Onkologinės ligos diagnozė apverčia žmogaus ir jo artimųjų gyvenimą aukštyn kojomis. Susidūrus su vėžiu, tenka ištverti ne tik sudėtingą, fizinių bei dvasinių jėgų reikalaujantį gydymą, bet ir neišvengiamai patirti finansinių sunkumų. Ilgalaikis nedarbingumas, papildomos išlaidos vaistams, slaugos priemonėms, kelionėms į gydymo įstaigas ir speciali mityba gali tapti didžiule našta šeimos biudžetui. Visgi svarbu žinoti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai numato platų socialinių garantijų, išmokų bei kompensacijų tinklą, skirtą padėti onkologiniams pacientams. Deja, dažnai dėl informacijos stokos ar prastos savijautos pacientai nepasinaudoja visomis jiems priklausančiomis lengvatomis. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokia finansinė pagalba ir socialinės garantijos priklauso su onkologine liga kovojantiems asmenims, ir paaiškinsime, kokius konkrečius žingsnius reikia žengti, norint šią paramą gauti laiku ir be nereikalingo streso.
Ligos išmoka aktyvaus gydymo metu
Pirmasis ir pagrindinis finansinės paramos šaltinis susirgus yra ligos išmoka, kurią išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondas (dažniausiai vadinamas tiesiog „Sodra“). Onkologinės ligos atveju nedarbingumo laikotarpis dažniausiai trunka gerokai ilgiau nei sergant įprastomis ligomis, todėl svarbu žinoti jos mokėjimo trukmę bei sąlygas. Pagal galiojančią tvarką, už pirmąsias dvi ligos dienas ligos išmoką moka darbdavys, o nuo trečiosios dienos išmoka pradedama mokėti iš „Sodros“ biudžeto. Ligos išmoka siekia 62,06 procento gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Norint gauti šią išmoką, privaloma būti apdraustam ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo pradžios turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Sergant sunkiomis onkologinėmis ligomis iškyla ilgalaikio nedarbingumo poreikis. Gydytojų konsultacinė komisija (GKK) ligoninėje arba poliklinikoje gali tęsti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą iki 122 dienų, jeigu sergama nepertraukiamai, arba iki 153 dienų, jeigu sergama su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių. Tais atvejais, kai aktyvus onkologinės ligos gydymas užtrunka ilgiau, pacientas siunčiamas į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Ši agentūra gali priimti sprendimą leisti tęsti nedarbingumo pažymėjimą dar tam tikram laikui (pavyzdžiui, jei prognozuojamas greitas sveikatos atgavimas) arba inicijuoti dalyvumo (neįgalumo) lygio nustatymo procedūrą. Taip užtikrinama, kad asmuo neliks be pragyvenimo šaltinio tol, kol taikomas gydymas.
Dalyvumo (darbingumo) lygio nustatymas ir netekto darbingumo pensija
Jeigu aktyvus onkologinės ligos gydymas baigėsi, tačiau ligos pasekmės, komplikacijos ar taikytas radikalus gydymas žymiai apriboja asmens galimybes grįžti į ankstesnę darbo rinką, nustatomas asmens dalyvumo lygis (anksčiau vadintas darbingumo lygiu). Šis procesas yra gyvybiškai svarbus, siekiant užsitikrinti stabilias pajamas ilguoju periodu – netekto darbingumo pensiją.
Dalyvumo lygis yra išreiškiamas procentais nuo 0 iki 100. Jo dydis tiesiogiai lemia paciento gaunamos išmokos sumą ir papildomas socialines garantijas:
- 0–25 procentų dalyvumo lygis: asmuo laikomas netekusiu didžiosios dalies darbingumo. Tai atitinka buvusią sunkaus neįgalumo grupę. Tokiam asmeniui mokama didžiausia įmanoma netekto darbingumo pensija, taip pat priklauso įvairios transporto, komunalinių mokesčių ir kitos lengvatos.
- 30–55 procentų dalyvumo lygis: asmuo laikomas iš dalies darbingu. Paskiriama vidutinio dydžio netekto darbingumo pensija. Žmogus, atsižvelgiant į savo sveikatą ir jėgas, gali dirbti pritaikytomis darbo sąlygomis ir gauti tiek atlyginimą, tiek jam priklausančią pensiją.
- 60–100 procentų dalyvumo lygis: asmuo laikomas darbingu. Šiuo atveju laikoma, kad liga nesukėlė ilgalaikių pasekmių, trukdančių dirbti, todėl netekto darbingumo pensija nėra mokama.
Kaip inicijuoti dalyvumo lygio nustatymą?
Norint pradėti šį procesą, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydantį onkologą. Gydytojas, atidžiai įvertinęs paciento sveikatos būklę, visus atliktus tyrimus bei pritaikytą gydymo planą, užpildo specialų siuntimą. Šis elektroninis siuntimas kartu su kitais svarbiais medicininiais išrašais perduodamas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai. Agentūros specialistai įvertina ne tik medicininius duomenis, bet ir specialų klausimyną apie paciento savarankiškumą kasdienėje veikloje. Sprendimas paprastai priimamas per 15 darbo dienų. Patvirtinus dalyvumo lygį, pacientui išduodamas neįgaliojo pažymėjimas, o informacija automatiškai pasiekia „Sodrą“, tačiau visada rekomenduojama savarankiškai prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir pateikti prašymą netekto darbingumo pensijai skirti.
Individualios pagalbos ir priežiūros išlaidų kompensacijos
Kai onkologinė liga smarkiai progresuoja, išplinta į kitus organus arba gydymo metu kyla sunkios komplikacijos, sukeliančios ryškius funkcinius sutrikimus, pacientui gali būti nustatytas specialusis individualios pagalbos poreikis (buvęs slaugos arba nuolatinės priežiūros poreikis). Priklausomai nuo nustatyto pagalbos lygio, valstybė moka tikslines kompensacijas, padedančias padengti slaugos namuose išlaidas, specialių priemonių įsigijimą ar asmeninio asistento samdymą.
Šios kompensacijos yra suskirstytos į kelis lygius pagal paciento sveikatos būklės sunkumą:
- Pirmojo lygio individualios pagalbos poreikis: nustatomas tiems asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė, visą parą trunkanti slauga ir globa. Tai pacientai, visiškai prikaustyti prie lovos ir negalintys atlikti jokių savitarnos funkcijų. Kompensacija šiuo atveju yra didžiausia ir esmingai palengvina finansinę naštą slaugantiems artimiesiems.
- Antrojo lygio individualios pagalbos poreikis: priskiriamas asmenims, kuriems reikia labai intensyvios nuolatinės slaugos, tačiau jie dar turi minimalius savarankiškumo įgūdžius namų aplinkoje.
- Trečiojo ir ketvirtojo lygio individualios pagalbos poreikis: atitinka anksčiau buvusius nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius. Žmogus gali savimi pasirūpinti iš dalies, vaikščioti, bet jam būtina kito asmens pagalba tvarkant buitį, apsiperkant, ruošiant maistą ar vartojant vaistus.
Savivaldybių teikiama vienkartinė ir tikslinė parama
Svarbu paminėti ne tik valstybines „Sodros“ išmokas, bet ir pagalbą, kurią suteikia jūsų gyvenamosios vietos savivaldybės. Remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu bei vietinėmis savivaldybių tarybų taisyklėmis, sunkiai susirgę asmenys turi teisę prašyti vienkartinės ar tikslinės pašalpos iš savivaldybės biudžeto.
Dažniausiai savivaldybės socialinės paramos skyriai teikia finansinę pagalbą šiems onkologinių pacientų poreikiams tenkinti:
- Išlaidoms už vaistus ir medicinines priemones: gydantis onkologinę ligą dažnai prireikia specialių papildų, tepalų nuo radioterapijos nudegimų, tvarsliavos, stotų priežiūros priemonių, kurių nekompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Pristačius gydytojo rekomendacijas ir pirkimo čekius, savivaldybė gali kompensuoti dalį arba visas šias išlaidas.
- Transporto išlaidų kompensavimas: kadangi pagrindiniai onkologijos centrai yra susitelkę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), pacientams iš regionų tenka nuolatos keliauti. Savivaldybės gali skirti lėšų kuro išlaidoms padengti arba suteikti specialųjį transportą paciento nuvežimui į chemoterapijos ar spindulinės terapijos procedūras.
- Būsto pritaikymas ir būtiniausi poreikiai: jeigu po operacijos asmens judėjimas tampa ribotas, galima prašyti lėšų būsto pritaikymui, pandusų įrengimui ar vonios pertvarkymui. Taip pat vienkartinė išmoka ligos atveju gali būti skiriama tiesiog skubiam finansiniam šeimos palaikymui, kai staiga sumažėja pajamos.
Kadangi kiekviena savivaldybė tvirtina individualią socialinės paramos teikimo tvarką, tikslias išmokų sumas bei sąlygas būtina išsiaiškinti savo seniūnijoje arba savivaldybės socialinių reikalų skyriuje. Drąsiai konsultuokitės su ten dirbančiais socialiniais darbuotojais, kurie yra įpareigoti jums padėti.
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Ar galiu gauti ligos išmoką iš „Sodros“, jei dirbu pagal individualios veiklos pažymą?
Taip, asmenys, vykdantys individualią veiklą, privalomai draudžiami ligos socialiniu draudimu. Jeigu jūs laiku mokėjote Valstybinio socialinio draudimo įmokas ir esate sukaupę reikiamą ligos draudimo stažą (bent 3 mėnesius per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per paskutinius 24 mėnesius), susirgus onkologine liga jums teisėtai priklauso ligos išmoka. Šios išmokos dydis bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į jūsų VMI deklaruotas ir apmokestintas pajamas praėjusiais laikotarpiais.
2. Kokie dokumentai reikalingi kreipiantis dėl savivaldybės vienkartinės išmokos susirgus vėžiu?
Nors reikalavimai gali nežymiai skirtis priklausomai nuo konkrečios savivaldybės, paprastai jums reikės pateikti prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šeimos gydytojo arba onkologo išrašą (epikrizę) apie diagnozuotą sunkią ligą, šeimos pajamas patvirtinančius dokumentus (tačiau sunkios onkologinės ligos atveju savivaldybės dažnai daro išimtis ir nevertina pajamų rėžimo taip griežtai) bei patirtas išlaidas įrodančius dokumentus, pavyzdžiui, vaistinių kvitus, sąskaitas už transportą ar mokamas medicinos paslaugas.
3. Ar galiu legaliai dirbti, jeigu gaunu netekto darbingumo pensiją?
Taip, Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia dirbti ir gauti papildomų pajamų asmenims, kuriems paskirta netekto darbingumo pensija. Jei jums nustatytas 30–55 procentų dalyvumo lygis (dalinis darbingumas), jūs turite teisę ieškotis darbo arba likti ankstesnėje darbovietėje, jeigu darbdavys gali pritaikyti darbo vietą pagal jūsų sveikatos būklę. Pensijos mokėjimas dėl to nebus nutrauktas ir išmokos suma nesumažės. Net ir turint sunkiausią, 0–25 procentų dalyvumo lygį, nedraudžiama užsiimti darbine veikla, jei pacientas atranda jo fizines ir psichologines jėgas atitinkantį, pavyzdžiui, nuotolinį, darbą.
4. Kas yra POLA kortelė ir kodėl onkologiniams pacientams rekomenduojama ją turėti?
POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortelė yra nemokamas ir labai naudingas įrankis, suteikiantis daugybę nuolaidų bei privilegijų vėžiu sergantiems asmenims visoje Lietuvoje. Nors tai nėra valstybinė išmoka, praktinė šios kortelės finansinė nauda yra milžiniška. Pateikus POLA kortelę, galima gauti dideles nuolaidas vaistinėse perkant nereceptinius vaistus ir papildus, nuolaidas mokamiems kraujo bei genetiniams tyrimams privačiose laboratorijose, reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugoms. Taip pat ši kortelė atveria duris į nemokamus kultūros renginius, teatrus, koncertus ir suteikia galimybę gauti nemokamas teisininkų, psichologų bei dietologų konsultacijas.
5. Ką daryti, jeigu eina į pabaigą 122 dienų nedarbingumo laikotarpis, tačiau aš vis dar blogai jaučiuosi po taikomos chemoterapijos ir negaliu grįžti į darbą?
Nėra jokio pagrindo panikuoti. Likus maždaug dviem savaitėms iki jūsų ilgalaikio nedarbingumo pabaigos, jūsų šeimos gydytojas arba gydantis onkologas turi parengti išsamų medicininį siuntimą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai. Ši valstybinė institucija, įvertinusi jūsų medicininius dokumentus ir gydymo perspektyvas, priims sprendimą: ji gali nurodyti gydymo įstaigai pratęsti jūsų laikinąjį nedarbingumą papildomam laikotarpiui, jeigu tikimasi greito pasveikimo, arba nustatyti jums atitinkamą dalyvumo lygį. Bet kuriuo atveju jūs neliksite be valstybės paramos – jums bus arba tęsiama ligos išmoka iš „Sodros“, arba pradėta mokėti nuolatinė netekto darbingumo pensija.
Nevalstybinių organizacijų ir artimųjų vaidmuo gydymo kelyje
Nors valstybės garantuojama finansinė parama, įvairios išmokos ir tikslinės kompensacijos yra esminis ramstis siekiant užtikrinti fizinius ir buitinius paciento poreikius, jokiu būdu nereikėtų nuvertinti emocinės bei informacinės pagalbos svarbos. Šią pagalbą neįkainojamai teikia nevyriausybinės organizacijos, savanoriai bei paciento artimiausia aplinka. Dažnai onkologinė diagnozė kartu atneša ir didžiulę biurokratinę naštą. Tuo metu, kai pacientui atliekama chemoterapija ar spindulinė terapija, jis jaučia pykinimą, begalinį silpnumą ir išsekimą. Todėl labai svarbu, kad šalia būtų pasitikėjimą keliantis žmogus, galintis sutvarkyti formalumus, užpildyti prašymus elektroninėse erdvėse, paskambinti į „Sodrą“ ar nuvykti į savivaldybės socialinių reikalų skyrių.
Nevyriausybinės organizacijos nuolat organizuoja seminarus, virtualias paskaitas, savitarpio paramos grupes bei teikia individualias konsultacijas pacientams ir jų šeimos nariams. Tokiuose susitikimuose pacientai gali sužinoti ne tik subtilių detalių apie jiems priklausančias finansines išmokas ar kompensuojamąsias priemones, bet ir pasidalinti išgyvenimais su panašaus likimo žmonėmis. Bendraujant su socialiniais darbuotojais onkologijos ligoninėse taip pat galima atrasti trumpiausius kelius reikalingoms kompensacijoms gauti, išvengiant ilgo ir varginančio klaidžiojimo įstatymų ir tvarkų labirintuose. Kiekvienas pacientas yra nuoširdžiai skatinamas drąsiai ir atvirai klausti savo gydytojo, slaugytojų bei socialinių darbuotojų apie visas esamas lengvatas ir galimybes gauti paramą. Laiku gauta ir teisingai pritaikyta informacija gali reikšmingai palengvinti sudėtingą kovos su vėžiu periodą, leisdama pacientui sutelkti visas jėgas į patį svarbiausią tikslą – sėkmingą pasveikimą.
