Atšilus orams ir gamtai nusidažius žaliai, vis daugiau laiko praleidžiame lauke – miškuose, parkuose ar sodybose. Tačiau kartu su maloniais pasivaikščiojimais ir iškylomis sugrįžta ir viena didžiausių šiltojo sezono grėsmių – erkės. Nors šie maži voragyviai atrodo nekalti, jų platinamos ligos gali sukelti rimtų ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Dažnai žmonės nė nepastebi paties įkandimo momento, nes erkės seilėse yra nuskausminamųjų medžiagų, todėl apie nelauktą svečią sužinoma tik pamačius jį įsisiurbusį į odą arba atsiradus pirmiesiems negalavimams. Gebėjimas atskirti paprastą odos sudirgimą nuo pavojingų ligų simptomų yra gyvybiškai svarbus, todėl specialistai ragina būti budriems ir žinoti, kaip tiksliai atrodo erkės įkandimas bei kokie požymiai signalizuoja apie būtinybę skubiai kreiptis į medikus.
Kaip atpažinti erkės įkandimą: pirmieji požymiai
Pamatyti įsisiurbusią erkę ne visada paprasta, ypač jei tai nimfa – dar nesuaugusi erkė, kuri yra aguonos grūdo dydžio. Visgi, jei pastebėjote ant odos juodą taškelį, kuris nejuda ir yra tvirtai prikibęs, tikėtina, kad tai erkė. Svarbu suprasti, kad pats įkandimas dažniausiai nesukelia skausmo.
Normali organizmo reakcija į svetimkūnį ir erkės seiles yra nedidelis paraudimas įkandimo vietoje. Aplink įsisiurbimo tašką gali atsirasti rausva, šiek tiek niežtinti papulė (gumbelis), kurios skersmuo paprastai neviršija 1–2 centimetrų. Toks sudirgimas yra visiškai natūralus ir nereiškia, kad užsikrėtėte kokia nors liga. Jei erkę pašalinote taisyklingai, šis nedidelis paraudimas turėtų išnykti per kelias dienas, panašiai kaip uodo įkandimas. Tačiau, jei paraudimas pradeda keistis, plėstis ar atsiranda kitų simptomų, tai jau yra pavojaus signalas.
Laimo liga: migruojanti eritema ir kiti simptomai
Viena dažniausių erkių platinamų ligų Lietuvoje yra Laimo liga (boreliozė). Jos vizitinė kortelė – specifinis bėrimas, vadinamas migruojančia eritema (Erythema migrans). Šis simptomas pasireiškia maždaug 60–80 proc. užsikrėtusiųjų, todėl jo atpažinimas yra kritiškai svarbus.
Kaip atrodo migruojanti eritema?
Tai nėra paprastas paraudimas. Bėrimas dažniausiai atsiranda praėjus 1–4 savaitėms po įkandimo (kartais vėliau). Jis pasižymi šiomis savybėmis:
- Besiplečiantis plotas: Raudona dėmė palaipsniui didėja. Jos skersmuo gali siekti nuo 5 cm iki net 30 cm ir daugiau.
- „Taikinio“ forma: Dažnai (bet ne visada) bėrimo centras išlieka raudonas arba tampa blyškus, o aplink jį susiformuoja ryškesnis raudonas žiedas. Tai primena smiginio taikinį.
- Jutiminiai pojūčiai: Bėrimo vieta paprastai nėra skausminga, tačiau gali būti šiek tiek jautresnė, šiltesnė nei aplinkinė oda. Niežulys pasitaiko retai.
Svarbu paminėti, kad Laimo liga gali pasireikšti ir be bėrimo. Tokiu atveju reikia stebėti kitus, gripą primenančius simptomus: bendrą silpnumą, galvos skausmą, sąnarių ir raumenų skausmus, karščiavimą. Negydoma Laimo liga gali pažeisti nervų sistemą, sąnarius ir širdį.
Erkinis encefalitas: klastinga dviejų bangų liga
Skirtingai nei Laimo liga, erkinis encefalitas dažniausiai nepasireiškia jokiais specifiniais odos pakitimais įkandimo vietoje. Tai virusinė liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą. Jos klastingumas slypi vadinamose „dviejose bangose“.
Pirmoji ligos fazė
Po inkubacinio periodo (kuris trunka nuo kelių dienų iki mėnesio) pasireiškia pirmieji simptomai, kuriuos lengva supainioti su vasariniu peršalimu ar gripu:
- Karščiavimas;
- Kaulų ir raumenų laužymas;
- Nuovargis ir bendras silpnumas;
- Galvos skausmas.
Ši būsena trunka apie savaitę, o vėliau žmogus pasijunta geriau. Tai – apgaulinga ramybė.
Antroji ligos fazė
Maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų po „pasveikimo“ seka antroji banga, kuomet virusas pasiekia smegenis. Tuomet simptomai tampa daug agresyvesni:
- Labai stiprus galvos skausmas;
- Pykinimas ir vėmimas;
- Sprando raumenų sąstingis (sunku palenkti galvą į priekį);
- Sąmonės sutrikimai, svaigimas;
- Pusiausvyros sutrikimai.
Erkinis encefalitas gali palikti liekamuosius reiškinius visam gyvenimui, tokius kaip paralyžius, klausos sutrikimai ar dėmesio koncentracijos problemos. Specifinio gydymo nėra – gydomi tik simptomai, todėl efektyviausia apsauga yra skiepai.
Ką daryti pastebėjus įsisiurbusią erkę?
Kuo greičiau pašalinsite erkę, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti, ypač Laimo liga (bakterijoms perduoti reikia daugiau laiko nei virusui). Tačiau traukimas turi būti atliktas teisingai, kad odoje neliktų erkės galvutės ir nebūtų padidinta infekcijos rizika.
- Naudokite pincetą: Geriausia naudoti specialų erkių traukiklį arba smailų pincetą. Suimkite erkę kuo arčiau odos, už jos galvutės, o ne už pilvelio.
- Traukite tolygiai: Lėtu, tolygiu judesiu traukite erkę į viršų. Nesukiokite jos, nes taip galite nutraukti galvutę, kuri liks odoje.
- Dezinfekuokite: Ištraukę erkę, įkandimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite spiritiniu tirpalu ar jodu.
- Stebėkite savijautą: Pasižymėkite kalendoriuje įkandimo datą ir stebėkite savo sveikatą bei įkandimo vietą bent 30 dienų.
Griežtai draudžiama tepti erkę aliejumi, riebalais ar laku. Seniau buvo manoma, kad tai padeda erkei „uždusti“, tačiau iš tiesų stresą patirianti erkė į žaizdą išskiria dar daugiau seilių ir turinio iš virškinamojo trakto, taip padidindama užsikrėtimo riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar kiekviena erkė platina ligas?
Ne, ne kiekviena erkė yra užkrėsta. Tačiau vizualiai atskirti, kuri erkė pavojinga, o kuri ne – neįmanoma. Todėl į kiekvieną įkandimą reikia žiūrėti rimtai ir stebėti savo sveikatą.
Ką daryti, jei traukiant erkę nutrūko galvutė?
Jei odoje liko erkės galvutė (atrodo kaip juodas taškelis), nereikėtų panikuoti ar draskyti odos bandant ją iškrapštyti. Dezinfekuokite vietą ir leiskite odaigyti – organizmas svetimkūnį pašalins pats, kaip rakštį. Ligos sukėlėjai yra erkės pilve, tad likusi galvutė didelės užkrato rizikos nekelia.
Ar galima užsikrėsti geriant pieną?
Taip, erkinio encefalito virusu galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną, jei gyvuliai buvo sugelti užkrėstų erkių. Todėl rekomenduojama gerti tik pasterizuotą ar virintą pieną.
Ar egzistuoja skiepai nuo Laimo ligos?
Deja, šiuo metu žmonėms skirtų skiepų nuo Laimo ligos nėra. Vienintelė apsauga – vengti įkandimų ir laiku pastebėti simptomus. Skiepai egzistuoja tik nuo erkinio encefalito.
Kur erkės dažniausiai įsisiurbia?
Erkės mėgsta šiltas, drėgnas ir plonos odos vietas. Dažniausiai jos randamos pažastyse, kirkšnyse, pakinkliuose, už ausų, ties juosmeniu ar plaukuotoje galvos dalyje. Grįžus iš gamtos būtina atidžiai apžiūrėti visą kūną.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Svarbu suprasti, kad savigyda įtariant erkių platinamas ligas gali būti labai pavojinga. Ignoruoti simptomus tikintis, kad jie praeis savaime, yra didelė klaida. Į medicinos įstaigą privalote kreiptis, jei po erkės įkandimo (arba net nepastebėjus įkandimo, bet lankiusis gamtoje) atsiranda šie požymiai:
- Įkandimo vietoje atsirado raudona dėmė, kuri plečiasi ir yra didesnė nei 5 cm skersmens.
- Jaučiate nepaaiškinamą karščiavimą, šaltkrėtį, didelį nuovargį.
- Vargina stiprūs galvos, sąnarių ar raumenų skausmai.
- Atsirado neurologinių sutrikimų: pykinimas, jautrumas šviesai, sprando sustingimas.
Gydytojas, įvertinęs klinikinius simptomus, gali paskirti kraujo tyrimus. Svarbu žinoti, kad kraujo tyrimus dėl Laimo ligos ar erkinio encefalito tikslinga daryti ne iš karto po įkandimo, o praėjus tam tikram laikui (dažniausiai 2–4 savaitėms), kol organizme susidarys antikūnai. Ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas antibiotikais (Laimo ligos atveju) arba simptominis gydymas ligoninėje (encefalito atveju) yra esminiai veiksniai, padedantys išvengti sunkių komplikacijų.
