Sąnarių skausmas, sustingimas rytais ar nemalonus traškėjimas lipant laiptais – tai problemos, su kuriomis susiduria ne tik vyresnio amžiaus senjorai, bet ir aktyviai sportuojantys žmonės ar tie, kurių darbas reikalauja nuolatinio sėdėjimo. Pajutus pirmuosius diskomforto signalus, daugelis skuba į vaistinę ieškoti „stebuklingos tabletės“, kuri atkurtų pažeistus audinius. Dažniausiai vaistininkai rekomenduoja gliukozaminą – vieną populiariausių ir geriausiai ištirtų maisto papildų sąnariams. Tačiau pažvelgus į lentynas, pasirinkimas gali apsvaiginti: sulfatas, hidrochloridas, skystas, milteliais, su priedais ar grynas. Norint pasiekti realių rezultatų ir veltui neišvaistyti pinigų, būtina suprasti, kuo šios formos skiriasi ir kuri iš jų yra veiksmingiausia būtent jūsų situacijoje.
Kas yra gliukozaminas ir kodėl jis būtinas mūsų kūnui?
Prieš pradedant analizuoti skirtingus preparatus, svarbu suprasti patį veikimo mechanizmą. Gliukozaminas yra natūralus amino cukrus, kurį mūsų organizmas gamina pats. Jis yra pagrindinė „statybinė medžiaga“ sąnarių kremzlėms, raiščiams, sausgyslėms ir sąnarių skysčiui (sinovijai). Paprastai tariant, gliukozaminas padeda formuoti ir atstatyti kremzlinį audinį, kuris veikia kaip amortizatorius, neleidžiantis kaulams trintis vienam į kitą.
Jaunystėje organizmas pats pagamina pakankamą kiekį šios medžiagos, todėl sąnariai išlieka lankstūs ir neskausmingi. Deja, vykstant natūraliam senėjimo procesui, patiriant traumas ar nuolatines dideles apkrovas (pavyzdžiui, bėgiojant ar dirbant sunkų fizinį darbą), gliukozamino gamyba organizme drastiškai sulėtėja. Kremzlė praranda elastingumą, plonėja, pradeda džiūti ir trūkinėti, o tai ilgainiui sukelia osteoartritą ir lėtinius skausmus.
Gliukozamino formos: Sulfatas ar Hidrochloridas?
Tai yra esminis klausimas, kurį vaistininkai girdi dažniausiai. Nors cheminiu požiūriu abi formos yra gliukozaminas, jų biologinis prieinamumas (kaip gerai organizmas pasisavina medžiagą) ir terapinis poveikis skiriasi. Mokslinėje literatūroje ir vaistinių asortimente dažniausiai sutinkamos dvi pagrindinės formos:
- Gliukozamino sulfatas. Tai dažniausiai klinikiniais tyrimais grindžiama forma. Manoma, kad būtent sulfato grupė yra labai svarbi, nes siera yra būtina glikozaminoglikanų (kremzlės statybinių blokų) sintezei. Be to, tyrimai rodo, kad kristalinis gliukozamino sulfatas pasižymi geresniu pasisavinimu ir stabilumu, todėl būtent ši forma dažniausiai registruojama ne tik kaip maisto papildas, bet ir kaip nereceptinis vaistinis preparatas sąnarių ligoms gydyti.
- Gliukozamino hidrochloridas (HCl). Ši forma dažnai reklamuojama kaip „grynesnė“ ir labiau koncentruota, nes joje yra daugiau elementaraus gliukozamino nei sulfate. Tačiau daugiau nereiškia geriau. Tyrimai rodo, kad be sulfato grupės gliukozamino efektyvumas malšinant skausmą ir stabdant kremzlės irimą gali būti silpnesnis.
Vaistininkų bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad gliukozamino sulfatas (ypač stabilizuotas natrio ar kalio druskomis) yra „auksinis standartas“ sąnarių gydymui, todėl renkantis preparatą, pirmenybę rekomenduojama teikti būtent sulfato formai.
Į kokią dozę atkreipti dėmesį?
Daugelis žmonių daro klaidą pirkdami papildus, nekreipdami dėmesio į veikliosios medžiagos kiekį vienoje tabletėje ar pakelyje. Kad gliukozaminas veiktų terapškai, o ne tik kaip placebas, būtina suvartoti tam tikrą jo kiekį.
Moksliškai pagrįsta paros dozė suaugusiam žmogui yra 1500 mg gliukozamino sulfato. Vartojant mažesnes dozes (pvz., 500–1000 mg), poveikio gali tekti laukti labai ilgai arba jo visai nepajusite. Todėl visada skaitykite etiketę: jei vienoje tabletėje yra tik 500 mg, jums reikės gerti tris tabletes per dieną, kas gali būti nepatogu ir finansiškai nenaudinga. Geriausia rinktis miltelius, kurių viename pakelyje jau yra visa 1500 mg dozė, arba tabletes su didesne koncentracija.
Vienas lauke ne karys: su kuo derinti gliukozaminą?
Nors gliukozaminas yra pagrindinis ingredientas, geriausias efektas pasiekiamas taikant kompleksinį požiūrį. Šiuolaikiniai preparatai dažnai būna praturtinti kitomis medžiagomis, kurios veikia sinergiškai – t.y., sustiprina viena kitos poveikį. Vaistininkė išskiria keletą naudingiausių derinių:
Chondroitinas
Chondroitino sulfatas padeda sulaikyti vandenį kremzlės audinyje, suteikdamas jai elastingumo ir atsparumo spaudimui. Gliukozaminas skatina gamybą, o chondroitinas apsaugo nuo irimo. Šis duetas yra klasikinis derinys sąnarių sveikatai.
MSM (Metilsulfonilmetanas)
Tai organinės sieros šaltinis, pasižymintis stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Jei sąnarių skausmas yra aštrus ir lydimas uždegimo, derinys „Gliukozaminas + MSM“ gali suteikti greitesnį palengvėjimą nei grynas gliukozaminas.
II tipo kolagenas
Nedenatūruotas II tipo kolagenas veikia imuninę sistemą ir padeda stabdyti autoimunines reakcijas, kurios ardo nuosavą kremzlę. Tai puikus priedas prie gliukozamino, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Vitaminas C
Tai nėra tik imuniteto stiprintojas. Vitaminas C yra būtinas natūralaus kolageno sintezei organizme. Be pakankamo vitamino C kiekio, kremzlės atsistatymo procesai vyks daug lėčiau.
Kaip teisingai vartoti gliukozaminą geriausiam rezultatui?
Net ir geriausias preparatas neveiks, jei jį vartosite netinkamai. Viena dažniausių klaidų – tikėtis stebuklo per kelias dienas. Gliukozaminas nėra nuskausminamasis vaistas (kaip ibuprofenas ar diklofenakas), kuris suveikia per 30 minučių. Tai yra lėto veikimo preparatas, keičiantis audinių struktūrą.
- Vartojimo trukmė. Minimalus rekomenduojamas kursas yra 3 mėnesiai (12 savaičių). Pirmasis poveikis – skausmo sumažėjimas ir judesių laisvumas – paprastai pajuntamas po 2–4 savaičių reguliaraus vartojimo. Nutraukus kursą po savaitės, pinigai bus išmesti į balą.
- Vartojimo laikas. Gliukozaminą rekomenduojama vartoti valgio metu arba iškart po jo, užgeriant stikline vandens. Tai padeda išvengti galimo skrandžio sudirginimo, kuris kartais pasitaiko jautresniems žmonėms.
- Milteliai ar tabletės? Milteliai, tirpinami vandenyje, paprastai pasisavinami greičiau ir mažiau dirgina skrandį nei didelės tabletės. Be to, vyresnio amžiaus žmonėms išgerti skystį yra lengviau nei nuryti kapsulę.
- Reguliarumas. Praleidinėti dozių negalima. Kadangi gliukozaminas kaupiasi organizme palaipsniui, pastovi koncentracija kraujyje yra būtina sėkmei.
Kada gliukozamino vartoti negalima arba reikia atsargumo?
Nors tai yra maisto papildas ar nereceptinis vaistas, jis tinka ne visiems. Vaistininkė įspėja apie kelias svarbias kontraindikacijas:
- Alergija vėžiagyviams. Dauguma gliukozamino papildų yra gaminami iš vėžiagyvių (krevečių, krabų, omarų) kiautų. Jei esate alergiški jūros gėrybėms, ieškokite augalinės kilmės gliukozamino (dažniausiai išgaunamo iš kukurūzų fermentacijos būdu).
- Kraujo krešėjimas. Gliukozaminas gali sustiprinti kraują skystinančių vaistų (pvz., varfarino) poveikį. Pacientai, vartojantys antikoaguliantus, prieš pradėdami vartoti sąnarių papildus, privalo pasitarti su gydytoju.
- Cukrinis diabetas. Nors tyrimai rodo, kad gliukozaminas reikšmingai nekeičia cukraus kiekio kraujyje, diabetu sergantiems žmonėms rekomenduojama atidžiau stebėti gliukozės rodiklius gydymo pradžioje.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar gliukozaminas gali atauginti visiškai sudilusią kremzlę?
Deja, ne. Jei sąnario kremzlė yra visiškai sunykus (pvz., vėlyvose artrozės stadijose), jokie papildai jos neataugins. Gliukozaminas yra efektyviausias esant pradinėms ir vidutinėms sąnarių pažeidimo stadijoms – jis padeda išsaugoti likusią kremzlę, mažina uždegimą ir gerina funkciją, tačiau „naujo sąnario“ nesukuria.
Ar galiu vartoti gliukozaminą kartu su žuvų taukais (Omega-3)?
Taip, tai netgi labai rekomenduojama. Omega-3 riebalų rūgštys pasižymi stipriu sisteminiu uždegimą slopinančiu poveikiu. Vartojant jas kartu su gliukozaminu, galima pasiekti geresnių rezultatų malšinant rytinį sąnarių sustingimą ir skausmą.
Ar saugu vartoti gliukozaminą nėštumo ir žindymo metu?
Dėl etinių priežasčių klinikiniai tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami, todėl duomenų apie visišką saugumą trūksta. Gamintojai ir gydytojai paprastai rekomenduoja susilaikyti nuo gliukozamino vartojimo šiuo laikotarpiu, nebent gydytojas nurodytų kitaip.
Kuo skiriasi maisto papildas nuo nereceptinio vaisto?
Nereceptinis vaistinis preparatas su gliukozaminu turi griežtai patvirtintą terapinį poveikį, tikslią sudėtį ir stabilumą, įrodytą klinikiniais tyrimais. Maisto papildams taikomi kiek švelnesni reikalavimai. Siekiant garantuoto gydomojo efekto, vaistininkai dažniau rekomenduoja rinktis registruotus vaistinius preparatus (paprastai miltelių pavidalu).
Kada tikėtis realaus poveikio ir kaip jį išlaikyti?
Pradėjus vartoti kokybišką gliukozamino sulfatą, svarbu apsišarvuoti kantrybe. Kaip jau minėta, pirmieji teigiami pokyčiai dažniausiai pajuntami po 2–3 savaičių, o maksimalus efektas pasiekiamas po 3 mėnesių kurso. Daugelis pacientų pastebi, kad net ir nutraukus vartojimą, teigiamas poveikis (skausmo sumažėjimas, geresnis lankstumas) išlieka dar keletą mėnesių. Tai vadinama „liekamuoju efektu“.
Kad pasiektas rezultatas džiugintų ilgiau, vien papildų nepakaks. Sąnariai neturi kraujotakos – maistines medžiagas jie gauna tik judant, per sinovinį skystį. Todėl būtina derinti papildų vartojimą su saikinga, sąnarių neapkraunančia fizine veikla (vaikščiojimu, plaukimu, mankšta vandenyje) bei subalansuota mityba. Svorio kontrolė taip pat kritiškai svarbi – kiekvienas numestas kilogramas keturgubai sumažina apkrovą kelių sąnariams. Tik kompleksinis požiūris, apimantis kokybišką gliukozamino sulfatą, judėjimą ir sveiką gyvenseną, leis ilgai džiaugtis judėjimo laisve be skausmo.
