Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę nemalonų jausmą, kai po sotaus maisto tampa sunku įkvėpti pilna krūtine. Tačiau kai šis simptomas tampa reguliarus ar pasireiškia kartu su kitais negalavimais, natūralu, kad kyla nerimas dėl plaučių ar širdies būklės. Visgi medicininė praktika rodo, kad dažna dusulio, oro trūkumo ar „gumulo gerklėje“ priežastis slypi ne kvėpavimo takuose, o virškinimo sistemoje. Gydytojai gastroenterologai pastebi, kad ryšys tarp skrandžio veiklos ir kvėpavimo funkcijos yra kur kas glaudesnis, nei dauguma pacientų įsivaizduoja. Suprasti šį mechanizmą yra būtina ne tik tam, kad atsikratytumėte nemalonių pojūčių, bet ir tam, kad laiku atpažintumėte situacijas, kai dusulys signalizuoja apie rimtesnį pavojų sveikatai.
Anatomija ir fiziologija: kodėl pilvas trukdo kvėpuoti?
Norint suprasti, kodėl skrandžio problemos sukelia dusulį, pirmiausia reikia pažvelgti į žmogaus anatomiją. Krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės skiria raumeninė pertvara, vadinama diafragma. Tai yra pagrindinis kvėpavimo raumuo. Kai įkvepiame, diafragma leidžiasi žemyn, suteikdama vietos plaučiams išsiplėsti. Kai iškvepiame, ji kyla aukštyn.
Skrandis yra išsidėstęs tiesiai po diafragma, kairėje pusėje. Jei skrandis yra perpildytas, išsipūtęs dėl dujų ar mechaniškai pasislinkęs, jis fiziškai spaudžia diafragmą iš apačios. Dėl šio spaudimo diafragma negali pilnai nusileisti žemyn, todėl plaučiai negali maksimaliai išsiplėsti. Rezultatas – seklesnis kvėpavimas ir subjektyvus jausmas, kad „trūksta oro“. Tačiau mechaninis spaudimas nėra vienintelė priežastis; egzistuoja ir sudėtingi nerviniai refleksai, jungiantys stemplę bei kvėpavimo takus.
Gastroezofaginis refliuksas (GERL) ir jo klasta
Viena dažniausių dusulio priežasčių, susijusių su virškinimu, yra gastroezofaginis refliukso liga (GERL). Nors klasikiniu GERL simptomu laikomas rėmuo (deginimo jausmas už krūtinkaulio), nemaža dalis pacientų patiria vadinamąjį „netipinį“ arba „tylųjį“ refliuksą, kurio pagrindinis simptomas gali būti būtent dusulys ar lėtinis kosulys.
Gydytojai išskiria kelis mechanizmus, kaip refliuksas sukelia kvėpavimo sutrikimus:
- Mikroaspiracija: Tai procesas, kai mikroskopiniai skrandžio rūgšties lašeliai pakyla stemple aukštyn ir patenka į kvėpavimo takus (gerklas, trachėją ar net bronchus). Kvėpavimo takų gleivinė yra itin jautri rūgščiai, todėl ji reaguoja spazmuodama ir tindama. Tai sukelia staigų dusulio priepuolį ar nuolatinį norą atsikosėti.
- Vagovagalinis refleksas: Stemplė ir bronchai turi bendrą inervaciją per klajoklį nervą (nervus vagus). Kai rūgštis dirgina apatinę stemplės dalį, per nervų sistemą siunčiamas signalas į bronchus, liepiantis jiems susitraukti. Tai apsauginė organizmo reakcija, siekianti neleisti rūgščiai patekti giliau, tačiau pacientui tai pasireiškia kaip astmos priepuolis.
Svarbu paminėti, kad GERL gali pabloginti jau esamą astmą. Medicinoje tai vadinama refliukso sukelta astma. Pacientams, kurių astma sunkiai kontroliuojama vaistais, dažnai rekomenduojama ištirti skrandį.
Diafragmos išvarža: mechaninė kliūtis
Kita dažna priežastis, kodėl kyla dusulys nuo skrandžio, yra hiatinė (diafragmos stemplinės angos) išvarža. Tai būklė, kai dalis skrandžio pro diafragmos angą pasislenka į viršų, į krūtinės ląstą.
Kai skrandžio dalis atsiduria ten, kur turėtų būti tik plaučiai ir širdis, ji užima vietą ir fiziškai riboja plaučių tūrį. Simptomai ypač paūmėja po valgio, nes pilnas skrandis užima dar daugiau vietos, arba atsigulus, kai gravitacija nepadeda išlaikyti skrandžio turinio pilvo ertmėje. Žmonės su didele diafragmos išvarža dažnai skundžiasi, kad pavalgius ir pasilenkus (pavyzdžiui, rišantis batus) jiems staiga pritrūksta oro ir padažnėja širdies plakimas.
Pilvo pūtimas ir Roemheldo sindromas
Ne tik pats skrandis, bet ir žarnynas gali būti dusulio kaltininkas. Padidėjęs dujų kiekis (meteorizmas) sukelia didelį vidinį spaudimą pilvo ertmėje. Išsipūtęs žarnynas stumia visus organus, įskaitant skrandį ir diafragmą, į viršų.
Egzistuoja būklė, vadinama Roemheldo sindromu (arba gastrokardiniu sindromu). Tai simptomų kompleksas, kai dėl dujų susikaupimo skrandyje ar žarnyne atsiranda širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimai. Spaudimas į diafragmą ir širdį gali sukelti:
- Širdies permušimus (aritmiją);
- Dusulį;
- Svaigulį;
- Panikos atakas primenančius simptomus.
Pacientai dažnai išsigąsta manydami, kad juos ištiko širdies smūgis, tačiau išleidus dujas ar atsirūgus, simptomai staiga palengvėja. Tai yra pagrindinis požymis, leidžiantis įtarti virškinamojo trakto kilmės problemą.
Nerimas ir „užburtas ratas“
Negalima ignoruoti ir psichosomatinio ryšio. Dusulys yra labai gąsdinantis simptomas. Kai žmogus pajunta, kad negali įkvėpti dėl pilvo pūtimo ar refliukso, jam natūraliai kyla nerimas. Nerimas skatina išsiskirti streso hormonus, kurie dar labiau padidina skrandžio rūgštingumą ir jautrumą. Be to, nerimaujantis žmogus yra linkęs į hiperventiliaciją (greitą, paviršutinį kvėpavimą), o tai tik dar labiau pablogina situaciją, sukeliant galvos svaigimą ir dar didesnį oro trūkumo jausmą.
Kaip atskirti: tai skrandis ar širdis?
Nors straipsnyje analizuojame skrandžio sukeltą dusulį, gyvybiškai svarbu mokėti atskirti šiuos simptomus nuo miokardo infarkto ar krūtinės anginos. Skausmas ir dusulys abiem atvejais gali būti panašūs, tačiau yra tam tikrų skirtumų:
Kada tai greičiausiai skrandžio problemos?
- Dusulys atsiranda iškart po valgio arba atsigulus.
- Jaučiamas deginimas už krūtinkaulio arba rūgštus skonis burnoje.
- Simptomai palengvėja atsirūgus arba išgėrus antacidinių vaistų.
- Dusulys nėra susijęs su fiziniu krūviu (pavyzdžiui, lipant laiptais, jei skrandis tuščias, jaučiatės gerai).
Kada tai gali būti širdies problema (pavojinga gyvybei)?
- Jaučiamas stiprus spaudimas, gniaužimas krūtinėje, tarsi „uždėtas akmuo“.
- Skausmas plinta į kairę ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą.
- Dusulį lydi šaltas prakaitas, pykinimas (be aiškios priežasties), didelis bendras silpnumas.
- Simptomai atsiranda fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus.
Dėmesio: Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl skausmo ar dusulio kilmės, visada būtina kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Geriau atlikti kardiogramą ir sužinoti, kad tai tik refliuksas, nei praleisti širdies smūgį.
Diagnostika: kokie tyrimai atliekami?
Jei gydytojas įtaria, kad dusulį sukelia virškinimo sistema, paprastai skiriami šie tyrimai:
- Videoezofagogastroduodenoskopija (FEGDS): Liaudiškai vadinama „žarnos rijimu“. Tai tiksliausias būdas įvertinti stemplės, skrandžio gleivinę, nustatyti išvaržą ar uždegimą.
- Stemplės pH-metrija: Tyrimas, kurio metu matuojamas rūgštingumas stemplėje per 24 valandas. Tai padeda nustatyti, ar dusulio epizodai sutampa su rūgšties pakilimu.
- Rentgenologinis tyrimas su kontrastu: Leidžia pamatyti diafragmos išvaržą ir įvertinti, kaip maistas juda stemple.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie skrandžio ir kvėpavimo ryšį.
Ar skrandžio problemos gali sukelti tikrą astmą?
Skrandžio refliuksas pats savaime astmos (kuri yra lėtinė uždegiminė liga) nesukelia, tačiau jis gali išprovokuoti jos simptomus arba juos žymiai pabloginti. Tai vadinama „refliukso indukuota astma“. Gydant refliuksą, dažnai palengvėja ir astmos eiga.
Kodėl dusulys nuo skrandžio dažniausiai pasireiškia naktį?
Naktį, kai gulime, išnyksta gravitacijos jėga, kuri padeda išlaikyti skrandžio turinį žemai. Tai leidžia rūgščiai lengviau tekėti į stemplę ir patekti į kvėpavimo takus, sukeliant kosulį ir dusulį. Be to, miego metu rečiau ryjame seiles, kurios natūraliai neutralizuoja rūgštį.
Kokie maisto produktai labiausiai provokuoja dusulį?
Vengtini produktai, kurie atpalaiduoja apatinį stemplės rauką arba sukelia dujų kaupimąsi: kava, šokoladas, mėtos, riebus ir aštrus maistas, gazuoti gėrimai, alkoholis, pupelės, kopūstai. Kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja individualiai.
Ar svorio metimas gali padėti?
Taip, antsvoris yra vienas didžiausių rizikos veiksnių. Pilvo riebalai didina spaudimą į skrandį ir diafragmą. Net ir nedidelis svorio sumažinimas (5–10 proc.) gali žymiai sumažinti spaudimą pilvo ertmėje ir palengvinti kvėpavimą.
Mitybos ir gyvensenos korekcijos strategija
Gydant dusulį, kurio kilmė yra skrandyje, vaistai (pavyzdžiui, protonų siurblio inhibitoriai) yra tik dalis sprendimo. Ilgalaikis pagerėjimas neįmanomas be gyvenimo būdo pokyčių, kurie sumažina mechaninį ir cheminį poveikį diafragmai bei stemplei.
Pirmiausia, būtina peržiūrėti valgymo įpročius. Rekomenduojama valgyti mažomis porcijomis 5–6 kartus per dieną, o ne 2–3 kartus gausiai. Perpildytas skrandis yra pagrindinis mechaninio spaudimo šaltinis. Taip pat kritiškai svarbu nevalgyti likus bent 3 valandoms iki miego. Tai leidžia skrandžiui išsituštinti prieš atsigulant, todėl sumažėja naktinio refliukso ir dusulio rizika.
Miego pozicija taip pat turi didelę reikšmę. Jei vargina naktinis dusulys, rekomenduojama pakelti lovos galvūgalį apie 15–20 cm (naudojant specialias atramas po lovos kojomis arba pleišto formos pagalvę). Papildomos paprastos pagalvės dažnai nepadeda, nes jos pakelia tik galvą, o ne visą viršutinę kūno dalį, ir gali netgi padidinti spaudimą pilve.
Apranga taip pat neturėtų būti ignoruojama. Veržiantys diržai, korsetai ar itin aptemptos kelnės didina intraabdominalinį spaudimą. Laisvesni drabužiai leidžia pilvo organams „kvėpuoti“ ir mažina spaudimą į diafragmą. Galiausiai, streso valdymas ir lėtas valgymas, gerai sukramtant maistą, padeda išvengti oro rijimo (aerofagijos), kuris taip pat prisideda prie pilvo pūtimo ir vėlesnio dusulio.
