Atšilus orams ir gamtai prabudus, Lietuvoje prasideda ne tik džiaugsmas dėl žalumos, bet ir kasmetinis nerimas dėl erkių platinamų ligų. Mūsų šalis patenka į endeminę zoną, kurioje rizika užsikrėsti erkių platinamomis infekcijomis yra viena didžiausių Europoje. Nors dauguma žmonių yra girdėję apie Laimo ligą, erkinis encefalitas išlieka viena pavojingiausių centrinės nervų sistemos infekcijų, galinčių sukelti negrįžtamus sveikatos sutrikimus ar net negalią. Būtent todėl gebėjimas laiku atpažinti pirmuosius simptomus ir supratimas, kaip atliekama diagnostika, yra gyvybiškai svarbūs kiekvienam, leidžiančiam laiką gamtoje – ar tai būtų miškas, ar miesto parkas, ar nuosavas sodas.
Kodėl erkinis encefalitas yra toks klastingas?
Erkinis encefalitas yra virusinė liga, kurią sukelia Flaviviridae šeimos virusas. Skirtingai nei Laimo liga, kurią sukelia bakterijos ir kurią galima efektyviai gydyti antibiotikais, erkinis encefalitas neturi specifinio antivirusinio gydymo. Tai reiškia, kad medicina gali pasiūlyti tik simptominį gydymą, palengvinantį ligos eigą, kol organizmas pats kovoja su infekcija.
Vienas didžiausių šios ligos klastos elementų yra jos dvibangė eiga. Daugeliui pacientų liga prasideda ne iš karto sunkiais smegenų pažeidimais, o gana švelniais simptomais, kurie lengvai supainiojami su paprastu peršalimu ar gripu. Būtent šis „tylusis” periodas dažnai užmigdo budrumą, o tikroji kova prasideda tik ligai perėjus į antrąją fazę.
Pirmoji ligos banga: požymiai, kuriuos lengva ignoruoti
Įsisiurbus infekuotai erkei, virusas į žmogaus kraują patenka beveik akimirksniu, nes jis kaupiasi erkės seilių liaukose. Inkubacinis periodas – laikas nuo įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo – dažniausiai trunka nuo 7 iki 14 dienų, tačiau literatūroje aprašomi atvejai, kai jis svyruoja nuo 2 iki 28 dienų.
Pirmoji fazė pasireiškia maždaug 80 proc. užsikrėtusiųjų. Jos metu virusas cirkuliuoja kraujyje (viremija), ir pasireiškia nespecifiniai, į gripą panašūs simptomai:
- Karščiavimas: temperatūra pakyla iki 37,5–38 °C.
- Bendras silpnumas ir nuovargis: žmogus jaučiasi „sudužęs”, neturi energijos.
- Kaulų ir raumenų skausmai: maudžia visą kūną, panašiai kaip po didelio fizinio krūvio ar sergant gripu.
- Galvos skausmas: dažniausiai jis nėra stiprus, veikiau bukas ir varginantis.
- Virškinimo sutrikimai: rečiau, bet gali pasireikšti pykinimas ar apetito stoka.
Ši fazė trunka vidutiniškai apie 5 dienas (nuo 2 iki 7 dienų). Po to seka vadinamasis „tariamasis pasveikimas”. Temperatūra nukrenta, savijauta pagerėja, ir žmogus gali manyti, kad tiesiog persirgo vasaros gripu. Šis ramybės periodas trunka apie savaitę (nuo 1 iki 33 dienų). Deja, maždaug trečdaliui užkrėstųjų po šios pertraukos prasideda antroji, daug sunkesnė ligos banga.
Antroji banga: centrinės nervų sistemos pažeidimas
Jei organizmo imuninė sistema nesugeba eliminuoti viruso pirmojoje stadijoje, jis prasiskverbia pro hematoencefalinį barjerą ir patenka į centrinę nervų sistemą – smegenis ir nugaros smegenų dangalus. Čia prasideda antroji fazė, kuriai būdinga staiga pakilusi aukšta temperatūra (neretai virš 39 °C) ir specifiniai neurologiniai simptomai.
Priklausomai nuo pažeidimo vietos, skiriamos kelios ligos formos:
- Meningitinė forma: tai dažniausia ir lengviausia antrosios fazės forma. Jai būdingas stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas (sunku palenkti galvą į priekį), šviesos baimė.
- Meningoencefalitinė forma: pažeidžiama ne tik smegenų plėvė, bet ir pati smegenų medžiaga. Atsiranda sąmonės sutrikimai, orientacijos praradimas, drebulys, kalbos sutrikimai, gali ištikti traukuliai.
- Meningoencefalomielitinė forma: pati sunkiausia forma, kai pažeidžiamos ir nugaros smegenys. Tai gali sukelti galūnių, kaklo ar pečių juostos raumenų paralyžių, kuris neretai lieka visam gyvenimui.
Kaip nustatomas erkinis encefalitas? Diagnostikos metodai
Erkinio encefalito diagnostika remiasi klinikinių simptomų įvertinimu ir specifiniais laboratoriniais tyrimais. Gydytojai negali nustatyti diagnozės vien tik iš paciento pasakojimo apie erkės įkandimą, nes daugelis pacientų (iki 50 proc.) erkės įsisiurbimo net nepastebi arba neprisimena.
Kraujo serologiniai tyrimai
Pagrindinis diagnostikos metodas yra specifinių antikūnų nustatymas kraujyje. Organizmui kovojant su virusu, imuninė sistema pradeda gaminti imunoglobulinus (Ig).
- IgM klasės antikūnai: jie rodo ūmią, šiuo metu vykstančią infekciją. IgM antikūnai kraujyje atsiranda prasidėjus antrajai ligos fazei (rečiau – pirmosios pabaigoje). Jų aptikimas yra pagrindinis rodiklis, patvirtinantis šviežią užsikrėtimą.
- IgG klasės antikūnai: šie antikūnai atsiranda vėliau ir rodo susiformavusį imunitetą arba persirgtą ligą. Jei randami tik IgG, o IgM nėra, tai reiškia, kad žmogus erkinį encefalitą persirgo anksčiau arba yra pasiskiepijęs.
Svarbu žinoti, kad atlikti kraujo tyrimą iškart po erkės įkandimo yra beprasmiška. Antikūnai dar nebus susidarę, todėl tyrimas bus neigiamas net ir užsikrėtimo atveju. Rekomenduojama laukti pirmųjų simptomų arba bent 2–3 savaites po įkandimo.
Smegenų skysčio (likvoro) tyrimas
Jei pacientui pasireiškia antrosios bangos simptomai – meningito ar encefalito požymiai – gydytojai ligoninėje dažniausiai atlieka juosmeninę punkciją. Tai procedūra, kurios metu specialia adata paimamas nedidelis kiekis stuburo smegenų skysčio.
Sergant erkiniu encefalitu, likvore nustatomas padidėjęs leukocitų skaičius (pleocitozė) ir padidėjęs baltymo kiekis. Taip pat likvore ieškoma specifinių IgM antikūnų prieš erkinio encefalito virusą. Tai yra „auksinis standartas” patvirtinant diagnozę, kai yra įtariamas centrinės nervų sistemos pažeidimas.
Vaizdiniai tyrimai
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT) nėra pagrindiniai tyrimai erkinio encefalito nustatymui, tačiau jie gali būti atliekami siekiant atmesti kitas ligas (pvz., auglį, insultą ar pūlingą abscesą) ir įvertinti smegenų pabrinkimo laipsnį bei pažeidimo lokalizaciją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima užsikrėsti geriant pieną?
Taip, tai vadinamasis alimentinis užsikrėtimo kelias. Erkinio encefalito virusu galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą (žalią) ožkų arba karvių pieną bei jo produktus, jei gyvuliai buvo užkrėsti erkių. Pasterizacija arba virinimas virusą sunaikina.
Ar kiekviena erkė platina encefalitą?
Ne, ne kiekviena erkė yra užsikrėtusi. Skirtinguose Lietuvos regionuose užkrėstų erkių procentas svyruoja, tačiau jis nėra 100%. Visgi, vizualiai atskirti infekuotos erkės neįmanoma, todėl kiekvieną įkandimą reikia vertinti kaip potencialų pavojų.
Kuo skiriasi erkinis encefalitas nuo Laimo ligos?
Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, pažeidžianti nervų sistemą, kuriai nėra specifinio vaisto, tik skiepai prevencijai. Laimo liga yra bakterinė infekcija, kuriai būdinga migruojanti eritema (raudona dėmė), sąnarių, širdies pažeidimai, ir ji sėkmingai gydoma antibiotikais. Skiepų nuo Laimo ligos nėra.
Ką daryti ištraukus erkę? Ar vežti ją tirti?
Ištraukus erkę, įkandimo vietą reikia dezinfekuoti ir stebėti savo sveikatą apie 30 dienų. Medikai nerekomenduoja vežti pačios erkės į laboratoriją tyrimams. Net jei erkė yra užkrėsta, tai nereiškia, kad ji spėjo perduoti virusą žmogui, o neigiamas erkės atsakymas gali suteikti klaidingą ramybės jausmą. Svarbiausia stebėti žmogaus simptomus.
Kada geriausia skiepytis?
Geriausia skiepytis šaltuoju metų laiku, kad imunitetas spėtų susiformuoti iki erkių aktyvumo sezono pradžios. Tačiau galima taikyti ir pagreitintą skiepijimo schemą pavasarį ar vasarą, kas leidžia greičiau įgyti apsaugą.
Liekamieji reiškiniai ir gyvenimas persirgus
Nors mirštamumas nuo erkinio encefalito Europoje nėra didelis (siekia apie 0,5–2 proc.), didžiausia šios ligos problema yra ilgalaikiai liekamieji reiškiniai. Apie 30–50 proc. persirgusiųjų, net ir pasveikę nuo ūmios infekcijos, susiduria su vadinamuoju poencefalitiniu sindromu. Tai būklė, kuri gali tęstis mėnesius ar net metus ir reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę.
Dažniausi liekamieji reiškiniai apima kognityvinius sutrikimus: susilpnėjusią atmintį, dėmesio koncentracijos stoką, greitą protinį nuovargį. Žmonės dažnai skundžiasi emociniu labilumu, irzlumu, miego sutrikimais bei pasikartojančiais galvos skausmais. Sunkesniais atvejais gali likti nuolatinis galūnių drebėjimas, koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius, reikalaujantis ilgos ir sudėtingos reabilitacijos.
Būtent dėl šių rimtų pasekmių ir specifinio gydymo nebuvimo, medikai vieningai sutaria: skiepai yra vienintelė patikima ir moksliškai pagrįsta apsaugos priemonė. Vakcinacijos efektyvumas siekia iki 98 proc., todėl gyvenant tokioje didelės rizikos zonoje kaip Lietuva, tai yra investicija į savo ilgalaikę sveikatą ir ramybę.
