Lietuva jau daugelį metų išlieka viena iš labiausiai erkinio encefalito pažeidžiamų valstybių visoje Europoje, todėl šiltasis metų laikas mūsų šalyje atneša ne tik džiaugsmą gamta, bet ir rimtus pavojus sveikatai. Erkių aktyvumo sezonas ilgėja dėl klimato atšilimo, o šie maži voragyviai aptinkami ne tik tankiuose miškuose, bet ir miesto parkuose, daugiabučių kiemuose ar sodybose. Erkinis encefalitas yra ypač pavojinga virusinė infekcija, pažeidžianti centrinę nervų sistemą ir galinti palikti visą gyvenimą trunkančius liekamuosius reiškinius, tokius kaip paralyžius, nuolatiniai galvos skausmai, pusiausvyros sutrikimai ar net negalia. Kadangi specifinio gydymo ar vaistų, nukreiptų tiesiogiai prieš šį virusą, nėra, vienintelis ir pats efektyviausias būdas išvengti sunkios ligos formos yra išankstinė profilaktika. Medicinos ekspertai vieningai sutaria, kad imuniteto formavimas yra būtinas kiekvienam, nepriklausomai nuo to, ar žmogus dažnai lankosi gamtoje, ar didžiąją laiko dalį praleidžia mieste.
Erkinio encefalito grėsmė ir ligos specifika
Erkinis encefalitas skiriasi nuo kitų erkių platinamų ligų tuo, kad virusas perduodamas žmogui per pirmąsias minutes po to, kai infekuota erkė įsisiurbia į odą. Priešingai nei Laimo ligos atveju, kai erkei reikia išbūti įsisiurbusiai parą ar ilgiau, erkinio encefalito virusas slypi erkės seilių liaukose ir į žmogaus kraujotaką patenka beveik akimirksniu. Todėl greitas erkės ištraukimas, nors ir labai svarbus, neapsaugo nuo užsikrėtimo šiuo virusu.
Ligos eiga dažniausiai būna dvifazė. Pirmojoje fazėje, kuri prasideda praėjus maždaug vienai ar dviem savaitėms po įsisiurbimo, pasireiškia į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, raumenų ir sąnarių skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Ši fazė trunka kelias dienas, po to seka apgaulingas pagerėjimo periodas. Tačiau trečdaliui užsikrėtusiųjų po kelių dienų ar savaitės prasideda antroji, kur kas sunkesnė ligos fazė. Virusas pasiekia smegenis ir jų dangalus, sukeldamas meningitą, encefalitą ar meningoencefalitą. Pacientai patiria stiprius galvos skausmus, pykinimą, vėmimą, sąmonės sutrikimus, traukulius. Gydymas ligoninėje tampa neišvengiamas, o reabilitacija gali trukti mėnesius ar net metus.
Kaip veikia ir apsaugo vakcina?
Vakcinos nuo erkinio encefalito pagrindą sudaro inaktyvuotas, tai yra negyvas, virusas, kuris negali sukelti ligos, tačiau atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį „apmokant“ mūsų imuninę sistemą. Patekęs į organizmą, šis inaktyvuotas virusas priverčia imuninę sistemą atpažinti svetimkūnį ir pradėti gaminti specifinius antikūnus. Tokiu būdu organizmas sukuria savotišką atmintį.
Jeigu ateityje įskiepytam žmogui įsisiurbia užkrėsta erkė ir į kraujotaką patenka gyvas virusas, imuninė sistema jį iškart atpažįsta ir neutralizuoja dar prieš jam spėjant pasiekti centrinę nervų sistemą ir padaryti žalą. Ekspertų tyrimai rodo, kad pilna vakcinacijos schema užtikrina net iki 98-99 procentų apsaugą nuo šios klastingos ligos. Tačiau svarbu suprasti, kad apsauga nesusiformuoja po vieno dūrio – tam reikalinga tiksli ir nuosekli skiepijimo schema, o vėliau – reguliari revakcinacija.
Pradinė skiepijimo schema: žingsnis po žingsnio
Norint įgyti patikimą ir ilgalaikį imunitetą, būtina atlikti pradinę vakcinacijos schemą, kurią sudaro trys skiepų dozės. Dažniausiai taikomos dvi skiepijimo schemos: įprastinė ir pagreitinta. Pasirinkimas priklauso nuo to, kokiu metų laiku pradedama skiepytis ir kaip greitai reikalinga apsauga.
Įprastinė skiepijimo schema:
- Pirmoji dozė: rekomenduojama suleisti šaltuoju metų laiku (žiemą arba ankstyvą pavasarį), kai erkės dar nėra aktyvios.
- Antroji dozė: skiriama praėjus nuo 1 iki 3 mėnesių po pirmosios dozės. Jau praėjus dviem savaitėms po šios dozės organizme susiformuoja pakankamas antikūnų kiekis, galintis apsaugoti žmogų artimiausią erkių aktyvumo sezoną.
- Trečioji dozė: suleidžiama praėjus nuo 5 iki 12 mėnesių po antrosios dozės. Ši dozė yra kritiškai svarbi ilgalaikiam imunitetui įtvirtinti ir užbaigia pradinę skiepijimo schemą.
Pagreitinta skiepijimo schema:
Jei skiepytis pradedama šiltuoju metų laiku, kai erkės jau aktyvios ir rizika užsikrėsti yra didelė, taikoma pagreitinta schema. Tokiu atveju antroji dozė gali būti suleidžiama praėjus vos 14 dienų po pirmosios. Trečioji dozė tuomet skiriama praėjus 5-12 mėnesių po antrosios, lygiai taip pat kaip ir įprastinėje schemoje. Tai leidžia asmeniui greičiau įgyti laikiną apsaugą, kol bus suformuotas pilnas imunitetas.
Kiek laiko išlieka imunitetas ir kada būtina revakcinuotis?
Ekspertai pabrėžia, kad net ir užbaigus pradinę trijų dozių schemą, apsauga nuo erkinio encefalito nėra įgyjama visam gyvenimui. Bėgant laikui, specifinių antikūnų kiekis kraujyje palaipsniui mažėja, todėl imuninės sistemos atmintį būtina reguliariai „atnaujinti“. Tam yra naudojamos palaikomosios dozės, vadinamos revakcinacija.
Pirmasis imuniteto atnaujinimas yra vienodas visoms amžiaus grupėms: pirmoji revakcinacija atliekama praėjus lygiai 3 metams po trečiosios (paskutinės pradinės schemos) dozės. Po šio pirmojo pastiprinimo, tolesni revakcinacijos intervalai priklauso nuo žmogaus amžiaus ir imuninės sistemos pajėgumo, todėl ekspertai nustatė griežtas amžiaus ribas.
- Asmenims iki 60 metų: po pirmosios revakcinacijos sekančios palaikomosios dozės turi būti skiriamos kas 3-5 metus. Jaunesnių žmonių imuninė sistema pajėgi ilgiau išlaikyti apsauginį antikūnų lygį.
- Asmenims nuo 60 metų ir vyresniems: senstant mūsų imuninė sistema natūraliai silpsta (tai vadinama imunosenescencija), todėl antikūnų kiekis krenta greičiau. Šios amžiaus grupės atstovams revakcinacija yra griežtai rekomenduojama kas 3 metus, be jokių išimčių.
- Asmenims, turintiems nusilpusį imunitetą: nepriklausomai nuo amžiaus, žmonėms, sergantiems imunodeficitinėmis ligomis arba vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus, po gydytojo konsultacijos revakcinacija gali būti skiriama dažniau, įprastai kas 3 metus, o kartais atliekami ir specialūs kraujo tyrimai antikūnų lygiui nustatyti.
Ką daryti pamiršus atlikti revakcinaciją laiku?
Tai viena dažniausiai pasitaikančių situacijų medicinos praktikoje. Žmonės užbaigia pradinę schemą, tačiau praėjus keleriems metams užmiršta atvykti palaikomajai dozei. Daugelis baiminasi, kad praleidus terminą teks visą trijų dozių schemą pradėti iš naujo. Ekspertai ramina: daugeliu atvejų imuninė atmintis išlieka ilgiau nei pats garantuotas apsauginis antikūnų lygis.
Jei nuo paskutinio skiepo praėjo daugiau laiko nei rekomenduojama (pavyzdžiui, praėjo 6, 8 ar net 10 metų vietoje 5), pradinės schemos iš naujo pradėti dažniausiai nereikia. Pakanka suleisti vieną palaikomąją dozę, kuri vėl suaktyvins imuninę sistemą ir atkurs reikiamą antikūnų kiekį. Vis dėlto, jeigu pertrauka buvo itin ilga (pavyzdžiui, 15 metų ir daugiau), rekomenduojama atlikti serologinį kraujo tyrimą IgG antikūnų prieš erkinio encefalito virusą titrui nustatyti arba pasikonsultuoti su gydytoju infekciologu, kuris individualiai įvertins, ar neprireiks papildomų dozių.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie vakcinaciją nuo erkinio encefalito
Ar skiepai nuo erkinio encefalito apsaugo ir nuo Laimo ligos?
Ne, ši vakcina apsaugo išskirtinai tik nuo erkinio encefalito viruso. Laimo ligą sukelia bakterijos (borelijos), o skiepų nuo šios ligos žmogui kol kas nėra sukurta. Todėl net ir pasiskiepijus nuo erkinio encefalito, būtina saugotis erkių įsisiurbimo, kad išvengtumėte Laimo ligos, kuri ankstyvose stadijose sėkmingai gydoma antibiotikais.
Nuo kokio amžiaus galima skiepyti vaikus?
Vaikus nuo erkinio encefalito galima pradėti skiepyti jau nuo 1 metų amžiaus. Jiems yra naudojama speciali, vaikams skirta vakcinos dozė, kuri yra perpus mažesnė nei suaugusiųjų. Skiepijimo schemos (tiek pradinė, tiek revakcinacijos) intervalai vaikams yra lygiai tokie patys kaip ir jauniems suaugusiems (iki 60 metų).
Ar galima skiepytis, jei moteris laukiasi kūdikio arba žindo?
Kadangi vakcina yra inaktyvuota, teoriškai ji nekelia pavojaus nei motinai, nei vaisiui. Tačiau dėl griežtų medicinos etikos standartų klinikiniai tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami masiškai. Nėščios ar žindančios moterys skiepijamos tik tuomet, kai užsikrėtimo rizika yra akivaizdžiai didesnė už galimą šalutinį poveikį. Sprendimą visada turi priimti prižiūrintis gydytojas.
Kokie yra galimi šalutiniai poveikiai po injekcijos?
Kaip ir visos vakcinos, ši gali sukelti lengvas, trumpalaikes reakcijas. Dažniausiai pasitaiko vietinis skausmas, paraudimas ar patinimas dūrio vietoje. Taip pat gali pasireikšti nedidelis karščiavimas, galvos ar raumenų skausmas, bendras nuovargis. Šie simptomai įprastai praeina savaime per 1-2 dienas ir yra natūralus ženklas, kad organizmo imuninė sistema reaguoja ir kuria apsaugą.
Ar prieš skiepijantis reikia atlikti kraujo tyrimus?
Sveikiems žmonėms, pradedantiems skiepijimo schemą pirmą kartą, jokių specialių kraujo tyrimų atlikti nereikia. Tyrimas antikūnų kiekiui nustatyti rekomenduojamas tik tais atvejais, kai asmuo tiksliai neatsimena, kada buvo skiepytas paskutinį kartą, arba jeigu praeityje yra persirgęs erkių platinamomis ligomis ir nori sužinoti, ar turi natūraliai susiformavusį imunitetą.
Papildomos erkių prevencijos priemonės gamtoje
Nors vakcina yra neginčijamai patikimiausias ginklas kovojant su erkiniu encefalitu, labai svarbu nepamiršti ir kompleksinės apsaugos. Kadangi skiepai neapsaugo nuo Laimo ligos ir kitų rečiau pasitaikančių erkių pernešamų patogenų (pavyzdžiui, anaplazmozės ar babeziozės), fizinės apsaugos priemonės lankantis gamtoje yra būtinos.
Ruošiantis į mišką, parką ar sodybą, rekomenduojama rinktis šviesius drabužius – ant jų kur kas lengviau pastebėti ropojančią tamsią erkę. Apranga turėtų dengti kuo daugiau atviro kūno: ilgos kelnės sukištos į batus ar kojines, marškiniai ilgomis rankovėmis prigludusiais rankogaliais, galvos apdangalas. Taip pat labai efektyvu naudoti specialius cheminius repelentus, atbaidančius erkes. Juos reikėtų purkšti tiek ant odos, tiek ant drabužių, laikantis gamintojo nurodytų instrukcijų ir reguliariai atnaujinant sluoksnį.
Grįžus iš gamtos, būtina atidžiai apžiūrėti visą kūną. Erkės mėgsta šiltas, drėgnas kūno vietas, kur oda yra plonesnė, todėl ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, pakinklius ir bambos sritį. Drabužius, su kuriais buvote gamtoje, rekomenduojama ne padžiauti, o iškart išskalbti aukštoje temperatūroje arba įdėti į karštą džiovyklę, nes erkės gali išgyventi įprasto skalbimo sąlygomis. Derinant vakcinaciją su šiomis atsargumo priemonėmis, galite maksimaliai sumažinti riziką ir mėgautis šiltuoju metų laiku be baimės dėl savo ir artimųjų sveikatos.
