Vis dažniau žmonės skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, kuris nesumažėja net po ilgo miego ar poilsio savaitgaliais. Jei save atpažįstate šiame aprašyme – žinokite, kad problema gali slypėti ne raumenyse ar miego trūkume, o jūsų nervų sistemos būsenoje.
Centrinė ir autonominė nervų sistema – tai lyg organizmo valdymo pultas. Kai jis išsiderina dėl streso, nerimo, netinkamos mitybos ar net emocinių traumų, mūsų kūnas pradeda reaguoti: atsiranda išsekimas, mieguistumas, raumenų silpnumas, dėmesio koncentracijos stoka. Ir nors išoriškai atrodote sveikas – vidinė sistema dirba perdegimo režimu.
Kaip stresas veikia nervų sistemą?
Nervų sistema reaguoja į išorinius dirgiklius aktyvuodama simpatinę šaką – atsakingą už kovos ar bėgimo reakciją. Tai naudinga trumpalaikėmis situacijomis, tačiau kai stresas tampa nuolatiniu fonu, organizmas išsiderina. Lėtinis streso atsakas reiškia nuolatinį kortizolio ir adrenalino kiekio padidėjimą, dėl kurio kenčia miegas, virškinimas, imunitetas – ir svarbiausia, atsiranda gilus energijos išsekimas.
„Nervų sistema nėra tik laidai, jungiantys kūno dalis – tai gyvas, jautrus mechanizmas, kuris reaguoja į mūsų mintis, aplinką ir net kvėpavimą“, – teigia neurologė dr. Violeta Petronienė. Jos teigimu, net nesąmoningai patiriamas spaudimas (nesibaigiantys terminai, konfliktai, informacijos perteklius) lėtai sekina nervų sistemos rezervus.
Poilsis nepadeda, jei nervų sistema neišsijungia
Vienas pagrindinių signalų, kad problema slypi nervų sistemoje – tai jausmas, kai pabudus ryte jaučiatės pavargę, net jei miegojote 8 valandas. Tai rodo, kad miegant jūsų sistema neatgavo jėgų, nes simpatinis aktyvumas nedingsta net sapnuojant. Galvoje sukasi mintys, kūnas „nerimsta“, raumenys būna įsitempę. Toks „budėjimo“ režimas neleidžia nervų sistemai pereiti į parasimpatinę – poilsio ir atstatymo – fazę.
Tai galima palyginti su automobiliu, kurio variklis niekada neišjungiamas: net jei stovi vietoje, kūnas naudoja energiją ir išsenka.
Pagrindiniai požymiai, kad nervų sistema išsekusi
- Nuolatinis nuovargis, nepriklausantis nuo miego kiekio
- Padidėjęs jautrumas garsams, šviesai, socialiniams dirgikliams
- Sunku susikaupti, pasireiškia atminties sutrikimai
- Nuotaikos svyravimai, nerimas ar dirglumas
- Fiziniai simptomai: įtampa sprande, rankų drebulys, širdies plakimas be priežasties
Jei pastebite bent kelis šiuos simptomus – verta ne tik pailsėti, bet ir tikslingai stiprinti nervų sistemą.
Kaip stiprinti išsekusią nervų sistemą?
Geros žinios – nervų sistema yra „treniruojama“ ir gana greitai reaguoja į teigiamas intervencijas. Pagrindinis tikslas – grąžinti pusiausvyrą tarp simpatinės ir parasimpatinės šakos, sumažinti streso hormonų kiekį ir suaktyvinti atstatomuosius procesus.
1. Kvėpavimo pratimai
Lėtas, gilus diafragminis kvėpavimas padeda aktyvuoti klajoklio nervą (nervus vagus), kuris atsakingas už parasimpatinės sistemos įjungimą. 5–10 minučių per dieną trunkantis kvėpavimas santykiu 4:6 (įkvėpimas 4 sek., iškvėpimas 6 sek.) gerina nervų sistemos atsparumą stresui.
2. Šiluma ir kūno nuraminimas
Šilta vonia, rankų ar kojų mirkymas karštame vandenyje, šilti kompresai sprando srityje – tai ne tik malonumas, bet ir fiziologinis būdas atpalaiduoti nervų sistemą. Šiluma mažina įtampą periferiniuose nervuose, gerina kraujotaką ir signalizuoja smegenims, kad „pavojus baigėsi“.
3. Sensorinė higiena
Apribokite triukšmo, ekranų, socialinių tinklų ir dirbtinės šviesos kiekį – tai sumažina nuolatinį nervų sistemos perdirginimą. Net paprastas 30 minučių pasivaikščiojimas be telefono gamtoje jau mažina simpatinės sistemos aktyvumą.
4. Magnis, B grupės vitaminai, omega-3
Šios medžiagos tiesiogiai veikia neuronų laidumą, serotonino gamybą ir streso hormonų reguliavimą. Maistas, turintis šių medžiagų (žalios lapinės daržovės, riešutai, sėklos, lašiša), arba kokybiški papildai gali būti vertinga parama.
5. Miego rutina
Eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, riboti kofeiną po 14 val., vakare rinktis ramią veiklą (skaitymas, lėtas tempimo pratimas) – visa tai padeda nervų sistemai laiku pereiti į atstatymo režimą.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei nuovargis tampa lėtinis, trunka kelias savaites ar mėnesius, net ir taikant savipagalbos priemones, verta kreiptis į gydytoją. Kartais tai gali būti nervų sistemos išsekimo, depresijos ar net autoimuninių procesų pradžia. Neurologas, psichoterapeutas ar endokrinologas gali padėti įvertinti situaciją išsamiau ir paskirti reikiamą gydymą.
Nervų sistema – tai subtili ir gyvybiškai svarbi sistema, kurios būklė tiesiogiai lemia mūsų kasdieninę savijautą, energijos lygį, emocinę būseną ir net fizinį sveikatą. Todėl ignoruoti jos siunčiamus signalus – pavojinga. Laiku reaguodami, galime ne tik atgauti jėgas, bet ir užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams.
Ir svarbiausia – nebijokite sustoti. Kartais tik tyla, ramybė ir sąmoningas dėmesys sau leidžia nervų sistemai sugrįžti į natūralų ritmą. O tada, pažadame, atsiras ir tikras poilsis.
