Kas yra gyvūnų terapija?
Gyvūnų terapija (angl. animal-assisted therapy) – tai struktūruota pagalbos forma, kai šunys, katės ar kiti gyvūnai dalyvauja gydymo procese. Ji gali būti naudojama ligoninėse, slaugos namuose, reabilitacijos centruose ar net psichoterapijos seansuose. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų tinkamai paruoštas ir išmokytas dirbti su žmonėmis, nes tik tada terapija yra efektyvi ir saugi.
Tokios terapijos esmė – sukurti žmogui emocinį ryšį, kuris padėtų sumažinti įtampą, skatintų teigiamas emocijas ir grąžintų pasitikėjimą. Gyvūnai nevertina, nekritikuoja ir visada priima žmogų tokį, koks jis yra – tai suteikia unikalų emocinį saugumą.
Kaip gyvūnai veikia žmogaus organizmą
Mokslininkai įrodė, kad glostant šunį ar katę organizme mažėja streso hormono kortizolio kiekis, o tuo pat metu padidėja oksitocino – „meilės hormono“ – lygis. Šis hormonas padeda nusiraminti, skatina pasitikėjimą ir artumo jausmą. Dėl šios priežasties gyvūnų terapija ypač naudinga žmonėms, patiriantiems nerimą ar vienišumą.
Be emocinės naudos, gyvūnai daro teigiamą poveikį ir fizinei sveikatai. Reguliarus bendravimas su šunimis mažina kraujo spaudimą, gerina širdies ritmą, stiprina imuninę sistemą ir padeda greičiau atsigauti po operacijų ar traumų. Pasivaikščiojimai su šunimi taip pat skatina fizinį aktyvumą, kuris itin svarbus visiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Gyvūnų terapijos rūšys
Gyvūnų terapija gali būti skirtingų formų – nuo paprasto emocinio palaikymo iki specializuotų užsiėmimų su gydymo tikslais. Populiariausios formos:
1. Emocinė pagalba. Šunys ar katės padeda žmonėms, išgyvenantiems stresą, sielvartą ar vienatvę. Tokie gyvūnai dažnai lankosi ligoninėse, senelių namuose ar psichologiniuose centruose.
2. Reabilitacinė terapija. Specialiai apmokyti gyvūnai padeda žmonėms, turintiems fizinių ar psichologinių sutrikimų – pavyzdžiui, po insulto ar traumų. Jie motyvuoja judėti, padeda lavinti motoriką ir suteikia emocinę paramą.
3. Terapiniai užsiėmimai vaikams. Gyvūnai padeda vaikams, turintiems autizmo spektro ar emocinių sunkumų. Jie moko empatijos, socialinių įgūdžių ir padeda atsiverti.
Šunys – ištikimi emocinės sveikatos sergėtojai
Šunys, dėl savo prieraišumo ir gebėjimo atpažinti žmogaus emocijas, dažniausiai pasirenkami gyvūnų terapijai. Jie sugeba instinktyviai nuraminti žmogų, pajusti stresą ar liūdesį ir reaguoti švelniu prisilietimu ar tiesiog buvimu šalia. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys šunis, rečiau serga depresija, turi mažesnį kraujospūdį ir gyvena ilgiau.
Be to, šunys padeda žmonėms su fiziniais sutrikimais – vadinamieji pagalbiniai šunys gali atnešti daiktus, perspėti apie artėjantį epilepsijos priepuolį ar padėti neįgaliesiems judėti. Tokie gyvūnai tampa ne tik padėjėjais, bet ir tikrais gyvenimo partneriais.
Katės – tylūs gydytojai
Katės, nors ir mažiau aktyvios nei šunys, turi savitą gydomąjį poveikį. Jų murkimas skleidžia žemo dažnio garsus, kurie, kaip įrodyta, ramina nervų sistemą ir net skatina audinių gijimą. Murkimo vibracijos gali veikti kaip natūrali relaksacijos terapija – mažina nerimą, gerina miegą ir net padeda atsistatyti po kaulų traumų.
Be to, katės sukuria saugumo ir ramybės pojūtį. Jų buvimas namuose skatina švelnumą, empatiją ir padeda atsikratyti vienatvės jausmo. Psichologai pastebi, kad net trumpas laikas su kate gali sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką.
Gyvūnų terapija ligoninėse ir globos įstaigose
Pastaraisiais metais gyvūnų terapija vis dažniau taikoma ligoninėse ir reabilitacijos centruose. Specialiai apmokyti šunys lanko pacientus po operacijų, onkologinius ligonius ar senjorus slaugos namuose. Tokie susitikimai kelia nuotaiką, skatina teigiamas emocijas ir netgi mažina skausmo pojūtį.
Terapiniai užsiėmimai su gyvūnais dažnai padeda pacientams, kurie sunkiai bendrauja su žmonėmis. Gyvūnas tampa tarpininku, leidžiančiu atsiverti be baimės ar gėdos. Tai neįkainojamas resursas gydymo procese, ypač kalbant apie emocinę reabilitaciją.
DUK
Ar gyvūnų terapija tinka visiems?
Daugeliu atvejų taip, tačiau žmonės, turintys stiprių alergijų ar bijantys gyvūnų, turėtų pasitarti su specialistu. Terapija pritaikoma individualiai.
Ar gyvūnų terapija pakeičia tradicinį gydymą?
Ne, ji papildo medicininį ar psichologinį gydymą, bet nepakeičia jo. Gyvūnų terapija veikia kaip emocinės paramos priemonė, stiprinanti bendrą sveikimo procesą.
Kiek laiko trunka gyvūnų terapijos seansas?
Paprastai nuo 20 iki 60 minučių, priklausomai nuo paciento poreikių ir sveikatos būklės. Svarbiausia – reguliarumas ir patikimas gyvūno-dresuotojo tandemas.
Ar galima taikyti gyvūnų terapiją namuose?
Taip, jei gyvūnas yra tinkamai paruoštas ir žmogus jaučiasi patogiai. Net paprastas laikas su savo augintiniu gali turėti terapinį poveikį.
Gyvūnai – mūsų natūralūs gydytojai
Gyvūnų terapija primena paprastą tiesą – gydymas nebūtinai turi būti sudėtingas. Šuo ar katė gali padaryti tai, ko kartais negali pasiekti vaistai: suteikti ramybę, šilumą ir besąlygišką priėmimą. Būtent šie jausmai, pasak specialistų, yra galingiausi vaistai nuo šiuolaikinio pasaulio streso, vienatvės ir emocinio išsekimo.
