Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyrę tą itin nemalonų ir nerimą keliantį jausmą, kai staiga apima nepaaiškinamas silpnumas, galva darosi sunki ar net pradeda svaigti, o širdis krūtinėje plaka taip greitai, lyg ką tik būtumėte nubėgę ilgą distanciją. Pasimatavus kraujospūdį paaiškėja neįprastas vaizdas: spaudimas yra gerokai nukritęs, o pulso rodikliai muša rekordus. Tokia būklė, kai pasireiškia žemas kraujospūdis (hipotenzija) ir dažnas širdies plakimas (tachikardija), dažnai sukelia paniką, ypač jei tai nutinka ramybės būsenoje. Pacientai dažnai kreipiasi į gydytojus su klausimu, ar tai yra tiesioginis pavojus gyvybei, ar tik laikinas organizmo atsakas į aplinkos veiksnius. Kardiologai pabrėžia, kad šių dviejų rodiklių derinys yra labai iškalbingas signalas, rodantis, jog organizmas bando susitvarkyti su tam tikru disbalansu. Nors kai kuriais atvejais tai tėra nuovargio ar skysčių trūkumo pasekmė, kitose situacijose tai gali pranašauti rimtesnes sveikatos problemas, kurias būtina nedelsiant spręsti.
Svarbu suprasti, kad žmogaus kraujotakos sistema veikia kaip itin sudėtingas, tobulai subalansuotas mechanizmas, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti nuolatinį deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą į visus gyvybiškai svarbius organus, ypač į smegenis ir pačią širdį. Kai šis aprūpinimas sutrinka, organizmas automatiškai įjungia apsauginius kompensacinius mechanizmus. Todėl prieš puolant į paniką, verta išsamiai susipažinti su šio reiškinio anatomija bei fiziologija, išmokti atpažinti pavojaus signalus ir žinoti, kokių veiksmų imtis namų sąlygomis.
Organizmo kompensacinis mechanizmas: kodėl širdis plaka greičiau?
Norint suprasti, kodėl esant žemam kraujospūdžiui pulsas staiga šokteli į viršų, reikia pažvelgti į mūsų nervų sistemos veiklą. Pagrindinė taisyklė yra ta, kad žemas kraujospūdis ir dažnas pulsas dažniausiai nėra dvi atskiros problemos – greitas širdies plakimas yra tiesioginė organizmo reakcija į sumažėjusį kraujo spaudimą. Kai kraujospūdis nukrenta, audiniai nebegauna pakankamai deguonies. Šį spaudimo sumažėjimą akimirksniu užfiksuoja specialūs receptoriai, vadinami baroreceptoriais, esantys didžiosiose kaklo ir krūtinės kraujagyslėse.
Gavusios pavojaus signalą, smegenys aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri yra atsakinga už išlikimo instinktą arba reakciją „kovok arba bėk“. Širdžiai duodama komanda plakti greičiau ir stipriau, kad per tą patį laiko tarpą ji spėtų išpumpuoti daugiau kraujo ir taip kompensuotų slėgio trūkumą kraujagyslėse. Tai yra natūralus ir iš esmės gyvybę gelbstintis mechanizmas. Jei širdis nepradėtų plakti greičiau, žmogus tiesiog netektų sąmonės dėl deguonies bado smegenyse. Tačiau nuolatinis tokio mechanizmo veikimas sekina širdies raumenį, todėl labai svarbu išsiaiškinti pirminę priežastį, kodėl apskritai krenta kraujo spaudimas.
Pagrindinės priežastys, lemiančios spaudimo kritimą ir pulso kilimą
Kardiologai išskiria daugybę veiksnių, galinčių išprovokuoti šią būklę. Priežastys svyruoja nuo visiškai nekaltų, lengvai pašalinamų kasdienių įpročių iki rimtų patologijų, reikalaujančių neatidėliotino medikų įsikišimo.
- Dehidratacija ir skysčių trūkumas: Tai yra bene dažniausia priežastis. Kai žmogus geria nepakankamai vandens, gausiai prakaituoja karštą dieną, patiria viduriavimą ar vėmimą, sumažėja bendras cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl mažesnio kraujo kiekio kraujagyslėse krenta spaudimas, o širdis privalo plakti dažniau, kad aprūpintų organus krauju.
- Stiprus stresas, nerimas ir panikos atakos: Emociniai sukrėtimai gali sukelti staigų kraujagyslių išsiplėtimą arba spazmus. Panikos atakos metu į kraują plūsteli didžiulis kiekis adrenalino, kuris smarkiai padidina pulsą, o dėl paviršutiniško kvėpavimo ar kraujagyslių reakcijos spaudimas gali laikinai nukristi arba svyruoti.
- Medikamentų šalutinis poveikis: Dažnai šį simptomų kompleksą patiria vyresnio amžiaus žmonės, vartojantys vaistus nuo aukšto kraujospūdžio. Jei vaistų dozė per didelė, spaudimas nukrenta per žemai, ir širdis bando tai kompensuoti greitu plakimu. Taip pat tokią būklę gali sukelti antidepresantai, diuretikai (šlapimą varantys vaistai) bei vaistai erekcijos sutrikimams gydyti.
- Ortostatinė hipotenzija: Tai staigus kraujospūdžio kritimas žmogui greitai atsistojus iš gulimos ar sėdimos padėties. Kraujas dėl žemės traukos suteka į kojas, smegenys trumpam pajunta kraujo trūkumą, o širdis pradeda pašėlusiai plakti, kad atkurtų normalią kraujotaką.
- Endokrininės sistemos sutrikimai: Skydliaukės problemos (ypač hipertirozė), antinksčių nepakankamumas ar hipoglikemija (staigus cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas) gali stipriai išderinti tiek širdies ritmą, tiek kraujagyslių tonusą.
- Širdies ligos ir struktūriniai pakitimai: Nors širdis bando gelbėti situaciją, kartais pati problema slypi joje. Tai gali būti širdies nepakankamumas, vožtuvų patologijos arba įvairios aritmijos, kai širdis plaka pernelyg neefektyviai, kad palaikytų normalų kraujo spaudimą.
- Vidinis kraujavimas arba sunkios infekcijos: Tai kritinės būklės. Paslėptas kraujavimas (pavyzdžiui, į skrandį ar žarnyną) mažina kraujo tūrį. Tuo tarpu sunki infekcija gali sukelti sepsį, dėl kurio kraujagyslės ekstremaliai išsiplečia, spaudimas dramatiškai krinta, o pulsas tampa labai greitas ir silpnas.
Štai kada verta sunerimti: pavojaus signalai
Kardiologai įspėja, kad nors vienkartinis epizodas, ypač po ilgo stovėjimo ar karštoje aplinkoje, neturėtų kelti panikos, yra tam tikrų lydinčių simptomų, kurie reikalauja nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ignoruoti žemo spaudimo ir aukšto pulso derinio negalima, jei kartu pasireiškia šie pavojaus ženklai:
- Skausmas arba spaudimas krūtinėje: Tai klasikinis miokardo infarkto ar išemijos (deguonies trūkumo širdies raumenyje) požymis. Jei širdis plaka greitai, bet spaudimas žemas, širdies raumuo gali pats negauti pakankamai deguonies.
- Dusulys ir oro trūkumas: Jei net ramybės būsenoje darosi sunku kvėpuoti, tai gali rodyti širdies nepakankamumą arba plaučių emboliją (kraujo krešulį plaučiuose).
- Sąmonės netekimas (apalpimas): Jei dėl spaudimo kritimo žmogus visiškai praranda sąmonę, tai reiškia, kad kompensacinis mechanizmas nebesusitvarko su užduotimi aprūpinti smegenis krauju.
- Stiprus galvos svaigimas, sumišimas ar kalbos sutrikimai: Tai neurologiniai simptomai, rodantys kritinį kraujotakos nepakankamumą centrinėje nervų sistemoje arba artėjantį insultą.
- Šalta, išblyškusi, lipniu prakaitu padengta oda: Šis simptomų kompleksas būdingas šokui. Kraujotaka centralizuojama (kraujas nukreipiamas į gyvybiškai svarbius organus, atitraukiant jį nuo odos), todėl asmuo atrodo ypač išblyškęs.
Pirmoji pagalba sau: ką daryti pajutus šiuos simptomus?
Jei jaučiate, kad širdis „lipa per gerklę“, o apėmęs silpnumas išduoda nukritusį kraujospūdį (bet nėra aukščiau išvardintų kritinių pavojaus signalų), galite imtis keleto paprastų žingsnių, padedančių stabilizuoti būklę. Pirmiausia, būtina nutraukti bet kokį fizinį aktyvumą. Geriausia yra atsigulti ant nugaros ir pakelti kojas aukščiau širdies lygio (pavyzdžiui, padėti jas ant pagalvės ar kėdės). Tai padės kraujui iš apatinės kūno dalies greičiau sugrįžti į širdį ir smegenis, taip natūraliai kilstelint kraujospūdį ir nuraminant pulsą.
Jei atsigulti nėra galimybės, reikėtų bent jau atsisėsti ir palenkti galvą tarp kelių. Būtina atlaisvinti veržiančius drabužius, atsegti apykaklę, diržą, kad būtų lengviau kvėpuoti. Rekomenduojama išgerti bent vieną ar dvi stiklines gryno, negazuoto vandens. Vanduo per 15-20 minučių padidins skysčių tūrį organizme. Svarbu kvėpuoti ramiai ir tolygiai, vengti panikos, nes papildomas stresas tik dar labiau padidins širdies susitraukimų dažnį. Jei po 15-30 minučių poilsio ir skysčių vartojimo būklė negerėja, būtina kreiptis į medikus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar kava padeda, kai spaudimas žemas, o pulsas greitas?
Kardiologai įspėja, kad tokioje situacijoje gerti kavą ar energetinius gėrimus yra labai rizikinga. Nors kofeinas iš tiesų gali šiek tiek pakelti kraujospūdį sutraukdamas kraujagysles, jis tuo pat metu veikia kaip galingas stimuliatorius širdžiai. Jei jūsų pulsas jau yra dažnas (tachikardija), kava jį dar labiau paspartins, o tai gali sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus ir dar labiau pabloginti savijautą. Vietoj kavos geriau rinktis paprastą vandenį arba silpną arbatą.
Koks pulsas yra laikomas per greitu ramybės būsenoje?
Sveiko suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Jei sėdint ar gulint, nepatiriant streso, širdies susitraukimų dažnis nuolat viršija 100 dūžių per minutę, tai vadinama tachikardija ir reikalauja gydytojo dėmesio. Verta pažymėti, kad profesionalių sportininkų pulsas gali būti žymiai retesnis, o po fizinio krūvio net ir sveikiems žmonėms pulsas gali laikinai viršyti šią normą.
Kodėl po valgio kartais krenta spaudimas ir daužosi širdis?
Šis reiškinys vadinamas po valgio (postprandialine) hipotenzija. Suvalgius didelį, ypač daug angliavandenių turintį maisto kiekį, organizmas nukreipia didelį kraujo srautą į virškinimo traktą, kad apdorotų maistą. Dėl šios priežasties kitur kraujagyslėse spaudimas gali laikinai sumažėti. Norėdama palaikyti normalią kraujotaką smegenyse, širdis pradeda plakti greičiau. Norint to išvengti, rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, taip pat vengti labai staigių judesių iškart pavalgius.
Ar žemas kraujospūdis gali būti paveldimas?
Taip, polinkis į žemesnį kraujospūdį (konstitucinė hipotenzija) gali būti nulemtas genetikos. Daliai žmonių sistolinis spaudimas nuolat svyruoja apie 90-100 mmHg, ir jie jaučiasi visiškai puikiai. Problema kyla tuomet, kai spaudimas nukrenta žemiau žmogui įprastos normos ir sukelia klinikinius simptomus – nuovargį, galvos svaigimą bei kompensacinį pulso padažnėjimą.
Ilgalaikė širdies sveikatos strategija ir gyvenimo būdo pokyčiai
Jei esate linkę susidurti su žemo kraujospūdžio ir dažno pulso epizodais, svarbu ne tik mokėti suvaldyti ūmias situacijas, bet ir imtis ilgalaikių prevencinių priemonių. Tinkamai sureguliuotas gyvenimo būdas gali žymiai sumažinti tokių nemalonių incidentų riziką ir pagerinti bendrą širdies bei kraujagyslių sistemos tonusą.
Vienas iš pagrindinių patarimų – optimalaus skysčių balanso palaikymas. Suaugęs žmogus per dieną turėtų išgerti bent 2-2,5 litro vandens, o karštomis dienomis ar sportuojant – dar daugiau. Žmonėms, neturintiems problemų dėl per didelio kraujospūdžio ar širdies nepakankamumo, kartais patariama šiek tiek padidinti druskos (natrio) suvartojimą. Druska sulaiko skysčius organizme, taip natūraliai padidindama cirkuliuojančio kraujo tūrį ir pakeldama spaudimą. Tačiau šį žingsnį privaloma aptarti su savo šeimos gydytoju ar kardiologu, kad nepakenktumėte inkstams ar nesukeltumėte atvirkštinės reakcijos.
Fizinis aktyvumas taip pat vaidina lemiamą vaidmenį. Nors staigus, alinantis sportas nesitreniravusiam žmogui gali išprovokuoti tachikardiją, reguliarios, nuosaikios kardio treniruotės (pavyzdžiui, greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) treniruoja širdies raumenį ir gerina kraujagyslių elastingumą. Ilgainiui treniruota širdis vieno susitraukimo metu išstumia daugiau kraujo, todėl jai nebereikia plakti taip greitai, kad palaikytų reikiamą spaudimą.
Galiausiai, svarbu atidžiai stebėti savo organizmo siunčiamus signalus. Reguliarus kraujospūdžio ir pulso matavimas namuose, rezultatų fiksavimas ir pateikimas gydytojui gali padėti greičiau nustatyti tikslią diagnozę. Jei vartojate kokius nors vaistus, ypač veikiančius kraujotaką ar nervų sistemą, niekada nekeiskite dozių savavališkai. Širdis yra pagrindinis organizmo variklis, tad dėmesingas ir atsakingas požiūris į jos sveikatą užtikrins pilnavertį ir aktyvų gyvenimą be netikėto diskomforto.
