Hepatitas C dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes daugelis žmonių nešioja šį virusą dešimtmečius, nejausdami jokių akivaizdžių simptomų, kol kepenų pažeidimai tampa negrįžtami. Dažniausiai pirmoji pažintis su šia diagnoze įvyksta atlikus profilaktinį kraujo tyrimą arba bandant tapti kraujo donoru. Pamatę rezultatų lapą, kuriame minima „anti-HCV“ eilutė ir prie jos esantys skaičiai ar žyma „teigiamas“, daugelis pacientų patiria didelį stresą ir nerimą. Tačiau svarbu suprasti, kad pirminis antikūnų tyrimas nėra galutinė diagnozė, o veikiau signalas, reikalaujantis detalesnio ištyrimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, ką iš tikrųjų reiškia hepatito C antikūnai, kokia yra medicininė norma, kaip interpretuoti rezultatus ir kokius žingsnius būtina žengti toliau.
Kas yra hepatito C antikūnai (anti-HCV)?
Norint teisingai suprasti tyrimų rezultatus, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra antikūnai. Kai į žmogaus organizmą patenka svetimkūnis – šiuo atveju hepatito C virusas (HCV) – imuninė sistema pradeda gintis. Ji gamina specifinius baltymus, skirtus atpažinti ir neutralizuoti įsibrovėlį. Šie baltymai vadinami antikūnais (anti-HCV).
Svarbiausia, ką reikia įsidėmėti – antikūnų buvimas kraujyje nerodo, ar virusas šiuo metu yra aktyvus ir ar jis vis dar žaloja kepenis. Tai tėra imuninės sistemos atminties pėdsakas. Jis parodo, kad organizmas kažkuriuo gyvenimo etapu buvo susidūręs su virusu. Tai galėjo įvykti prieš mėnesį, prieš dešimt metų ar net seniau.
Hepatito C atveju galimi du pagrindiniai scenarijai, kai randama antikūnų:
- Žmogus serga lėtiniu arba ūminiu hepatitu C (virusas yra kraujyje ir dauginasi).
- Žmogus kažkada buvo užsikrėtęs, tačiau imuninė sistema pati įveikė virusą (savaiminis pasveikimas) arba žmogus buvo sėkmingai išgydytas vaistais, tačiau „imuninis randas“ (antikūnai) liko visam gyvenimui.
Kokia yra hepatito C antikūnų norma?
Medicinoje terminas „norma“ dažniausiai asocijuojasi su tam tikru skaičių intervalu (kaip gliukozės ar cholesterolio atveju). Tačiau kalbant apie infekcines ligas, sveiko žmogaus norma yra antikūnų nebuvimas. Tai reiškia, kad tyrimo rezultatas turėtų būti neigiamas (angl. Negative).
Laboratorijos, atlikdamos tyrimus, naudoja specifinius reagentus ir analizatorius, kurie matuoja signalo stiprumą. Rezultatai dažnai pateikiami ne tik kokybiškai (teigiamas/neigiamas), bet ir kiekybiškai, naudojant indeksą arba santykį S/CO (angl. Signal to Cut-off):
- Rezultatas < 0.9 arba < 1.0 (priklausomai nuo laboratorijos): Laikomas neigiamu. Tai yra norma. Žmogus neturi antikūnų prieš hepatito C virusą, vadinasi, niekada nebuvo su juo susidūręs (arba užsikrėtimas įvyko labai neseniai ir organizmas dar nespėjo sureaguoti).
- Rezultatas „Pilka zona“ (tarpinės reikšmės): Kartais rezultatas patenka į ribinę zoną. Tokiu atveju tyrimą rekomenduojama pakartoti po kelių savaičių.
- Rezultatas > 1.0 (arba > 5.0, > 10.0 ir t.t.): Laikomas teigiamu. Tai reiškia, kad antikūnų rasta.
Svarbu paminėti, kad pats antikūnų skaičiaus didumas (titras) tiesiogiai neparodo ligos sunkumo. Aukštas antikūnų indeksas nereiškia, kad kepenys labiau pažeistos, o žemas – kad mažiau. Tai tiesiog rodo stiprų imuninį atsaką.
Ką reiškia teigiamas anti-HCV atsakymas?
Gavus teigiamą atsakymą, panikuoti neverta, nes tai dar nėra galutinė diagnozė. Teigiamas anti-HCV testas gali reikšti vieną iš šių situacijų:
1. Lėtinė hepatito C infekcija
Tai dažniausias atvejis. Virusas yra organizme, jis dauginasi ir lėtai žaloja kepenų ląsteles. Tokiu atveju reikalingas gydymas. Negydant lėtinio hepatito C, per 20–30 metų gali išsivystyti kepenų cirozė arba kepenų vėžys.
2. Persirgta infekcija (savaiminis išgijimas)
Maždaug 15–25 % žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, pasveiksta savaime be jokio gydymo per pirmuosius 6 mėnesius (ūminėje fazėje). Jų imuninė sistema yra pakankamai stipri, kad sunaikintų virusą. Tokių žmonių kraujyje viruso nebėra, jie negali užkrėsti kitų, tačiau anti-HCV testas visą likusį gyvenimą bus teigiamas.
3. Klaidingai teigiamas rezultatas
Nors šiuolaikiniai testai yra labai tikslūs, klaidų pasitaiko. Klaidingai teigiamas rezultatas gali atsirasti dėl kryžminių imuninių reakcijų, nėštumo metu, sergant tam tikromis autoimuninėmis ligomis ar esant kitoms infekcijoms. Tokiu atveju antikūnų testas rodo „pliusą“, nors realiai jokio kontakto su virusu nebuvo.
„Langas“ – laikotarpis, kai tyrimas gali klysti
Labai svarbu suprasti vadinamąjį „serologinį langą“. Nuo užsikrėtimo momento iki tol, kol kraujyje atsiranda aptinkamas antikūnų kiekis, praeina tam tikras laiko tarpas. Hepatito C atveju šis laikotarpis gali trukti nuo 2 savaičių iki 6 mėnesių, bet dažniausiai trunka apie 8–9 savaites.
Jei žmogus turėjo rizikingą kontaktą (pvz., nesaugų kraujo perpylimą, tatuiruotę abejotinos reputacijos salone ar atsitiktinį dūrį adata) vakar, daryti antikūnų tyrimą šiandien yra beprasmiška – atsakymas bus neigiamas, net jei užsikrėtimas įvyko. Rekomenduojama tyrimą atlikti praėjus bent 3 mėnesiams po galimo užsikrėtimo įvykio.
Ką daryti gavus teigiamą atsakymą? Auksinis standartas
Jei anti-HCV testas teigiamas, būtina atlikti patvirtinamąjį tyrimą. Vien antikūnų nepakanka gydymui pradėti. Kitas žingsnis yra HCV RNR PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimas.
Šis tyrimas ieško ne imuninės sistemos pėdsakų, o pačios viruso genetinės medžiagos (RNR). Tai yra tiesioginis atsakymas į klausimą: „Ar virusas šiuo metu yra mano kraujyje?“
- Anti-HCV teigiamas + HCV RNR neigiamas: Jūs esate sveikas. Tai rodo persirgtą infekciją praeityje arba klaidingai teigiamą antikūnų testą. Gydymas nereikalingas, kepenims pavojus negresia.
- Anti-HCV teigiamas + HCV RNR teigiamas: Jūs sergate hepatitu C. Reikalinga gydytojo infektologo arba gastroenterologo konsultacija. Toliau paprastai nustatomas viruso genotipas ir kepenų pažeidimo laipsnis (fibrozė), kad būtų parinktas tinkamiausias gydymas.
Rizikos veiksniai: kam būtina pasitikrinti?
Lietuvoje ir visame pasaulyje gydytojai rekomenduoja bent kartą gyvenime pasitikrinti dėl hepatito C visiems suaugusiems, tačiau yra grupių, kurioms tai padaryti gyvybiškai svarbu:
- Asmenys, kuriems buvo perpiltas kraujas ar atliktos operacijos iki 1993 metų (kai kraujo donorų tikra dėl HCV dar nebuvo privaloma ar pakankamai tiksli).
- Žmonės, turintys tatuiruočių ar auskarų, kurie buvo atlikti neprofesionaliuose salonuose ar namų sąlygomis.
- Medicinos darbuotojai, turintys kontaktą su krauju.
- Asmenys, vartojantys ar praeityje vartoję švirkščiamuosius narkotikus (net jei tai buvo vienas kartas prieš daugybę metų).
- Žmonės, kurių šeimos nariams diagnozuotas hepatitas C.
- Pacientai, kuriems atliekama hemodializė.
- Jei jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, sąnarių skausmus, diskomfortą dešinėje pašonėje arba pastebėjote pakitusius kepenų fermentų (ALT, AST) rodiklius kraujo tyrimuose.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar hepatitas C yra išgydomas?
Taip, šiuolaikinė medicina padarė milžinišką pažangą. Dabar hepatitas C yra visiškai išgydomas beveik 95–99 % atvejų. Gydymas trunka 8–12 savaičių, naudojant tiesiogiai veikiančius antivirusinius vaistus (tabletėmis), kurie turi mažai šalutinių poveikių.
Ar galiu užkrėsti šeimos narius buityje?
Hepatitas C plinta tik per kraują. Jis neplinta per indus, rankšluosčius, apsikabinimus, čiaudulį ar maistą. Tačiau reikia vengti bendro naudojimo higienos reikmenų, ant kurių gali likti mikroskopinių kraujo dalelių, pavyzdžiui, skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ar manikiūro žirklučių.
Ar hepatitas C plinta lytiniu keliu?
Rizika užsikrėsti lytiniu keliu yra labai maža (apie 0–3 % monogaminėse porose), tačiau ji padidėja, jei yra gleivinės pažeidimų, mėnesinių metu, sergant kitomis lytiškai plintančiomis ligomis arba turint daug lytinių partnerių.
Jei pasveikau, ar galiu užsikrėsti vėl?
Taip. Antikūnai (anti-HCV), likę po pasveikimo, neapsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo. Imunitetas hepatitui C nėra įgyjamas visam gyvenimui, todėl būtina saugotis kontakto su užkrėstu krauju.
Ką daryti, jei anti-HCV teigiamas, bet jaučiuosi puikiai?
Savijauta hepatito C atveju yra apgaulinga. Kepenys neturi skausmo receptorių, todėl liga gali tyliai progresuoti dešimtmečius. Būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti PGR tyrimą, nepriklausomai nuo to, kaip jaučiatės.
Sąmoningumas ir ankstyva diagnostika
Apibendrinant medicininius faktus, svarbiausia žinutė yra ta, kad hepatito C antikūnų testas yra pirmasis žingsnis link aiškumo. „Teigiamas“ rezultatas nėra nuosprendis, o tik indikacija tolesniam tyrimui. Laikai, kai ši diagnozė reiškė neišvengiamą sunkios ligos eigą ir sudėtingą gydymą interferonu, jau praeityje. Šiandien Lietuvoje prieinamas efektyvus gydymas, kuris yra kompensuojamas.
Rūpinimasis savo sveikata prasideda nuo žinojimo. Kadangi specifinių simptomų dažniausiai nėra, periodinis pasitikrinimas dėl hepatito C (ypač rizikos grupėms) yra geriausia profilaktika. Jei jūsų antikūnų tyrimas parodė normos neatitikimą, nedelskite atlikti patvirtinamąjį viruso kiekio tyrimą. Ankstyva diagnostika leidžia visiškai pašalinti virusą iš organizmo dar neprasidėjus negrįžtamiems kepenų pokyčiams, taip užtikrinant ilgą ir visavertį gyvenimą.
