Ką reiškia kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai širdis pumpuoja kraują per organizmą. Jis matuojamas dviem skaičiais:
- Sistolinis spaudimas (viršutinis skaičius) – rodo spaudimą, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į arterijas;
- Diastolinis spaudimas (apatinis skaičius) – parodo spaudimą, kai širdis ilsisi tarp dūžių.
Spaudimo vienetai matuojami milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg). Pvz., 120/80 mmHg reiškia, kad sistolinis spaudimas yra 120, o diastolinis – 80.
Koks yra normalus kraujo spaudimas?
Normalus kraujo spaudimas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties, kūno masės, fizinio pasirengimo ar net dienos laiko. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia bendrąsias gaires:
| Kategorija | Sistolinis (mmHg) | Diastolinis (mmHg) |
|---|---|---|
| Normalus spaudimas | 110–129 | 70–84 |
| Padidėjęs spaudimas | 130–139 | 85–89 |
| 1 laipsnio hipertenzija | 140–159 | 90–99 |
| 2 laipsnio hipertenzija | 160–179 | 100–109 |
| Sunki hipertenzija | ≥180 | ≥110 |
Jaunesniems žmonėms (iki 40 metų) normalus kraujo spaudimas dažniausiai būna šiek tiek žemesnis, o su amžiumi jis natūraliai didėja dėl kraujagyslių elastingumo mažėjimo. Tačiau bet kokie reikšmingi nukrypimai turėtų būti vertinami kartu su gydytoju.
Ką reiškia pulsas?
Pulsas – tai širdies susitraukimų skaičius per minutę. Jis parodo, kaip efektyviai širdis pumpuoja kraują ir kaip organizmas reaguoja į fizinį krūvį, stresą ar ligas. Pulsą galima lengvai pamatuoti pirštais ant riešo, kaklo arba naudoti elektroninį kraujospūdžio matuoklį, kuris rodo abu rodiklius iš karto.
Normalus pulsas pagal amžių
| Amžius | Normalus pulsas (dūžių per min.) |
|---|---|
| Kūdikiams | 100–160 |
| Vaikams (1–10 m.) | 70–120 |
| Paaugliams | 60–100 |
| Suaugusiesiems | 60–90 |
| Senjorams | 60–100 |
Sportuojant ar patiriant stresą pulsas natūraliai pakyla, o ramybės būsenoje – sumažėja. Labai žemas (žemiau 50) ar labai aukštas (virš 100 ramybės metu) pulsas gali rodyti širdies ritmo sutrikimus ar kitus sveikatos sutrikimus.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą namuose?
Norint gauti tikslius rezultatus, labai svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių. Netinkamai matuojamas spaudimas gali duoti klaidingus rodmenis ir suklaidinti. Štai kaip atlikti matavimą:
- Pasiruoškite ramiai. Bent 5 minutes prieš matavimą ramiai pasėdėkite, venkite fizinės veiklos ir kofeino.
- Sėdėjimo poza. Atsisėskite ant kėdės, nugara atsiremusi, kojos remiasi į grindis, ranka – širdies lygyje.
- Manžetės uždėjimas. Uždėkite ją ant viršutinės žasto dalies, tiesiai ant odos, ne ant drabužių.
- Matavimas. Neišsigąskite, jei rodmenys šiek tiek svyruoja – tai normalu. Geriausia atlikti 2–3 matavimus su kelių minučių pertrauka ir vidurkį užsirašyti.
Matavimus vertėtų atlikti kiekvieną dieną tuo pačiu metu, pavyzdžiui, ryte ir vakare. Tai padės stebėti tendencijas ir pamatyti, kaip keičiasi spaudimas priklausomai nuo gyvenimo būdo, mitybos ar vaistų.
Kaip teisingai matuoti pulsą?
Pulsą galima išmatuoti be specialių prietaisų:
- Uždėkite du pirštus (ne nykštį) ant vidinės riešo pusės;
- Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų – tai bus jūsų pulsas per minutę;
- Matavimą atlikite ramiai sėdėdami, ne iškart po fizinio krūvio ar kavos.
Jei turite širdies ligų rizikos veiksnių, naudinga naudoti išmanųjį laikrodį ar kraujospūdžio aparatą, kuris automatiškai seka pulsą ir rodo duomenų dinamiką.
Kokie veiksniai daro įtaką kraujo spaudimui ir pulsui?
Kraujo spaudimą ir pulsą lemia daugybė vidinių ir išorinių veiksnių. Štai keli svarbiausi:
- Amžius ir genetika. Vyresni žmonės dažniau kenčia nuo aukštesnio spaudimo dėl kraujagyslių standėjimo.
- Mityba. Per didelis druskos, cukraus ar sočiųjų riebalų kiekis gali kelti spaudimą.
- Fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas padeda palaikyti sveiką kraujotaką ir širdies ritmą.
- Stresas. Ilgalaikis emocinis įtempimas didina adrenalino lygį, o tai trumpam pakelia spaudimą.
- Skysčių kiekis. Dehidratacija gali mažinti spaudimą, o per didelis skysčių sulaikymas – jį didinti.
- Vaistai ir ligos. Kai kurie medikamentai, ypač nuo skausmo ar peršalimo, gali veikti spaudimą ir pulsą.
Ką daryti, jei spaudimas per aukštas ar per žemas?
Jei pastebite, kad spaudimas ar pulsas nuolat viršija normas, svarbu nesiimti savarankiško gydymo. Hipertenzija dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau ilgainiui pažeidžia širdį, inkstus ir kraujagysles. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, kuris gali paskirti tyrimus ir gydymą.
Jei spaudimas žemas (pvz., 90/60 mmHg) ir juntate silpnumą, galvos svaigimą ar šaltas galūnes, taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju. Kartais žemas spaudimas būna fiziologiškai normalus, ypač sportuojantiems žmonėms, tačiau jis neturėtų kelti diskomforto ar alpimo.
Kaip natūraliai palaikyti normalų kraujo spaudimą ir pulsą?
Tinkamas gyvenimo būdas yra efektyviausias būdas išlaikyti stabilų spaudimą ir pulsą. Svarbiausi patarimai:
- Valgykite daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų;
- Ribokite druskos ir perdirbto maisto kiekį;
- Venkite rūkymo ir alkoholio;
- Judėkite bent 30 minučių per dieną – pasivaikščiojimas, plaukimas ar važinėjimas dviračiu yra puikus pasirinkimas;
- Užtikrinkite kokybišką miegą – jo trūkumas didina streso hormonų kiekį;
- Matuokite spaudimą reguliariai ir fiksuokite rezultatus, kad galėtumėte pastebėti pokyčius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip dažnai reikia matuoti spaudimą?
Jei esate sveikas, pakanka kelis kartus per mėnesį. Turint polinkį į aukštą ar žemą spaudimą, rekomenduojama matuoti kasdien tuo pačiu metu.
Koks turėtų būti spaudimas naktį?
Nakties metu kraujo spaudimas natūraliai sumažėja apie 10–15 % dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo ir ramybės būsenos. Jei taip nevyksta, verta pasitarti su gydytoju.
Ar pulsas ir spaudimas visada kyla kartu?
Nebūtinai. Pulsas gali padidėti dėl streso ar fizinio krūvio, net jei spaudimas lieka stabilus. Svarbu vertinti abu rodiklius kartu.
Ar stresas tikrai kelia kraujo spaudimą?
Taip. Trumpalaikis stresas gali sukelti staigų spaudimo šuolį, o ilgalaikis – skatinti hipertenzijos vystymąsi.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei spaudimo rodmenys viršija 140/90 mmHg daugiau nei kelis kartus per savaitę arba jei jaučiate simptomus – galvos skausmą, dusulį, krūtinės spaudimą, širdies plakimo sutrikimus.
Kraujo spaudimo sekimas – mažas įprotis su didžiule nauda
Reguliarus kraujo spaudimo ir pulso sekimas namuose padeda ne tik išvengti ligų, bet ir geriau suprasti savo kūno reakcijas į kasdienius veiksnius – stresą, mitybą, miegą ar judėjimą. Įtraukus šį paprastą įprotį į dienos rutiną, galima laiku pastebėti rizikos požymius ir imtis veiksmų dar prieš pasireiškiant rimtiems simptomams. Tai vienas paprasčiausių, bet veiksmingiausių būdų pasirūpinti širdies ir kraujagyslių sveikata.
