Visi žino, kad reikia judėti. Kiekvienas gydytojas tai kartoja kaip mantrą, kiekviena sveikatos programa šaukia apie fizinio aktyvumo naudą. Bet ar tikrai viskas taip paprasta? Galbūt. O gal ir ne. Pažiūrėkime į faktus be rožinių akinių.
Kodėl kūnas reikalauja judėjimo
Žmogaus organizmas evoliucionavo judėti. Mūsų protėviai bėgiojo nuo plėšrūnų, medžiojo, rinko maistą. Šiandien sėdime prie kompiuterių ir stebimės, kodėl skauda nugarą. Ironija ta, kad technologijos, kurios turėjo palengvinti gyvenimą, iš tikrųjų jį komplikuoja.
Fizinis neaktyvumas Europoje sukelia apie 5-10 procentų visų mirčių. Tai nėra statistika iš piršto laužta – tai realūs skaičiai, kurie turėtų priversti susimąstyti. Bet ar priverčia? Abejoju.
Metabolizmas – tas paslaptingas žodis, kurį visi mini, bet nedaugelis supranta. Paprasčiau tariant, tai visų cheminių reakcijų visuma organizme. Judėjimas šias reakcijas spartina, o sėdėjimas – lėtina. Aktyvus gyvenimo būdas pagerina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina imunitetą, gerina psichinę sveikatą.
Ligos, kurias galima išvengti
Sąrašas ilgas ir nuobodus, bet svarbus. Cukrinis diabetas, insultas, širdies ligos, vėžys, depresija, artritas. Kiekviena iš šių ligų gali sugriauti gyvenimą. Ir kiekvienos galima išvengti arba bent sumažinti riziką.
Genetika – dar vienas pasiteisinimas tinginiams. „Mano šeimoje visi serga diabetu, tai ir aš susirgiau.” Bet štai faktas: fizinis aktyvumas gali sumažinti genetinį polinkį nutukimui net 40 procentų. Taip, genetika svarbu, bet ji nėra nuosprendis.
Širdis ir kraujagyslės – sistema, kurią labiausiai alina sėdimas gyvenimo būdas. Kraujas turi tekėti laisvai, o ne stovėti kaip pelkėje. Judėjimas verčia širdį dirbti efektyviau, kraujagysles išlikti elastingomis.
Daugelis mėgsta futbolą ir sporto varžybų stebėjimą, bet patys sportuoti vengia. Paradoksalu, ar ne? Stebime kitus judant, o patys rūdijame ant sofos.
Kiek judėti užtenka
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiems 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo. Tai tik 21 minutė per dieną. Vaikams – bent valanda kasdien. Skamba nedaug, bet kiek žmonių net tiek nejuda?
Problema ne rekomendacijose, o jų įgyvendinime. Visi žino, kiek reikia judėti. Bet ryte per šalta, vakare per tamsu, savaitgalį per daug darbų. Pasiteisinimų arsenale netrūksta.
Intensyvumas – dar vienas klausimas. Kas yra vidutinis intensyvumas? Kai prakaituoji? Kai dusti? Fizinio aktyvumo specialistai sako, kad tai tempas, kai gali kalbėti, bet negali dainuoti. Romantika.
Realybė prieš iliuzijas
Sporto salės narystė nepadaro aktyviu. Bėgimo bateliai spintoje nelieknina. Fitbit ant riešo neskaičiuoja žingsnių, jei nesijudini. Technologijos gali padėti, bet jos negali judėti už tave.
Aktyvus gyvenimo būdas nėra mada ar trumpalaikis projektas. Tai kasdienybė. Nuobodi, kartais varginanti, bet būtina kasdienybė. Kaip dantų valymas ar miegas.
Taip, judėjimas padeda išvengti ligų. Ne visų, ne visada, bet tikimybės keičiasi tavo naudai. Klausimas paprastas: ar nori rizikuoti? Pasirinkimas tavo. Visada buvo ir bus.
