Daugelis iš mūsų yra patyrę tą nemalonų jausmą, kai prabudus vidury nakties ar anksti ryte burna atrodo tarsi išdžiūvusi dykuma. Liežuvis limpa prie gomurio, sunku nuryti seiles, o pirmas noras – kuo greičiau atsigerti vandens. Nors dažniausiai tai galima paaiškinti paprastais veiksniais, tokiais kaip per sūri vakarienė, per maža oro drėgmė miegamajame ar nepakankamas skysčių vartojimas dienos metu, nuolatinis burnos džiūvimas nakties metu neturėtų būti ignoruojamas. Medikų teigimu, jei ši problema kartojasi reguliariai, tai gali būti organizmo siunčiamas pagalbos signalas apie kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus, kurie vystosi tyliai ir ilgą laiką gali neturėti kitų ryškių simptomų.
Kas yra kserostomija ir kodėl seilės tokios svarbios?
Medicinoje burnos džiūvimas vadinamas kserostomija. Tai būklė, kai seilių liaukos nepagamina pakankamai seilių, kad burnos ertmė būtų drėgna. Nors seilės dažnai nuvertinamos, jos atlieka kritiškai svarbų vaidmenį mūsų bendroje sveikatoje. Jos ne tik padeda mums jausti maisto skonį, kramtyti ir nuryti, bet ir veikia kaip natūralus burnos sargas.
Seilėse yra fermentų, padedančių virškinti maistą, bei antikūnų, kovojančių su bakterijomis ir virusais. Be to, seilės nuolat plauna dantis, neutralizuoja kenksmingas rūgštis ir aprūpina dantų emalį mineralais. Kai naktį seilių išsiskyrimas sutrinka, burnos ertmė tampa pažeidžiama infekcijoms, o dantys pradeda greičiau gesti. Tačiau svarbiausia suprasti, kad pats džiūvimas dažniausiai yra ne liga, o kitos ligos simptomas.
Cukrinis diabetas – dažniausia slapta priežastis
Viena iš pačių klastingiausių ligų, kurios vienas iš pirmųjų požymių gali būti naktinis burnos džiūvimas, yra cukrinis diabetas. Tiek 1 tipo, tiek 2 tipo diabetas gali sukelti kserostomiją, ir dažnai tai nutinka dar prieš diagnozuojant pačią ligą. Ryšys tarp diabeto ir burnos džiūvimo yra dvejopas:
- Dehidratacija dėl dažno šlapinimosi: Kai kraujyje padidėja gliukozės kiekis, inkstai stengiasi pašalinti cukraus perteklių per šlapimą. Tai verčia organizmą šalinti didelius kiekius skysčių, todėl žmogus dažniau šlapinasi, ypač naktį. Dėl to audiniai netenka drėgmės, o seilių gamyba sulėtėja.
- Seilių sudėties pokyčiai: Aukštas cukraus lygis kraujyje gali pakeisti ir pačių seilių sudėtį, todėl jos tampa klampesnės ir prasčiau atlieka drėkinimo funkciją.
Jei kartu su burnos džiūvimu pastebite, kad dažnai jaučiate troškulį, krenta svoris be priežasties, jaučiate nuolatinį nuovargį arba lėčiau gyja žaizdos, būtina nedelsiant pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje.
Miego apnėja: kai kvėpavimas tampa priešu
Kita itin dažna priežastis, kodėl rytais burna būna išdžiūvusi, yra obstrukcinė miego apnėja. Tai rimtas miego sutrikimas, kurio metu žmogus miegodamas periodiškai nustoja kvėpuoti. Dėl šios priežasties organizmas patiria deguonies badą, o smegenys siunčia signalą prabusti arba giliai įkvėpti.
Žmonės, kenčiantys nuo miego apnėjos, dažniausiai knarkia ir miega išsižioję. Kvėpavimas per burną visą naktį išgarina seiles daug greičiau, nei organizmas spėja jas gaminti. Tai sukuria užburtą ratą: išdžiūvusi gleivinė tampa jautresnė, gali patinti, o tai dar labiau apsunkina kvėpavimą.
Negucloma miego apnėja didina riziką susirgti hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis bei gali sukelti insultą. Jei jūsų partneris pastebi, kad naktį garsiai knarkiate ar staiga nustojate kvėpuoti, o ryte jaučiatės nepailsėjęs ir išdžiūvusia burna, tai yra rimtas signalas kreiptis į miego specialistus.
Autoimuninės ligos ir Sjogreno sindromas
Nors rečiau pasitaikantis, tačiau itin varginantis susirgimas yra Sjogreno sindromas. Tai lėtinė autoimuninė liga, kurios metu žmogaus imuninė sistema klaidingai atakuoja savo paties ląsteles, gaminančias drėgmę, – visų pirma ašarų ir seilių liaukas.
Sergant šia liga, burnos džiūvimas yra vienas iš pagrindinių simptomų. Pacientai dažnai skundžiasi, kad burnoje jaučia tarsi „smėlį“, sunku kalbėti ilgą laiką, keičiasi skonio pojūčiai. Sjogreno sindromas dažniau diagnozuojamas moterims vyresnėms nei 40 metų ir neretai eina greta su kitomis reumatinėmis ligomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu ar vilklige.
Vaistų šalutinis poveikis
Prieš ieškant sunkių ligų, verta peržiūrėti savo vaistinėlę. Statistika rodo, kad šimtai receptinių ir nereceptinių vaistų gali sukelti burnos džiūvimą kaip šalutinį poveikį. Dažniausi kaltininkai yra:
- Antidepresantai ir vaistai nuo nerimo: Šie medikamentai veikia neurotransmiterius, kurie taip pat reguliuoja seilių liaukų veiklą.
- Antihistamininiai vaistai: Vartojami alergijoms gydyti, jie blokuoja histaminą, bet kartu mažina ir gleivių bei seilių išsiskyrimą.
- Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio: Diuretikai (šlapimą varantys vaistai) mažina skysčių kiekį organizme, kas tiesiogiai veikia seilių gamybą.
- Nuskausminamieji ir raumenis atpalaiduojantys vaistai.
Jei įtariate, kad kserostomiją sukelia vartojami vaistai, jokiu būdu nenutraukite jų vartojimo savavališkai. Pasitarkite su gydytoju – galbūt įmanoma pakoreguoti dozę arba pakeisti vaistą kitu.
Ilgalaikio burnos džiūvimo pasekmės
Ignoruoti naktinį burnos džiūvimą yra pavojinga ne tik dėl galimų paslėptų ligų, bet ir dėl tiesioginės žalos burnos ertmei. Seilių trūkumas sukelia grandininę reakciją, kuri gali baigtis brangiu ir skausmingu dantų gydymu.
- Dantų ėduonis ir erozija: Be seilių, kurios neutralizuoja rūgštis, dantų emalis tampa itin pažeidžiamas. Bakterijos dauginasi greičiau, o tai lemia ėduonies atsiradimą net ir tose vietose, kurios paprastai yra atsparios, pavyzdžiui, dantų kakleliuose.
- Gingivitas ir periodontitas: Sausa burna skatina apnašų kaupimąsi, kurios dirgina dantenas. Tai gali sukelti dantenų uždegimą (gingivitą), kuris, jei negydomas, progresuoja į periodontitą – ligą, galinčią baigtis dantų netekimu.
- Grybelinės infekcijos: Drėgmės trūkumas sukuria palankią terpę grybeliui Candida albicans plisti, sukeliant pienligę. Tai pasireiškia baltomis apnašomis, skausmu ir deginimo pojūčiu.
- Prastas burnos kvapas (halitozė): Seilės padeda pašalinti maisto likučius ir negyvas ląsteles. Kai seilių trūksta, šios dalelės pradeda pūti burnoje, sukeldamos nemalonų kvapą, kurio nepanaikina paprastas dantų valymas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Siekiant geriau suprasti šią problemą ir išsklaidyti dažniausiai kylančias abejones, pateikiame atsakymus į populiariausius klausimus apie naktinį burnos džiūvimą.
Ar stresas gali sukelti burnos džiūvimą naktį?
Taip, stresas ir nerimas yra dažnos kserostomijos priežastys. Kai patiriame stresą, organizmas išskiria adrenaliną, kuris paruošia kūną „kovok arba bėk“ reakcijai. Šio proceso metu virškinimo sistema, įskaitant seilių gamybą, laikinai sulėtinama, kad energija būtų nukreipta į raumenis ir širdį.
Kiek vandens reikėtų išgerti prieš miegą, kad burna nedžiūtų?
Svarbu išlaikyti balansą. Nors hidratacija būtina, per didelis vandens kiekis prieš pat miegą gali priversti dažnai keltis į tualetą, o tai sutrikdys miego ciklą. Rekomenduojama gerti pakankamai vandens visą dieną, o likus valandai iki miego – tik nedidelį kiekį troškuliui numalšinti.
Ar oro drėkintuvas gali padėti?
Tikrai taip. Ypač šildymo sezono metu, kai patalpų oras tampa itin sausas, oro drėkintuvas miegamajame gali žymiai pagerinti situaciją. Optimali drėgmė padeda išlaikyti nosies ir burnos gleivinę drėgną, mažina knarkimą ir palengvina kvėpavimą pro nosį.
Kada dėl burnos džiūvimo reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei naminės priemonės (drėkinimas, vandens gėrimas, kofeino atsisakymas) nepadeda per kelias savaites, arba jei kartu jaučiate kitus simptomus (dažną šlapinimąsi, nuovargį, akių sausumą, knarkimą), būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba odontologu.
Praktiniai žingsniai gerinant burnos sveikatą
Kova su naktiniu burnos džiūvimu reikalauja kompleksinio požiūrio. Pirmiausia, žinoma, būtina atmesti arba gydyti pagrindines ligas, tokias kaip diabetas ar miego apnėja. Tačiau, kol laukiate vizito pas gydytoją ar atliekate tyrimus, galite imtis veiksmų, kurie palengvins simptomus ir apsaugos jūsų dantis.
Pradėkite nuo burnos higienos priemonių peržiūros. Venkite burnos skalavimo skysčių, kurių sudėtyje yra alkoholio, nes jis dar labiau sausina gleivinę. Vaistinėse galima įsigyti specialių gelių, purškalų ar burnos skalavimo skysčių, skirtų kserostomijai gydyti – jie vadinami dirbtinėmis seilėmis ir padeda sudrėkinti burną ilgesniam laikui.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į mitybą. Vakare venkite aštraus, sūraus maisto, kofeino ir alkoholio, nes visi šie produktai skatina dehidrataciją. Prie lovos visada turėkite stiklinę vandens, kad prabudus naktį galėtumėte sudrėkinti burną. Kramtomoji guma su ksilitoliu (be cukraus) dienos metu taip pat gali padėti stimuliuoti seilių liaukų veiklą. Rūpinimasis savo burnos drėgme yra ne tik komforto klausimas, bet ir esminė geros sveikatos bei kokybiško miego dalis.
