B grupės vitaminai dažnai laikomi savotišku „gelbėjimo ratu“ šiuolaikiniame, streso ir nuolatinio skubėjimo kupiname pasaulyje. Jaučiant nuolatinį nuovargį, dirglumą ar pastebėjus suprastėjusią odos bei plaukų būklę, daugelis žmonių skuba į vaistinę įsigyti būtent šios grupės vitaminų kompleksų. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad kadangi B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje, jų perdozuoti neįmanoma – neva organizmas tiesiog pašalins perteklių natūraliu būdu. Tačiau medicinos ekspertai ir gydytojai vis garsiau kalba apie tai, kad nekontroliuojamas šių papildų vartojimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Tam tikrais atvejais didelės dozės gali ne tik išbalansuoti organizmo veiklą, bet ir sukelti rimtų, kartais negrįžtamų sveikatos sutrikimų.
Kodėl mitas apie „nekaltus“ vitaminus yra pavojingas?
Pagrindinė problema slypi požiūryje, kad maisto papildai yra visiškai saugūs ir jų galima vartoti „profilaktiškai“ be jokių tyrimų. Nors tiesa, kad B grupės vitaminai (B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9, B12) organizme nesikaupia taip stipriai kaip riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K), tai nereiškia, kad didelės jų koncentracijos kraujyje yra nekenksmingos.
Kai suvartojama dozė gerokai viršija rekomenduojamą paros normą (o tai dažna problema vartojant stiprius kompleksus), inkstams tenka didžiulis krūvis filtruojant ir šalinant perteklių. Be to, staigus tam tikrų vitaminų šuolis gali sukelti ūmias toksines reakcijas arba lėtines problemas, kurios pasireiškia tik po ilgesnio laiko.
Onkologinė rizika ir rūkymas: ką rodo tyrimai?
Vienas rimčiausių gydytojų įspėjimų susijęs su onkologinių ligų rizika. Ilgą laiką manyta, kad vitaminai gali tik apsaugoti nuo vėžio, tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidė dviprasmišką situaciją.
Ypatingas dėmesys skiriamas vitaminams B6 ir B12. Atlikti didelio masto tyrimai parodė, kad vyrams, kurie rūko ir vartoja dideles B6 bei B12 vitaminų dozes, plaučių vėžio rizika gali padidėti net kelis kartus, palyginti su tais, kurie papildų nevartoja. Taip yra todėl, kad vitaminai skatina ląstelių dauginimąsi ir augimą. Jei organizme jau yra pakitusių, ikivėžinių ląstelių, didelės vitaminų dozės gali nejučia paspartinti jų vystymąsi, užuot sustiprinusios imunitetą.
Vitamino B6 paradoksas: kai vaistas tampa nuodu nervams
Vitaminas B6 (piridoksinas) dažnai skiriamas nervų sistemos stiprinimui, tačiau ironiška tai, kad jo perteklius sukelia būtent nervų sistemos pažeidimus. Tai vadinama sensorine neuropatija.
Gydytojai įspėja, kad ilgą laiką vartojant dideles B6 dozes, gali pasireikšti šie simptomai:
- Galūnių tirpimas ir „skruzdėlyčių“ bėgiojimo pojūtis;
- Sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra;
- Sumažėjęs jautrumas prisilietimams ar skausmui;
- Degimo pojūtis pėdose ar plaštakose.
Pavojingiausia tai, kad žmonės, jausdami šiuos simptomus, dažnai galvoja, jog jiems kaip tik trūksta vitaminų, ir dar labiau didina dozę, taip įsisukdami į užburtą ratą. Nustojus vartoti papildus, simptomai dažniausiai išnyksta, tačiau esant itin dideliam perdozavimui, nervų pažeidimai gali tapti negrįžtami.
Folio rūgštis (B9) ir paslėpta B12 mažakraujystė
Dar viena sritis, kurioje gydytojai rekomenduoja elgtis itin atsargiai, yra folio rūgšties (vitamino B9) vartojimas. Nors ji būtina nėščiosioms ir kraujodarai, per didelis jos kiekis gali užmaskuoti vitamino B12 trūkumą.
Vitaminas B12 yra kritiškai svarbus nervų sistemos veiklai. Jo trūkumas sukelia specifinę mažakraujystę ir nervų pažeidimus. Jei žmogui trūksta B12, bet jis vartoja daug folio rūgšties, kraujo tyrimai gali rodyti normalius rezultatus (mažakraujystė bus „ištaisyta“), tačiau nervų sistemos žalojimas tęsis toliau. Tokiu atveju diagnozė nustatoma pavėluotai, kai neurologiniai pažeidimai jau būna pažengę.
Būtent todėl vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems B12 įsisavinimas dažnai yra sutrikęs, prieš pradedant vartoti folio rūgštį, būtina patikrinti ir B12 lygį.
Niacino (B3) pavojai: kepenys ir kraujospūdis
Vitaminas B3, arba niacinas, dažnai reklamuojamas kaip cholesterolį mažinanti priemonė. Tačiau savarankiškas jo vartojimas terapinėmis dozėmis gali būti itin pavojingas.
Staigus didelis niacino kiekis sukelia būklę, vadinamą „niacino pliūpsniu“ (angl. niacin flush), kai oda stipriai parausta, pradeda degti ir niežėti. Nors tai dažniausiai nėra mirtina, tai rodo stiprią kraujagyslių reakciją. Kur kas rimtesnė grėsme – kepenų toksiškumas. Didelės dozės gali sukelti kepenų uždegimą, fermentų rodiklių kilimą ir net gelta. Taip pat niacinas gali padidinti cukraus kiekį kraujyje, todėl diabetu sergantiems žmonėms jį vartoti be gydytojo priežiūros yra griežtai draudžiama.
Sąveika su vaistais: kam geriau susilaikyti?
Daugelis pacientų nepagalvoja, kad vitaminai gali reaguoti su jų vartojamais receptiniais vaistais, sumažindami jų veiksmingumą arba sukeldami nepageidaujamas reakcijas. Gydytojai išskiria kelias grupes vaistų, su kuriais B grupės vitaminai „nedraugauja“:
- Parkinsono ligos vaistai: Vitaminas B6 gali mažinti levodopos (pagrindinio vaisto Parkinsono ligai gydyti) veiksmingumą, jei šis vaistas vartojamas be karbidopos.
- Antibiotikai: Tam tikri B grupės vitaminai gali trukdyti tetraciklinų grupės antibiotikų įsisavinimui ir veikimui.
- Vaistai nuo epilepsijos: Folio rūgštis ir B6 didelėmis dozėmis gali sumažinti vaistų, skirtų traukuliams kontroliuoti, koncentraciją kraujyje, taip padidindami priepuolių riziką.
- Chemoterapija: Kadangi kai kurie chemoterapiniai vaistai veikia blokuodami ląstelių dalijimąsi per folio rūgšties antagonistus, papildomas folio rūgšties vartojimas gali neutralizuoti vėžio gydymo efektą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar tiesa, kad nuo B grupės vitaminų auga svoris?
Tiesiogiai vitaminai neturi kalorijų, todėl nuo jų pačių svoris neauga. Tačiau B grupės vitaminai (ypač B1, B6, B12) aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Jei žmogus turėjo didelį vitaminų trūkumą ir dėl to buvo praradęs apetitą, pradėjus vartoti vitaminus, medžiagų apykaita atsistato ir apetitas gali sugrįžti į normalų lygį, kas kartais lemia svorio padidėjimą, jei mityba nėra kontroliuojama.
Kada geriausia vartoti B grupės vitaminus?
Dėl jų energizuojančio poveikio, B grupės vitaminus rekomenduojama vartoti pirmoje dienos pusėje, geriausia – pusryčių metu. Vartojami vakare, jie gali pernelyg stimuliuoti nervų sistemą ir sukelti nemigą ar miego kokybės suprastėjimą.
Kodėl vartojant vitaminus šlapimas tampa ryškiai geltonas?
Tai dažniausiai sukelia vitaminas B2 (riboflavinas). Tai nėra pavojinga – tai ženklas, kad organizmas pašalina perteklinį, nepanaudotą vitaminą. Tačiau jei šlapimas tampa tamsus ar rausvas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip žinoti, ar man reikia papildų, ar užtenka maisto?
Vienintelis tikslus būdas – atlikti kraujo tyrimus. Simptomai gali būti apgaulingi (pvz., nuovargis gali kilti ne dėl vitaminų trūkumo, o dėl skydliaukės problemų). Sveikam, įvairiai besimaitinančiam žmogui papildai dažniausiai nėra būtini.
Atsakingas požiūris į mitybą ir natūralius šaltinius
Geriausias būdas išvengti perdozavimo rizikos ir užtikrinti gerą savijautą – gauti B grupės vitaminus iš natūralių maisto šaltinių. Maiste esantys vitaminai yra subalansuoti, kartu su jais gaunama skaidulų ir kitų mikroelementų, kurie padeda geriau įsisavinti medžiagas be toksinio poveikio pavojaus.
Turtingiausi B grupės vitaminų šaltiniai yra gyvūninės kilmės produktai: kepenys, jautiena, žuvis (lašiša, upėtakis), kiaušiniai ir pieno produktai. Vegetarams ir veganams puikus šaltinis yra ankštinės daržovės, tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, sėklos ir maistinėmis mielėmis praturtinti produktai. Išimtis yra vitaminas B12, kurio augaliniame maiste natūraliai beveik nėra, todėl augalinės mitybos šalininkams jo vartojimas papildų forma dažnai yra būtinas, tačiau tai turi būti daroma tiksliai pagal instrukcijas.
Apibendrinant, nors B grupės vitaminai yra gyvybiškai svarbūs mūsų organizmo funkcionavimui, riba tarp vaisto ir nuodo priklauso nuo dozės ir individualios sveikatos būklės. Prieš griebdamiesi spalvoto vitaminų buteliuko, visada pasitarkite su šeimos gydytoju ir atlikite kraujo tyrimus – tai padės išvengti „meškos paslaugos“ savo organizmui.
