Bendras šlapimo tyrimas yra viena dažniausiai atliekamų diagnostinių procedūrų, kurią gydytojai skiria tiek profilaktinių patikrinimų metu, tiek įtariant įvairius sveikatos sutrikimus. Nors šis tyrimas atrodo paprastas, jis suteikia itin daug informacijos apie bendrą organizmo būklę, inkstų veiklą ir medžiagų apykaitą. Vienas svarbiausių rodiklių, į kurį visada atkreipiamas dėmesys analizuojant rezultatus, yra leukocitai. Baltųjų kraujo kūnelių buvimas šlapime gali būti visiškai normalus reiškinys arba rimto uždegiminio proceso signalas, todėl gebėjimas teisingai interpretuoti šiuos duomenis yra labai svarbus. Suprasti, ką reiškia skaičiai tyrimų lapelyje, naudinga kiekvienam, norinčiam atsakingai rūpintis savo sveikata, tačiau svarbu nepamiršti, kad galutinę diagnozę visada nustato gydytojas, įvertinęs visumą.
Kas yra leukocitai ir kokia jų funkcija?
Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai, yra pagrindinė žmogaus imuninės sistemos dalis. Jų pagrindinė užduotis – kovoti su infekcijomis, virusais, bakterijomis ir kitais svetimkūniais, kurie patenka į organizmą. Kai tam tikroje kūno vietoje prasideda infekcija ar uždegimas, imuninė sistema į tą židinį siunčia dideles leukocitų pajėgas, kad šie sunaikintų ligos sukėlėjus.
Sveiko žmogaus šlapime leukocitų kiekis turėtų būti minimalus. Inkstai filtruoja kraują ir pašalina atliekas, tačiau kraujo ląstelės, įskaitant leukocitus, paprastai lieka kraujotakoje. Jei leukocitų kiekis šlapime žymiai padidėja, tai dažniausiai rodo, kad šlapimo takų sistemoje (inkstuose, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje ar šlaplėje) vyksta kova su infekcija arba audinių pažeidimu. Ši būklė medicinoje vadinama leukociturija.
Normalūs leukocitų rodikliai šlapime
Vertinant šlapimo tyrimo rezultatus, svarbu žinoti, kad „norma” nėra absoliutus nulis. Nedidelis leukocitų kiekis gali patekti į šlapimą natūraliai. Laboratorijos rezultatus dažniausiai pateikia nurodydamos ląstelių skaičių „regėjimo lauke” (matomą pro mikroskopą). Normos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo lyties ir amžiaus:
- Vyrams: paprastai norma laikoma nuo 0 iki 3 leukocitų regėjimo lauke.
- Moterims: dėl anatominių ypatumų (trumpesnės šlaplės ir artumo lytiniams organams) norma yra kiek didesnė – nuo 0 iki 5 ar net 6 leukocitų regėjimo lauke.
- Vaikams: normos yra panašios kaip ir suaugusiems, tačiau visada vertinamos atsižvelgiant į klinikinius simptomus.
Jeigu tyrimų lapelyje matote užrašą „pavieniai” arba skaičių, patenkantį į minėtus rėžius, dažniausiai nerimauti neverta. Tačiau jei skaičiai viršija normas (pavyzdžiui, randama 10, 20 ar „visas regėjimo laukas”), tai yra aiškus signalas apie organizme vykstančius pokyčius.
Kodėl padidėja leukocitų kiekis?
Padidėjęs leukocitų kiekis (leukociturija) dažniausiai asocijuojamas su šlapimo takų infekcijomis (ŠTI), tačiau tai nėra vienintelė priežastis. Galimos priežastys skirstomos į infekcines ir neinfekcines.
Šlapimo takų infekcijos
Tai pati dažniausia priežastis. Bakterijos (dažniausiai E. coli) patenka į šlaplę ir kyla aukštyn. Priklausomai nuo lokalizacijos, išskiriamos kelios ligos:
- Cistitas: šlapimo pūslės uždegimas. Tai dažniausia moterų problema. Kartu su leukocitais dažnai jaučiamas dažnas noras šlapintis, deginimo jausmas.
- Uretritas: šlaplės uždegimas, kurį neretai sukelia lytiškai plintančios ligos (chlamidijos, gonorėja).
- Pielonefritas: inkstų uždegimas. Tai rimta būklė, kai infekcija pasiekia inkstus. Be padidėjusių leukocitų, dažnai pakyla temperatūra, atsiranda nugaros skausmai.
Inkstų akmenligė
Judėdami šlapimo takais, inkstų akmenys gali mechaniškai pažeisti gleivinę ir sukelti uždegiminę reakciją, net jei bakterinės infekcijos nėra. Tokiu atveju šlapime dažnai randama ne tik leukocitų, bet ir eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių).
Sterili leukociturija
Kartais tyrimai rodo daug leukocitų, bet bakterijų nerandama (šlapimo pasėlis neigiamas). Tai gali rodyti:
- Tuberkuliozę inkstuose.
- Intersticinį cistitą (lėtinį skausmingą šlapimo pūslės sindromą).
- Tam tikrų vaistų (pvz., analgetikų ar antibiotikų) šalutinį poveikį.
- Navikinius procesus šlapimo pūslėje ar inkstuose.
Simptomai, lydintys leukocituriją
Pats leukocitų padidėjimas yra tik laboratorinis rodiklis, tačiau jis retai būna „nebylus”. Dažniausiai pacientai jaučia tam tikrus simptomus, kurie priklauso nuo pagrindinės ligos. Visgi, pasitaiko ir besimptomių atvejų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar nėščiosioms.
Pagrindiniai simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Šlapimo pokyčiai: šlapimas tampa drumstas, tamsesnis, gali įgauti nemalonų, aštrų kvapą. Esant dideliam uždegimui, gali būti matoma net pūlių priemaiša.
- Skausmas ir diskomfortas: deginimas šlapinantis, skausmas pilvo apačioje (būdinga cistitui) arba vienoje nugaros pusėje (būdinga inkstų problemoms).
- Šlapinimosi sutrikimai: staigus ir stiprus noras šlapintis, nors šlapimo išsiskiria mažai; dažnas kėlimasis naktį.
- Bendri negalavimai: karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas ar vėmimas rodo, kad infekcija yra išplitusi ir, tikėtina, pažeidusi inkstus.
Klaidingi rezultatai: ar tyrimas gali meluoti?
Ne visada padidėjęs leukocitų skaičius reiškia ligą. Labai dažnai „blogas” tyrimas yra tiesiog netinkamo mėginio surinkimo pasekmė. Tai ypač aktualu moterims. Jei šlapimas surenkamas nesilaikant higienos reikalavimų, į indelį gali patekti išskyrų iš makšties, kuriose natūraliai yra daug leukocitų ir epitelio ląstelių.
Kad rezultatai būtų tikslūs, būtina laikytis šių taisyklių:
- Prieš tyrimą būtina apsiprausti šiltu vandeniu (nenaudojant agresyvių dezinfekcinių priemonių).
- Tyrimui naudojamas tik vidurinis šlapimas. Pirmąją čiurkšlę reikia nuleisti į tualetą, tuomet surinkti mėginį į sterilų indelį, o likusį šlapimą vėl nuleisti.
- Mėginį į laboratoriją reikia pristatyti kuo greičiau, idealu – per 1–2 valandas, nes ilgai stovint šlapimui, ląstelės gali suirti arba pradėti daugintis bakterijos.
Ypatingas dėmesys: nėštumas ir vaikai
Nėštumo metu moters organizme vyksta didžiuliai pokyčiai. Dėl hormonų poveikio sumažėja šlapimtakių tonusas, o auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl sutrinka normalus šlapimo nutekėjimas. Tai sukuria palankią terpę bakterijoms. Nėščiosioms net ir nedidelis leukocitų kiekio padidėjimas ar besimptomė bakteriurija (kai bakterijų yra, bet simptomų nėra) turi būti gydoma, nes negydoma infekcija gali sukelti inkstų uždegimą, priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus mažą svorį.
Vaikams leukociturija dažnai gali būti vienintelis šlapimo takų infekcijos požymis, ypač kūdikiams, kurie negali pasiskųsti skausmu. Jei vaikas karščiuoja be aiškios priežasties (nėra slogos, kosulio), gydytojai visada rekomenduoja atlikti šlapimo tyrimą, kad būtų atmesta slapta inkstų infekcija.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar maistas gali turėti įtakos leukocitų kiekiui šlapime?
Tiesiogiai maistas (pavyzdžiui, burokėliai ar uogos) gali pakeisti šlapimo spalvą, tačiau leukocitų skaičiaus jie nepadidina. Visgi, didelis baltymų ar vitamino C kiekis racione gali šiek tiek iškreipti kitus tyrimo parametrus, bet ne patį uždegimo faktą.
Ką daryti, jei randama leukocitų, bet nieko neskauda?
Tai gali būti besimptomė bakteriurija arba „sterili piurija”. Būtina kreiptis į gydytoją pakartotiniam tyrimui ir šlapimo pasėliui. Nereikėtų ignoruoti rezultatų vien todėl, kad jaučiatės gerai, nes lėtinės infekcijos gali neturėti ryškių simptomų.
Ar antibiotikai yra būtini esant padidėjusiam leukocitų kiekiui?
Ne visada. Jei tai lengvas cistitas, kartais užtenka fitoterapijos ir skysčių, tačiau sprendimą turi priimti gydytojas. Jei leukocituriją sukelia ne bakterijos (pvz., akmenligė), antibiotikai nepadės – reikia gydyti pagrindinę priežastį.
Ką reiškia terminas „leukocitų pėdsakai”?
Tai reiškia labai mažą, nereikšmingą leukocitų kiekį, kuris dažniausiai yra normos variantas ir neturi klinikinės reikšmės, nebent yra kitų simptomų.
Profilaktika ir inkstų sveikatos palaikymas
Sveika šlapimo sistema reikalauja nuolatinio dėmesio, net jei šiuo metu neturite jokių nusiskundimų. Geriausias būdas išvengti leukocitų kiekio padidėjimo ir su tuo susijusių ligų yra pakankamas skysčių vartojimas. Vanduo yra natūralus „ploviklis”, kuris padeda išplauti bakterijas iš šlapimo takų, neleisdamas joms prisitvirtinti prie sienelių ir sukelti uždegimo. Suaugusiam žmogui rekomenduojama išgerti apie 1,5–2 litrus vandens per dieną, o karštuoju metų laiku ar sportuojant – dar daugiau.
Taip pat labai svarbu nelaikyti šlapimo. Ilgas delsimas šlapintis leidžia bakterijoms daugintis šlapimo pūslėje. Moterims itin svarbi taisyklinga higiena (šluostytis iš priekio atgal) ir pasišlapinimas po lytinių santykių – tai paprasta, bet viena efektyviausių priemonių cistito profilaktikai. Spanguolių preparatai arba natūralios sultys taip pat gali būti naudingi, nes jose esančios medžiagos trukdo bakterijoms prikibti prie gleivinės. Reguliarūs profilaktiniai tyrimai bent kartą per metus padeda laiku pastebėti nukrypimus ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms, todėl gavus tyrimo atsakymus su padidėjusiais rodikliais, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar urologu.
