Vokietija daugelį metų laikoma saulės energetikos lydere Europoje. Milijonai įrengtų modulių, dešimtmečiais formuota politika ir milžiniškos investicijos sukuria įspūdį, kad su ja lygintis mažoms šalims tiesiog nėra prasmės. Pažvelgus į realius skaičius vienam įrengtam kilovatui, vaizdas tampa gerokai įdomesnis. Lietuva kai kuriais metais sugeba pagaminti net daugiau saulės energijos nei Vokietija.
Šis faktas daugeliui skamba netikėtai, o kartais net neįtikėtinai. Visgi tam yra labai aiškios priežastys, kurios slypi ne geografijoje, o technologijoje, klimato sąlygose ir projektuojant daromose klaidose.
Saulė nėra tik apie pietus ir karštį
Pirmasis mitas, kurį verta sugriauti, kad saulės energija tiesiogiai priklauso nuo karščio. Iš tiesų saulės moduliai reaguoja į šviesą, o ne į temperatūrą. Ir čia Lietuva turi netikėtą pranašumą.
Vokietijoje vasarą moduliai dažnai dirba aukštesnėje temperatūroje nei optimalu, o tai lemia efektyvumo kritimą. Lietuvoje net ir saulėtomis dienomis moduliai dažniau veikia „komforto zonoje“.
Kodėl debesys kartais padeda, o ne trukdo?
Dar viena detalė, apie kurią retai kalbama, difuzinė saulės šviesa. Tai šviesa, kuri pasiekia modulius net ir debesuotomis dienomis, atsispindėjusi atmosferoje.
Vokietijoje, ypač pietiniuose regionuose, dažnesni staigūs temperatūros ir apšvietimo šuoliai, kurie ne visada palankūs bendrai metinei gamybai. Tai viena iš priežasčių, kodėl metinis balansas Lietuvoje kartais atrodo netikėtai geras.
Skaičiai vienam kilovatui – vieta, kur dingsta mitai
Lyginant bendrą pagamintos elektros kiekį, Vokietija, žinoma, pirmauja dėl masto. Visgi, kai skaičiuojama, kiek energijos per metus pagamina vienas įrengtas kilovatas, vaizdas keičiasi.
Kodėl Lietuvoje sistemos projektuojamos racionaliau?
Kitas svarbus aspektas – projektavimo kultūra. Lietuvoje saulės energetika vystėsi vėliau, todėl daugelis klaidų jau buvo padarytos kitose šalyse. Tai leido iš karto taikyti pažangesnius sprendimus. Modulių orientacija, pasvirimo kampai, šešėlių vertinimas – visa tai šiandien Lietuvoje dažnai daroma itin preciziškai. Dėl to kiekvienas įrengtas kilovatas išnaudojamas maksimaliai.
Čia labai greitai atsiranda ir skaičiavimo įrankiai, padedantys atsiriboti nuo spėjimų. Praktikoje būtent saulės elektrinės skaičiuoklė dažnai parodo, kad prognozuojama metinė gamyba Lietuvoje nėra mažesnė nei Vokietijoje, o kai kuriais atvejais net didesnė.
Kodėl žmonės vis dar tuo netiki?
Didžiausia kliūtis – senas mąstymas. Lietuva vis dar save mato kaip „ne saulės šalį“, nors realūs duomenys rodo ką kita. Šį neatitikimą tarp įsivaizdavimo ir realybės dažnai tenka aiškinti specialistams.
„Kai parodai skaičius, žmonės nustemba. Jie galvoja, kad kažkur pietuose viskas automatiškai geriau. Bet saulės energetikoje detalės lemia daugiau nei platuma“, – sako Paulius.
Kai sprendimas tampa ne emocinis, o skaitinis
Būtent todėl šiandien svarbiausias klausimas nėra „ar Lietuvoje pakanka saulės“, o „ar teisingai skaičiuojame“. Kai sprendimai grindžiami duomenimis, mitai labai greitai subliūkšta.
Saulės energetika Lietuvoje jau seniai nebėra eksperimentas. Ji tapo skaičiais pagrįsta technologija, kuri dažnai lenkia išankstinius lūkesčius. Ir kuo daugiau žmonių tai pamato realiais skaičiavimais, tuo greičiau keičiasi požiūris.
