Krūtinės skausmo pobūdis ir kada jis pasireiškia
Krūtinės skausmas gali būti spaudžiantis, duriantis, deginantis arba maudžiantis. Jei skausmas paaštrėja būtent giliai įkvepiant, tai dažnai siejama su pleuros – plonos plėvelės, dengiančios plaučius ir krūtinės sienelę – sudirginimu. Toks skausmas paprastai yra aštrus, lokalizuotas ir gali didėti judant ar kosint. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kartais panašūs simptomai gali kilti ir dėl raumenų patempimo, tarpšonkaulinių nervų dirginimo ar net skrandžio rūgšties patekimo į stemplę.
Galimos priežastys, susijusios su kvėpavimo sistema
Dažniausia įkvepiant paaštrėjančio skausmo priežastis yra pleuritas – pleuros uždegimas. Jis gali atsirasti po virusinės ar bakterinės infekcijos, kartais kaip pneumonijos komplikacija. Kitas galimas paaiškinimas – plaučių embolija, kai kraujo krešulys užkemša plaučių arteriją. Šis sutrikimas pavojingas gyvybei ir be skausmo gali lydėti dusulys, padažnėjęs širdies plakimas ar net kosulys su krauju. Įkvėpimo metu juntamas skausmas taip pat gali būti susijęs su pneumotoraksu – plaučio subliūkštimu, kai oras patenka į pleuros ertmę. Tokiais atvejais skausmas atsiranda staiga, jį lydi dusulys ir silpnumas.
Širdies ir kraujagyslių sistemos vaidmuo
Nors klasikinis širdies skausmas dažniausiai yra spaudžiantis ir nepriklauso nuo kvėpavimo, kai kuriais atvejais įkvepiant skausmas gali paaštrėti net ir esant širdies ligoms. Pavyzdžiui, perikarditas – širdies maišelio uždegimas – sukelia krūtinės skausmą, kuris sustiprėja giliai kvėpuojant ar gulint ant nugaros. Ši būklė dažniausiai siejama su infekcijomis, autoimuninėmis ligomis ar po miokardo infarkto atsiradusiomis komplikacijomis.
Raumenų ir kaulų sistemos priežastys
Ne mažiau svarbu įvertinti, ar skausmas nėra kilęs iš raumenų ar kaulų. Kartais net paprastas tarpšonkaulinio raumens patempimas gali sukelti aštrų skausmą giliai įkvepiant. Tarpšonkaulinė neuralgija – nervų uždegimas arba suspaudimas – taip pat sukelia labai nemalonius duriančius pojūčius. Tokie skausmai dažnai paaštrėja judant, kosint ar čiaudint, o palietus tarpšonkaulinę sritį jie dar labiau sustiprėja. Nors tokie simptomai nėra pavojingi gyvybei, jie gali būti labai varginantys ir užsitęsti kelias savaites.
Virškinimo sistemos įtaka
Retesniais atvejais skausmas įkvepiant gali būti susijęs su virškinimo sistema. Gastroezofaginio refliukso liga, kai rūgštis iš skrandžio kyla į stemplę, sukelia deginantį pojūtį krūtinėje. Nors dažniausiai jis nepriklauso nuo kvėpavimo, kartais giliau įkvėpus skausmas gali paaštrėti. Taip pat tam tikros kepenų ar tulžies pūslės ligos gali sukelti skausmus, plintančius į krūtinės sritį ir sustiprėjančius judant ar kvėpuojant.
Kada kreiptis į gydytoją?
Labai svarbu atpažinti pavojingus simptomus. Jei krūtinės skausmą lydi dusulys, alpimas, stiprus silpnumas, prakaitavimas ar skausmo plitimas į ranką, nugarą ar žandikaulį, būtina nedelsiant kreiptis į greitąją pagalbą. Net jei simptomai atrodo nežymūs, bet kartojasi ar stiprėja, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją. Tik specialistas, atlikęs tyrimus – kraujo analizę, elektrokardiogramą, krūtinės ląstos rentgenogramą ar kitus tyrimus – gali nustatyti tikslią priežastį.
Kaip sumažinti skausmą ir pagerinti savijautą
Priklausomai nuo priežasties, gydymas gali būti labai skirtingas. Jei priežastis – raumenų patempimas ar nervų dirginimas, dažnai pakanka poilsio, šilumos procedūrų ir skausmą malšinančių vaistų. Esant infekciniam pleuritui ar pneumonijai, skiriami antibiotikai ar antivirusiniai vaistai. Sergant refliukso liga padeda mitybos pokyčiai, rūgšties mažinantys vaistai. Tačiau bet kuriuo atveju, kai atsiranda naujas ar neaiškios kilmės skausmas krūtinėje, svarbu neeksperimentuoti, o kreiptis į medikus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kodėl skauda krūtinę tik įkvepiant? Tai gali būti pleuros, raumenų ar nervų sudirginimo požymis, bet reikėtų atmesti ir rimtesnes ligas, tokias kaip plaučių embolija.
Ar įkvepiant kylantis skausmas visada pavojingas? Ne, kartais tai tėra raumenų patempimas ar uždegimas. Tačiau skausmo priežastį būtina išsiaiškinti.
Kada būtina kreiptis į medikus? Jei skausmas stiprus, trunka ilgiau nei kelias minutes, lydi dusulys, silpnumas ar prakaitavimas – skubiai kreipkitės pagalbos.
Ar gali padėti vaistai nuo skausmo? Nestiprūs skausmą malšinantys vaistai gali palengvinti simptomus, jei priežastis nėra rimta, bet tai neatstoja gydytojo konsultacijos.
Ar galima išvengti tokio skausmo? Riziką mažina sveikas gyvenimo būdas, infekcijų gydymas laiku, vengimas persitempti fizinio krūvio metu.
Kasdieniai veiksniai, galintys turėti įtakos krūtinės skausmui
Ne visada krūtinės skausmas yra susijęs su rimta liga. Kartais jis gali atsirasti po intensyvesnio fizinio krūvio, netaisyklingos laikysenos ar ilgai trunkančio streso. Įtampa pečių ir krūtinės srityje gali išprovokuoti nemalonius pojūčius, kurie sustiprėja giliai kvėpuojant. Todėl rūpinimasis taisyklinga laikysena, pakankamas poilsis ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti tokių skausmų tikimybę.
