Niežai yra viena iš tų odos ligų, kurią vis dar gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Dažnai manoma, kad ši liga kamuoja tik tuos, kurie nesilaiko asmens higienos, tačiau gydytojai dermatologai vieningai pabrėžia: niežinė erkė nesirenka socialinio statuso ar švaros įpročių. Užsikrėsti gali bet kas – vaikai darželiuose, senjorai globos namuose ar net keliautojai viešbučiuose. Nepaisant to, kad ši būklė sukelia itin didelį fizinį ir psichologinį diskomfortą dėl varginančio niežulio, gera žinia ta, kad šiuolaikinė medicina siūlo greitus ir efektyvius gydymo metodus. Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus, nesumaišyti jų su alergija ir pasirinkti tinkamiausius vaistus, kurių naudojimo taisykles būtina žinoti kiekvienam.
Kas sukelia niežus ir kaip įvyksta užsikrėtimas?
Niežus sukelia mikroskopinė erkė, vadinama Sarcoptes scabiei var. hominis. Šis parazitas yra toks mažas (apie 0,3–0,4 mm), kad plika akimi jo pamatyti neįmanoma, tačiau jo veikla odoje sukelia audringą organizmo reakciją. Patelės įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį (epidermį), kur rausia urvelius ir deda kiaušinėlius. Iš jų išsirita lervos, kurios vėliau subręsta ir procesas kartojasi. Būtent erkių judėjimas, jų išskyros ir kiaušinėliai sukelia stiprią alerginę reakciją, pasireiškiančią bėrimais ir nepakeliamu niežuliu.
Užsikrėtimo keliai dažniausiai yra labai tiesioginiai. Gydytojai išskiria du pagrindinius būdus:
- Tiesioginis kontaktas „oda į odą“: Tai dažniausias perdavimo būdas. Kad erkė perropotų nuo vieno žmogaus ant kito, reikalingas ilgesnis kontaktas, todėl dažniausiai užsikrečiama šeimoje, miegant vienoje lovoje, lytinių santykių metu arba slaugant ligonį. Trumpas rankos paspaudimas retai būna užsikrėtimo priežastis, nebent paciento odoje yra ypač didelė parazitų koncentracija (vadinamieji norvegiški niežai).
- Netiesioginis kontaktas per daiktus: Nors tai pasitaiko rečiau, užsikrėsti galima per bendro naudojimo patalynę, rankšluosčius ar drabužius. Erkė aplinkoje be žmogaus gali išgyventi iki 3–4 parų, todėl viešbučių patalynė ar matavimasis drabužiais parduotuvėje teoriškai gali tapti užkrato šaltiniu.
Pagrindiniai simptomai: kaip atskirti niežus nuo alergijos ar dermatito?
Daugelis pacientų į vaistinę ar gydytojo kabinetą atkeliauja jau išbandę vaistus nuo alergijos, kurie nepadėjo. Taip yra todėl, kad niežų simptomai gali būti labai panašūs į egzemą, atopinį dermatitą ar dilgėlinę. Tačiau gydytoja atkreipia dėmesį į specifinius požymius, kurie padeda atpažinti būtent niežus.
Nakties metu stiprėjantis niežulys
Tai yra klasikinis ir ryškiausias niežų simptomas. Dienos metu niežulys gali būti pakenčiamas arba jo visai nebūti, tačiau atsigulus į lovą ir sušilus kūnui, niežėjimas tampa intensyvus, trukdantis miegoti. Taip yra todėl, kad niežinės erkės suaktyvėja šilumoje.
Bėrimų lokalizacija
Niežinė erkė mėgsta specifines kūno vietas, kur oda yra plonesnė ir šiltesnė. Jei pastebite bėrimus šiose zonose, tai rimtas signalas:
- Tarpupirščiai (ypač rankų);
- Riešų vidinė pusė;
- Alkūnių linkiai;
- Pažastų sritis;
- Juosmuo ir pilvo sritis (aplink bambą);
- Sėdmenys;
- Vyrų lytiniai organai;
- Moterų krūtų spenelių sritis.
Svarbu paminėti, kad suaugusiems žmonėms niežai retai pažeidžia veidą, galvą ar padus, tačiau mažiems vaikams ir kūdikiams bėrimai gali apimti visą kūną, įskaitant ir šias sritis.
Niežų takai
Tai specifinis, tik šiai ligai būdingas požymis, kurį ne visada lengva pastebėti plika akimi. Niežų takas atrodo kaip plona, pilkšva ar balta, kelių milimetrų ilgio linija, šiek tiek pakilusi virš odos paviršiaus. Dažniausiai takai aptinkami tarpupirščiuose ir ant riešų.
Veiksmingiausi vaistai nuo niežų: gydytojų apžvalga
Gydant niežus, liaudies medicina ar paprasti drėkinamieji kremai nepadės. Būtina naudoti akaricidus – vaistus, kurie naikina erkes ir jų kiaušinėlius. Gydytojai dažniausiai skiria vietinio poveikio preparatus (tepalus, emulsijas) arba sisteminius vaistus (tabletes). Apžvelkime populiariausius ir efektyviausius pasirinkimus.
1. Permetrinas (5% kremas)
Tai yra „auksinis standartas“ gydant niežus daugelyje Vakarų šalių ir Lietuvoje. Permetrinas veikia paralyžiuojančiai erkių nervų sistemą, todėl jos žūsta.
Privalumai: Mažas toksiškumas žmonėms, tinka vaikams nuo 2 mėnesių (gydytojui paskyrus) ir nėščiosioms.
Naudojimas: Kremu ištepamas visas kūnas (nuo kaklo žemyn suaugusiems, visas kūnas vaikams), paliekama veikti 8–14 valandų (dažniausiai per naktį), o tada kruopščiai nuplaunama. Paprastai procedūra kartojama po 7–14 dienų, kad būtų sunaikintos iš kiaušinėlių išsiritusios naujos erkės.
2. Benzilbenzoatas (emulsija arba tepalas)
Tai seniai žinomas, pigesnis, bet vis dar efektyvus vaistas. Jis pasižymi stipriu kvapu ir gali dirginti odą, todėl netinka jautrią odą turintiems asmenims ar mažiems vaikams be griežtos priežiūros.
Veikimas: Benzilbenzoatas prasiskverbia per erkės chitiną ir ją nužudo.
Naudojimas: Gydymo schema gali skirtis priklausomai nuo gamintojo, tačiau dažnai rekomenduojama teptis kelias dienas iš eilės, nesiprausiant tarp tepimų.
3. Sieros tepalas
Tai vienas seniausių vaistų, kuris dėl nemalonaus kvapo ir tepimo savybių naudojamas rečiau, tačiau yra nepakeičiamas tam tikrose situacijose.
Kada rekomenduojamas: Sieros tepalas yra saugiausias pasirinkimas gydant labai mažus kūdikius (iki 2 mėn.), nėščias ar krūtimi maitinančias moteris, taip pat asmenis, alergiškus permetrinui. Paprastai gydymas trunka 3–5 dienas.
4. Ivermektinas (geriamieji vaistai)
Tai receptinis sisteminio poveikio vaistas. Jis skiriamas sunkiais atvejais (pvz., sergant norvegiškais niežais), kai vietinis gydymas nebuvo efektyvus arba kai pacientas dėl fizinės negalios negali kokybiškai išsitepti viso kūno tepalu. Lietuvoje šis vaistas dažniausiai skiriamas tik gydytojo dermatologo sprendimu.
Dažniausios gydymo klaidos, dėl kurių liga atsinaujina
Net ir naudojant pačius geriausius vaistus, gydymas gali būti nesėkmingas, jei daromos esminės klaidos. Gydytoja pabrėžia, kad sėkmė priklauso nuo kruopštumo ir taisyklių laikymosi.
- Gydosi ne visi šeimos nariai. Tai pati dažniausia klaida. Jei vienam šeimos nariui diagnozuoti niežai, būtina gydyti visus kartu gyvenančius asmenis (ir lytinius partnerius), net jei jie nejaučia jokių simptomų. Niežų inkubacinis periodas gali trukti iki 4–6 savaičių, todėl simptomų nebuvimas nereiškia, kad asmuo nėra užsikrėtęs.
- Netinkamas tepalo naudojimas. Vaistais reikia tepti ne tik tas vietas, kurios niežti ar yra išbertos, bet absoliučiai visą kūno odą (nuo žandikaulio linijos žemyn suaugusiems). Būtina kruopščiai ištepti tarpupirščius, po nagais (erkės ten dažnai slepiasi), lytinius organus, sėdmenis.
- Nepakankama aplinkos dezinfekcija. Išgydžius kūną, bet neišvalius aplinkos, erkės sugrįžta. Patalynę, drabužius ir rankšluosčius, naudotus per paskutines 3–4 dienas, būtina skalbti ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje.
- „Maišo taisyklės“ ignoravimas. Daiktus, kurių negalima skalbti (batai, paltai, minkšti žaislai), reikia sudėti į plastikinius maišus, sandariai užrišti ir laikyti kambario temperatūroje (ne balkone žiemą, nes erkės bijo šalčio, bet kambario temperatūroje jų metabolizmas greičiau išeikvojamas be maisto) bent 3–4, o geriausia – 7 dienas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie niežus
Kadangi ši tema kelia daug nerimo, surinkome dažniausiai pacientų užduodamus klausimus ir pateikiame gydytojų atsakymus.
Ar galiu užsikrėsti niežais nuo naminių gyvūnų (šunų, kačių)?
Ne, žmonių niežus sukelia tik specifinė žmogaus niežinė erkė. Gyvūnai gali sirgti savo rūšies niežais, tačiau gyvūnų erkės ant žmogaus odos nesidaugina. Jos gali sukelti laikiną sudirginimą ar niežulį, tačiau tikroji infekcija neišsivysto ir savaime praeina nutraukus kontaktą su sergančiu gyvūnu bei jį išgydžius.
Kodėl po gydymo vis dar jaučiu niežulį?
Tai normali organizmo reakcija. Net ir sėkmingai išnaikinus erkes, jų kūnai, kiaušinėliai ir ekskrementai lieka odoje, kol ji natūraliai atsinaujina. Alerginė reakcija į šias liekanas gali tęstis dar 2–4 savaites po gydymo pabaigos. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama naudoti drėkinamuosius kremus ar gydytojo paskirtus vaistus nuo alergijos, bet nebekartoti gydymo nuo niežų, nebent atsiranda naujų bėrimų.
Ar chloras baseine užmuša niežų erkes?
Ne, chloruotas vanduo baseinuose erkių nenaikina. Nors tikimybė užsikrėsti vandenyje yra labai maža (erkės nemoka plaukti), užsikrėsti galima naudojantis bendrais rankšluosčiais ar spintelėmis persirengimo kambariuose.
Kada vaikas gali grįžti į darželį ar mokyklą?
Vaikas nebeplatina infekcijos praėjus parai po pirmojo sėkmingo gydymo kurso (pavyzdžiui, ryte nusiprausus po nakties su permetrinu). Tačiau visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir informuoti ugdymo įstaigą, kad būtų suvaldytas galimas protrūkis.
Odos priežiūra atsistatymo laikotarpiu
Įveikus niežus, oda dažnai lieka išsausėjusi, jautri ir sudirgusi tiek nuo pačios ligos, tiek nuo stiprių vaistų poveikio. Po gydymo kurso labai svarbu atkurti odos apsauginį barjerą. Gydytojai rekomenduoja naudoti emolientus – specialius drėkinamuosius kremus, kurie sulaiko drėgmę odoje ir mažina sudirgimą. Venkite karštų vonių, šiurkščių kempinių ir stipriai kvepiančių prausiklių, kurie gali dar labiau suerzinti jautrią odą. Jei odoje susiformavo mazgeliai (vadinamieji postskabioziniai mazgeliai), jie gali niežėti dar keletą mėnesių; tokiu atveju gali prireikti papildomo gydymo kortikosteroidų tepalais, kuriuos turėtų paskirti specialistas. Svarbiausia – kantrybė, nes odos regeneracija užtrunka laiko, tačiau tinkamai prižiūrima ji visiškai atsigauna.
