Ką reiškia kraujo spaudimas
Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais: viršutinis (sistolinis) ir apatinis (diastolinis) spaudimas. Viršutinis rodo, kokį slėgį kraujas sukuria širdžiai susitraukiant, o apatinis – kai širdis ilsisi tarp dūžių. Abu rodikliai svarbūs, nes leidžia įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
Ką rodo pulsas
Pulsas – tai širdies dūžių skaičius per minutę. Jis parodo, kaip efektyviai širdis pumpuoja kraują ir kaip organizmas reaguoja į fizinį krūvį ar stresą. Suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje paprastai svyruoja nuo 60 iki 90 kartų per minutę, tačiau sportuojantiems ar labai aktyviems žmonėms jis gali būti mažesnis.
Normalus kraujo spaudimas ir pulsas pagal amžių
Žemiau pateikta lentelė padės greitai įvertinti, ar jūsų rodikliai atitinka normą. Skaičiai gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo žmogaus savijautos, tačiau jie parodo bendrą orientyrą.
| Amžiaus grupė | Normalus kraujo spaudimas (mmHg) | Pulsas ramybės būsenoje (dūžiai/min.) |
|---|---|---|
| Kūdikiai (iki 1 m.) | 90/60 | 100–160 |
| Vaikai (1–6 m.) | 95/65 | 80–120 |
| Paaugliai (7–17 m.) | 105/70 | 70–100 |
| Suaugusieji (18–40 m.) | 120/80 | 60–90 |
| Vidutinio amžiaus (40–60 m.) | 125/85 | 60–90 |
| Vyresni nei 60 m. | 130–140/85–90 | 60–100 |
Kada vertėtų susirūpinti
Jei jūsų spaudimas nuolat viršija 140/90 mmHg, tai jau laikoma hipertenzija – padidėjusiu kraujo spaudimu, kuris ilgainiui gali pakenkti širdžiai, kraujagyslėms ir inkstams. Jei spaudimas žemesnis nei 90/60 mmHg, tai vadinama hipotenzija, kuri dažnai sukelia silpnumą, galvos svaigimą ar nuovargį.
Pulsas, viršijantis 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje, vadinamas tachikardija, o mažesnis nei 50 – bradikardija. Abiem atvejais, jei toks širdies ritmas kartojasi, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kas gali laikinai paveikti rodiklius
Kraujo spaudimas ir pulsas nėra pastovūs – jie nuolat kinta. Vertindami savo rodiklius, atsižvelkite į šiuos veiksnius:
- stresą ar nerimą – padidina tiek pulsą, tiek spaudimą;
- kofeino vartojimą – laikinai pakelia spaudimą;
- fizinį aktyvumą – po treniruotės pulsas išlieka aukštesnis iki 30 min.;
- paros laiką – ryte spaudimas dažniausiai aukštesnis nei vakare;
- dehidrataciją ar miego trūkumą – gali sumažinti spaudimą ir sukelti silpnumą.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą ir pulsą
Norint gauti tikslius duomenis, svarbu matuoti tinkamai:
- matuokite ramybės būsenoje, bent po 5 minučių poilsio;
- ranką laikykite širdies lygyje;
- venkite kavos, cigarečių ir streso bent 30 min. prieš matavimą;
- matuokite tuo pačiu metu kasdien – rytą ir vakare;
- pulsą galima skaičiuoti pirštais ant riešo ar kaklo – 15 sek. x 4.
Ką daryti, jei rodikliai svyruoja
Vienkartinis nukrypimas dar nereiškia ligos. Tačiau jei spaudimas ar pulsas nuolat aukštesnis arba žemesnis nei norma, verta pasitarti su gydytoju. Kartais priežastis gali būti stresas, miego trūkumas ar netinkama mityba, bet taip pat ir rimtesni sutrikimai – širdies, inkstų ar hormonų sistemos problemos.
DUK
Ar normalus spaudimas visiems vienodas?
Ne, normos gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties, fizinio pasirengimo ir net genetikos. Svarbiausia, kad rodikliai būtų stabilūs ir nesukeltų simptomų.
Ar reikia matuoti spaudimą kasdien?
Jei turite polinkį į aukštą ar žemą spaudimą, verta matuoti bent kelis kartus per savaitę. Sveikam žmogui pakanka patikrinti kartą per mėnesį profilaktiškai.
Ar pulsas visada turi būti 60–90?
Daugeliu atvejų taip, tačiau sportuojantiems žmonėms pulsas gali būti ir žemesnis (50–60) – tai normalu, nes jų širdis dirba efektyviau.
Ar vaikų spaudimas gali būti žemesnis nei suaugusiųjų?
Taip, vaikų kraujospūdis natūraliai yra mažesnis, nes jų kraujagyslės elastingesnės, o širdis dar mažesnė.
Ar galima pagerinti spaudimo ir pulso rodiklius natūraliai?
Taip – tinkamai maitinantis, reguliariai judant, vengiant streso ir išlaikant sveiką svorį. Tokie įpročiai padeda stabilizuoti širdies veiklą ir kraujospūdį.
Stebėkite savo kūno signalus
Kraujo spaudimas ir pulsas – tai rodikliai, kurie nuolat keičiasi ir atspindi jūsų organizmo būklę. Matavimai namuose leidžia pastebėti pokyčius laiku, o prevencija – išvengti rimtesnių ligų. Rūpinkitės savo širdimi kasdien, o lentelė tegu tampa jūsų pagalbininku suprantant, kas yra normalu būtent jums.
