje yra ksilometazolino ar oksimetazolino, sutraukia kraujagysles ir suteikia greitą palengvėjimą. Tačiau juos vartojant ilgiau nei 3–5 dienas, išsivysto medikamentinis rinitas.
Organizmas pripranta prie vaisto ir, jam nustojus veikti, kraujagyslės išsiplečia dar labiau nei prieš tai (vadinamasis „atoveiksmio efektas“). Žmogus vėl purškia vaistus, gleivinė dar labiau traumuojama, o užgulimas tampa nuolatiniu palydovu. Atsikratyti šios priklausomybės dažnai prireikia specialaus gydymo kortikosteroidais.
Vazomotorinis rinitas: kai nosis „sukvailioja“
Tai būklė, kai nosies kraujagyslės neadekvačiai reaguoja į įprastus dirgiklius dėl nervų sistemos reguliacijos sutrikimų. Sergant vazomotoriniu rinitu, nosis gali staiga užgulti nuo:
- Staigių temperatūros pokyčių (išeinant iš šilumos į šaltį);
- Aštraus maisto valgymo;
- Stiprių kvapų (kvepalų, tabako dūmų);
- Emocinio streso;
- Alkoholio vartojimo.
Šiuo atveju nėra nei alergijos, nei infekcijos, tačiau nosies gleivinė elgiasi taip, lyg jie būtų. Tai dažna vyresnio amžiaus žmonių problema.
Hormoniniai pokyčiai ir kitos ligos
Nosies gleivinė yra itin jautri hormonų svyravimams. Moterims užgulimas gali atsirasti nėštumo metu (vadinamasis „nėščiųjų rinitas“), vartojant kontraceptines tabletes ar menopauzės laikotarpiu. Padidėjęs estrogenų kiekis skatina gleivinės paburkimą.
Taip pat verta paminėti gastroezofaginį refliuksą (GERL). Skrandžio rūgštims kylant aukštyn (ypač naktį), jos gali dirginti nosiaryklę, sukeldamos refleksinį nosies gleivinės patinimą be jokios akivaizdžios priežasties.
Diagnostika: ko tikėtis pas gydytoją?
Jei vargina užgulusi nosis be slogos, namų gydymas dažnai būna neveiksmingas, nes nežinoma tikroji priežastis. Vizito pas LOR gydytoją metu atliekama:
- Rinoskopija: Nosies apžiūra specialiu instrumentu, leidžianti įvertinti pertvaros būklę ir gleivinės spalvą.
- Nosies endoskopija: Tai vienas informatyviausių tyrimų. Plonu, lanksčiu vamzdeliu su kamera gydytojas gali apžiūrėti giliąsias nosies struktūras, pamatyti polipus, adenoidus (vaikams) ar sinusų angų blokadas.
- Alerginiai mėginiai: Siekiant atmesti arba patvirtinti alerginį rinitą.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Skiriama įtariant lėtinį sinusitą ar sudėtingus anatominius pakitimus, kurių nesimato paprastos apžiūros metu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu naudoti jūros vandenį, jei nosis visiškai užgulta?
Taip, hipertoninis (didesnės druskos koncentracijos) jūros vanduo gali padėti natūraliai sumažinti paburkimą, ištraukdamas skysčių perteklių iš gleivinės. Tačiau esant visiškam blokavimui, plauti nosį dideliu slėgiu nerekomenduojama, kad skystis nepatektų į ausį.
Kodėl viena nosies pusė užgula labiau nei kita, ypač gulint?
Tai vadinama „nosies ciklu“. Normalu, kad nosies pusės keičiasi darbo krūviu kas 4–6 valandas. Tačiau gulint ant šono, apatinėje pusėje susikaupia daugiau kraujo dėl gravitacijos, todėl ji užgula labiau. Jei turite pertvaros iškrypimą, šis pojūtis gali būti itin varginantis.
Ar nosies užgulimas be slogos gali būti vėžio požymis?
Nors tai labai reta, vienpusis, progresuojantis nosies užgulimas, lydimas kraujavimo ar skausmo, gali signalizuoti apie navikinius procesus. Todėl ilgai nepraeinant simptomams būtina gydytojo apžiūra.
Kiek laiko užtrunka atsikratyti priklausomybės nuo lašų?
Tai individualu, bet dažniausiai užtrunka nuo 2 savaičių iki mėnesio. Gydytojas paprastai skiria vietinius kortikosteroidus, kurie mažina uždegimą ir padeda „atpratinti“ nosį nuo purškalų.
Profilaktika ir ilgalaikė nosies sveikata
Norint išvengti lėtinio nosies užgulimo, svarbu rūpintis ne tik simptomų malšinimu, bet ir bendra kvėpavimo takų higiena. Pirmiausia, užtikrinkite optimalų mikroklimatą namuose: santykinė drėgmė turėtų siekti 40–60 proc. Drėkintuvai miegamajame šildymo sezono metu gali daryti stebuklus. Taip pat rekomenduojama reguliariai vėdinti patalpas ir vengti dulkių kaupimosi.
Fizinis aktyvumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Sportuojant organizme išsiskiria adrenalinas, kuris natūraliai sutraukia kraujagysles ir atveria nosies takus. Be to, pakankamas vandens vartojimas užtikrina, kad gleivinė neišdžiūtų ir galėtų atlikti savo apsauginę funkciją. Jei jaučiate, kad užgulimas nepraeina per 10–14 dienų, nelaukite ir kreipkitės į specialistus – laiku nustatyta priežastis leis vėl mėgautis laisvu kvėpavimu be chirurginės intervencijos būtinybės.
