Odos vėžys yra viena iš tų ligų, apie kurias visuomenėje sklando daugybė mitų, tačiau statistika yra negailestinga – sergamumas melanoma kasmet auga visame pasaulyje, o Lietuva nėra išimtis. Nors saulė mums asocijuojasi su vitaminais, gera nuotaika ir atostogomis, nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais be tinkamos apsaugos gali turėti negrįžtamų pasekmių. Vis dėlto, gera žinia yra ta, kad melanoma yra vienas iš lengviausiai pastebimų vėžio tipų, jei tik žinome, kur ir ko ieškoti. Ankstyva diagnostika šiuo atveju yra kritiškai svarbi – laiku pastebėjus pakitimus, išgyvenamumo rodikliai siekia beveik 100 procentų. Todėl gebėjimas atskirti paprastą apgamą nuo pavojingo darinio yra ne tik kosmetinė žinių bagažo dalis, bet ir įgūdis, galintis tiesiogine prasme išgelbėti gyvybę.
Kas tiksliai yra melanoma ir kaip ji vystosi?
Melanoma yra pati agresyviausia odos vėžio forma, kuri išsivysto iš melanocitų – ląstelių, gaminančių pigmentą melaniną, suteikiantį mūsų odai, plaukams ir akims spalvą. Kai šios ląstelės patiria DNR pažeidimus (dažniausiai dėl ultravioletinių spindulių poveikio), jos pradeda nekontroliuojamai daugintis. Skirtingai nuo kitų odos vėžio formų, pavyzdžiui, bazalinių ląstelių karcinomos, melanoma pasižymi dideliu polinkiu plisti į kitus organus (metastazuoti), jei nėra laiku gydoma. Ji gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje – net ir tose srityse, kurios retai gauna tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, paduose, delnuose ar net po nagais.
Svarbu suprasti, kad melanoma ne visada atsiranda iš jau esamo apgamo. Tiesą sakant, statistika rodo, kad didžioji dalis melanomų atsiranda „švarioje” odoje kaip visiškai naujas darinys. Tik apie 20–30 procentų atvejų ji išsivysto iš jau turimų apgamų. Tai reiškia, kad turėtumėte stebėti ne tik senus apgamus, bet ir atidžiai tikrinti, ar neatsirado naujų, neįprastų dėmių.
Rizikos veiksniai: kas turėtų būti ypač atidus?
Nors melanoma gali susirgti bet kas, tam tikri veiksniai žymiai padidina riziką. Žinodami savo rizikos laipsnį, galite atsakingiau planuoti vizitus pas gydytoją. Pagrindiniai rizikos faktoriai yra šie:
- Šviesus odos tipas: Žmonės, turintys šviesią odą, mėlynas ar žalias akis, šviesius arba raudonus plaukus bei strazdanas, turi mažiau melanino, kuris natūraliai saugo nuo UV spindulių.
- Nudegimai saulėje: Ypač pavojingi yra stiprūs, pūslėti nudegimai, patirti vaikystėje ar paauglystėje. Kiekvienas toks nudegimas didina riziką ateityje.
- Didelis apgamų skaičius: Jei ant kūno turite daugiau nei 50 apgamų, rizika susirgti melanoma statistiškai išauga. Taip pat didesnė rizika kyla tiems, kurie turi vadinamųjų atipinių (displastinių) apgamų.
- Soliariumų naudojimas: Dirbtinė UV spinduliuotė yra vienas iš tiesioginių kancerogenų. Reguliarus lankymasis soliariumuose drastiškai padidina melanomos riziką, ypač jauniems žmonėms.
- Paveldimumas: Jei jūsų artimiems giminaičiams (tėvams, broliams, seserims) buvo diagnozuota melanoma, jūsų rizika taip pat yra didesnė.
ABCDE taisyklė: pagrindinis atpažinimo metodas
Dermatologai visame pasaulyje rekomenduoja naudoti ABCDE taisyklę, kuri padeda atskirti įprastą apgamą nuo potencialios melanomos. Tai yra akronimas, sudarytas iš angliškų žodžių pirmųjų raidžių, tačiau puikiai pritaikomas ir lietuvių kalboje. Štai ką turite žinoti apie kiekvieną raidę:
A – Asimetrija (Asymmetry)
Įprastas, gerybinis apgamas dažniausiai yra simetriškas. Jei mintyse perbrėžtumėte liniją per apgamo vidurį, abi jo pusės turėtų būti veidrodinis viena kitos atspindys. Melanomos atveju apgamas dažnai būna asimetriškas – viena jo pusė savo forma ar dydžiu skiriasi nuo kitos.
B – Kraštai (Borders)
Gerybinių apgamų kraštai paprastai yra lygūs ir aiškiai apibrėžti. Tuo tarpu piktybinio darinio kraštai dažnai būna nelygūs, dantyti, tarsi „išplaukę” ar neaiškūs. Gali atrodyti, kad apgamas neturi aiškios ribos ir tarsi liejasi su aplinkine oda.
C – Spalva (Color)
Tai vienas iš lengviausiai pastebimų požymių. Sveiki apgamai dažniausiai yra vienos spalvos (rudi arba šviesiai rudi). Pavojų signalizuoja apgamai, kurie yra margi, turintys keletą atspalvių: tamsiai rudos, juodos, raudonos, mėlynos ar net baltos spalvos intarpų. Netolygus spalvos pasiskirstymas yra rimtas pavojaus signalas.
D – Diametras (Diameter)
Nors melanomos gali būti ir labai mažos, dažniausiai jos yra didesnės nei paprasti apgamai. Standartinė riba yra 6 milimetrai (maždaug pieštuko trintuko dydis). Jei apgamas yra didesnis nei 6 mm, jį verta parodyti specialistui, nors tai nebūtinai reiškia vėžį.
E – Evoliucija (Evolving)
Tai yra, ko gero, svarbiausias kriterijus. Bet koks apgamas, kuris keičiasi, yra potencialiai pavojingas. Tai gali būti dydžio, formos, spalvos pokyčiai, arba atsiradę nauji pojūčiai – niežėjimas, kraujavimas, šerpetojimas ar skausmas. Jei pastebėjote, kad apgamas „auga” arba keičiasi jo paviršius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
„Bjauriojo ančiuko” simptomas
Be ABCDE taisyklės, egzistuoja dar vienas paprastas, bet efektyvus metodas – „bjauriojo ančiuko” principas. Dauguma žmogaus apgamų yra panašūs vieni į kitus savo tipu. Jei ant kūno pastebite vieną apgamą, kuris ryškiai išsiskiria iš visų kitų (yra tamsesnis, didesnis ar visiškai kitokios formos), jis turėtų sukelti įtarimą. Dažnai melanoma atrodo tiesiog „kitaip” nei visi kiti jūsų odos dariniai.
Kaip taisyklingai atlikti odos savityrą?
Savarankiška odos patikra turėtų tapti jūsų rutinos dalimi. Rekomenduojama tai daryti bent kartą per mėnesį, gerai apšviestoje patalpoje, naudojant didelį veidrodį ir mažą rankinį veidrodėlį sunkiai prieinamoms vietoms. Sekite šiuos žingsnius:
- Apžiūrėkite veidą, ypač nosį, lūpas, burną ir ausis (nepamirškite už ausų).
- Patikrinkite galvos odą, naudodami šukas plaukams praskirti. Jei sunku matyti, paprašykite artimojo pagalbos.
- Apžiūrėkite rankas: delnus, viršutinę plaštakų dalį, tarpupirščius ir nagus. Pakelkite rankas ir apžiūrėkite pažastis bei alkūnes.
- Apžiūrėkite kaklą, krūtinę ir pilvą. Moterims svarbu patikrinti odą po krūtimis.
- Naudodami rankinį veidrodėlį, apžiūrėkite nugarą, sėdmenis ir kaklo užpakalinę dalį.
- Galiausiai patikrinkite kojas, pėdas, padus ir tarpupirščius.
Prevencija: ne tik kremas nuo saulės
Nors visiškai išvengti melanomos neįmanoma dėl genetinių veiksnių, riziką galima žymiai sumažinti. Svarbiausia taisyklė – apsauga nuo UV spindulių. Naudokite plataus spektro apsauginį kremą (apsaugantį ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių) su SPF 30 ar didesniu rodikliu, net ir debesuotomis dienomis. Tepkite kremą likus 20–30 minučių iki išėjimo į lauką ir pakartokite tepimą kas dvi valandas arba po maudynių.
Tačiau vien kremo neužtenka. Stenkitės vengti tiesioginės saulės aktyviausiu metu (tarp 11 ir 16 valandos). Dėvėkite apsauginius drabužius: plačiabryles skrybėles, akinius nuo saulės su UV filtru ir, jei įmanoma, drabužius ilgomis rankovėmis. Ir, žinoma, griežtai venkite soliariumų – jie yra vienas didžiausių dirbtinių rizikos veiksnių.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar melanoma visada yra tamsios spalvos?
Nors dažniausiai melanoma yra ruda ar juoda, pasitaiko ir vadinamųjų amelanotinių melanomų. Jos gali būti rausvos, raudonos, violetinės ar net odos spalvos. Tokias melanomas sunkiau pastebėti, todėl bet koks negyjantis, kraujuojantis ar besikeičiantis darinys reikalauja dėmesio.
Ar sužeidus apgamą jis gali suvėžėti?
Tai populiarus mitas. Pats apgamo sužeidimas tiesiogiai nesukelia vėžio. Tačiau, jei apgamas kraujuoja be aiškios priežasties (nebuvo traumuotas), tai jau gali būti ligos simptomas. Taip pat, jei sužeistas apgamas ilgai negyja, būtina pasirodyti gydytojui.
Ar tamsiaodžiai žmonės serga melanoma?
Taip, nors tamsesnė oda turi daugiau natūralios apsaugos nuo saulės, tamsiaodžiai žmonės taip pat serga melanoma. Dažnai liga jiems diagnozuojama vėlesnėje stadijoje ir pasireiškia netipiškose vietose, pavyzdžiui, ant padų, delnų ar po nagais (akralinė melanoma).
Ką daryti, jei apgamas niežti?
Nuolatinis apgamo niežėjimas, dilgčiojimas ar jautrumas nėra normalu. Tai gali būti vienas iš ankstyvųjų pokyčių požymių, todėl rekomenduojama nedelsiant atlikti dermatoskopinį tyrimą.
Kada vizitas pas gydytoją yra neišvengiamas
Daugelis žmonių vengia eiti pas gydytoją, bijodami išgirsti blogą diagnozę, arba manydami, kad jų apgamai yra „nieko rimto”. Tačiau kalbant apie melanomą, laikas yra jūsų sąjungininkas arba didžiausias priešas. Jei atlikdami savityrą pastebėjote bent vieną ABCDE taisyklės požymį, „bjauriojo ančiuko” simptomą ar tiesiog jaučiate nerimą dėl konkretaus odos darinio, nedelskite.
Profilaktinis apgamų patikrinimas pas dermatologą naudojant dermatoskopą yra neskausminga, greita ir neinvazinė procedūra. Gydytojas gali pamatyti apgamo struktūrą giliau, nei tai įmanoma plika akimi. Atminkite, kad ankstyvoje stadijoje (I stadija) diagnozuotos melanomos išgydymo tikimybė siekia 95–99 procentus. Vėlesnėse stadijose gydymas tampa sudėtingesnis ir agresyvesnis. Todėl geriau pasitikrinti be reikalo ir nusiraminti, nei laukti, kol simptomai taps akivaizdūs ir pavojingi. Jūsų budrumas šiandien yra geriausia investicija į sveiką rytojų.
