Beveik kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra susidūręs su nemaloniu ir erzinančiu pojūčiu, kai staiga, visiškai netikėtai pradeda virpėti akies vokas. Šis reiškinys, dažnai užklumpantis pačiu netinkamiausiu metu – per svarbų susirinkimą, vairuojant automobilį ar bandant užmigti – gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių savaičių. Nors liaudies išmintis dažnai bando tai paaiškinti įvairiais prietarais, medicininė realybė yra kur kas konkretesnė ir sudėtingesnė. Daugelis žmonių šį simptomą automatiškai nurašo stresui ar dideliam darbo krūviui, tačiau medicinos ekspertai įspėja, kad akies trūkčiojimas yra savotiškas organizmo pagalbos šauksmas, galintis signalizuoti apie įvairius fiziologinius procesus ar net specifinių medžiagų trūkumą. Svarbu suprasti, kad akies vokas yra viena jautriausių kūno vietų, todėl jis pirmasis reaguoja į bendrą organizmo būklę.
Kas yra vokų miokimija ir kaip ji pasireiškia?
Medicinoje akies voko trūkčiojimas vadinamas vokų miokimija. Tai nevalingas, spontaniškas žiedinio akies raumens (orbicularis oculi) susitraukimas. Šis raumuo yra atsakingas už voko uždarymą, ir kai jo skaidulos pradeda chaotiškai susitraukinėti, mes jaučiame tą specifinį virpėjimą. Dažniausiai virpėjimas pasireiškia tik vienoje pusėje ir dažniau pažeidžia apatinį voką, nors neretai pasitaiko ir viršutinio voko spazmų.
Svarbu atskirti paprastą miokimiją nuo rimtesnių būklių. Įprastas trūkčiojimas yra silpnas, primenantis švelnų plazdenimą po oda, ir matomas tik labai atidžiai įsižiūrėjus veidrodyje. Tačiau jei spazmas yra toks stiprus, kad priverčia akį visiškai užsimerkti, tai jau gali būti blefarospazmo požymis, reikalaujantis visai kitokio gydymo.
Stresas, nuovargis ir miego trūkumas: užburtas ratas
Nors straipsnio tikslas – pažvelgti giliau nei tik į stresą, negalima paneigti, kad tai yra dažniausias aktyvatorius. Kai organizmas patiria stresą, jis išskiria didelius kiekius kortizolio ir adrenalino. Šie hormonai paruošia kūną „kovoti arba bėgti“ reakcijai, didindami raumenų tonusą ir jautrumą nerviniams impulsams. Akies raumenys yra itin smulkūs ir jautrūs, todėl jie pirmieji sureaguoja į šį cheminį disbalansą.
Nuovargis veikia panašiai. Miego trūkumas sutrikdo nervų sistemos veiklą, todėl smegenims tampa sunkiau koordinuoti raumenų darbą. Gydytojai pastebi, kad žmonės, dirbantys naktinėmis pamainomis arba kenčiantys nuo nemigos, su vokų miokimija kreipiasi kur kas dažniau. Tai organizmo būdas pasakyti, kad jam verkiant reikia poilsio ir regeneracijos.
Mitybos spragos: elektrolitų ir vitaminų disbalansas
Viena iš dažniausiai ignoruojamų priežasčių, kodėl trūkčioja akis, yra mitybos nepakankamumas. Raumenų veiklai būtinas tikslus elektrolitų balansas. Jei šis balansas sutrinka, raumenys pradeda elgtis neprognozuojamai.
- Magnio trūkumas (hipomagnezemija): Magnis yra kritiškai svarbus raumenų atsipalaidavimui. Jei kalcis skatina raumenų susitraukimą, tai magnis atsakingas už jų relaksaciją. Kai organizmui trūksta magnio, raumenys, įskaitant ir akies voko raumenį, gali likti spazmuotoje būsenoje arba nevalingai susitraukinėti. Magnio trūkumą dažnai sukelia ne tik prasta mityba, bet ir per didelis streso lygis, nes streso metu organizmas magnį sunaudoja greičiau.
- Kalio stygius: Kalis padeda perduoti nervinius impulsus į raumenis. Jo trūkumas gali sukelti raumenų silpnumą ir spazmus. Žmonės, vartojantys daug druskos (natrio), dažnai turi mažesnį kalio kiekį organizme.
- Vitamino B12 ir vitamino D trūkumas: Šie vitaminai yra būtini normaliai nervų sistemos veiklai. Jų trūkumas gali sukelti nervų laidumo sutrikimus, kurie pasireiškia raumenų trūkčiojimu ne tik veide, bet ir galūnėse.
Skaitmeninė akių įtampa ir regėjimo problemos
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame dominuoja ekranai, akių varginimas tapo epidemija. Medicinoje tai vadinama kompiuteriniu regos sindromu. Kai ilgą laiką žiūrime į ekraną (kompiuterio, telefono ar planšetės), mes mirksime rečiau – vietoje įprastų 15–20 kartų per minutę, mirksėjimo dažnis sumažėja iki 5–7 kartų. Tai sukelia akių sausumą.
Sausos akys verčia mus dažniau ir stipriau prisimerkti, o tai pervargina voko raumenis. Be to, mėlynoji ekranų šviesa papildomai dirgina tinklainę ir nervų sistemą. Gydytojai oftalmologai taip pat pabrėžia, kad akies trūkčiojimas gali būti ženklas, jog jums reikia akinių arba kad dabartiniai akiniai yra netinkami. Jei akys nuolat turi įsitempti, kad sufokusuotų vaizdą, raumenų pervargimas yra neišvengiamas, o spazmai – natūrali pasekmė.
Stimuliantai: kofeino ir alkoholio vaidmuo
Daugelis žmonių savo rytą pradeda kava, o dieną užbaigia taure vyno ar alaus, nesusimąstydami, kaip tai veikia jų nervų sistemą. Kofeinas yra stiprus stimuliatorius, didinantis serotonino ir noradrenalino kiekį. Nors tai padeda mums jaustis žvalesniems, per didelis kofeino kiekis sukelia raumenų hiperaktyvumą.
Gydytojai rekomenduoja atlikti paprastą eksperimentą: jei vargina akies trūkčiojimas, pabandykite dviem savaitėms visiškai atsisakyti kavos, stiprios arbatos, energetinių gėrimų ir šokolado. Dažnu atveju vien šio pokyčio pakanka, kad nemalonūs pojūčiai išnyktų. Alkoholis veikia kiek kitaip – jis toksiškai veikia nervų galūnes ir sukelia organizmo dehidrataciją, o tai vėlgi veda prie elektrolitų disbalanso.
Kada akies trūkčiojimas signalizuoja apie ligą?
Nors dauguma atvejų yra nepavojingi, egzistuoja situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją neurologą ar oftalmologą. Retesniais atvejais akies trūkčiojimas gali būti rimtesnių neurologinių sutrikimų, tokių kaip blefarospazmas ar hemifacialinis spazmas, pradžia.
Gerybinis esencinis blefarospazmas yra neurologinė būklė, sukelianti nevalingą abiejų akių vokų susitraukimą. Laikui bėgant, šie spazmai gali stiprėti tiek, kad žmogui tampa sunku laikyti akis atmerktas. Tuo tarpu hemifacialinis spazmas paprastai prasideda nuo akies voko, bet vėliau išplinta į kitus tos pačios pusės veido raumenis (skruostą, lūpų kampą). Šią būklę dažniausiai sukelia kraujagyslė, spaudžianti veidinį nervą.
Taip pat verta paminėti, kad akies trūkčiojimas gali būti susijęs su akių uždegimais (konjunktyvitu, blefaritu) arba, labai retais atvejais, būti sisteminių ligų, tokių kaip Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė, dalis, tačiau tuomet visada pasireiškia ir kiti, ryškesni simptomai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Siekdami suteikti kuo daugiau aiškumo, pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie akių trūkčiojimą.
-
Kiek laiko normalu, kad akis trūkčiotų?
Įprasta miokimija gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tarpais ji gali dingti ir vėl atsirasti. Tačiau jei trūkčiojimas nepraeina ilgiau nei 2–3 savaites, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. -
Ar alergija gali sukelti akies trūkčiojimą?
Taip. Žmonės, kenčiantys nuo akių alergijų, dažnai trina akis, nes jos niežti. Trynimas išskiria histaminą į voko audinius ir ašaras, o histaminas gali sukelti raumenų spazmus. -
Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Vizitą reikėtų planuoti, jei: trūkčiojimas visiškai uždaro akį; spazmai persimeta į kitas veido dalis; akis parausta, patinsta ar atsiranda išskyrų; viršutinis vokas nusileidžia (ptozė). -
Ar botulino toksinas padeda nuo akies trūkčiojimo?
Esant lėtiniam ir varginančiam trūkčiojimui (pvz., blefarospazmui), botulino toksino injekcijos yra vienas efektyviausių gydymo būdų. Jos laikinai paralyžiuoja raumenį ir sustabdo spazmus.
Prevencija: akių higiena ir aplinkos pritaikymas
Norint išvengti nemalonių pojūčių ateityje, svarbu ne tik gydyti pasekmes, bet ir keisti kasdienius įpročius. Pirmiausia, darbo vietoje turėtų būti tinkamas apšvietimas – nei per ryškus, nei per tamsus, kad akims nereikėtų papildomai įsitempti. Monitorius turėtų būti pastatytas šiek tiek žemiau akių lygio ir bent 50–70 cm atstumu nuo veido.
Labai efektyvi priemonė yra vadinamoji „20-20-20 taisyklė“. Ji skelbia: kas 20 minučių padarykite 20 sekundžių pertrauką ir žiūrėkite į objektą, esantį už 20 pėdų (apie 6 metrų). Tai leidžia atsipalaiduoti akies fokusavimo raumenims (ciliariniams raumenims), kurie visą dieną būna įsitempę žiūrint į artimą ekraną. Taip pat rekomenduojama naudoti dirbtines ašaras be konservantų, ypač jei dirbate patalpoje, kur veikia kondicionieriai ar šildymo sistemos, sausinančios orą. Reguliarus akių drėkinimas sumažina dirginimą ir tikimybę, kad nerviniai impulsai sukels nepageidaujamus spazmus.
