Dilgėlinė – tai viena dažniausių ir labiausiai varginančių odos reakcijų, kuriai būdingas staigus bėrimų atsiradimas, primenantis nudiliginimą, stiprus niežulys ir odos paburkimas. Nors daugelis žmonių pirmiausia griebiasi vaistų nuo alergijos, gydytojai dermatologai ir alergologai vieningai sutaria: be tinkamos mitybos korekcijos gydymas gali būti ilgas ir mažiau efektyvus. Mityba sergant dilgėline atlieka kritinį vaidmenį, nes tam tikri maisto produktai gali veikti kaip kuro įpylimas į ugnį – jie ne tik provokuoja naujų bėrimų atsiradimą, bet ir gali žymiai pabloginti bendrą paciento savijautą, sukelti tinimą ar net kvėpavimo takų spazmus. Suprasti, ką dėti į lėkštę, o ko griežtai atsisakyti, yra pirmas žingsnis link greitesnio pasveikimo ir simptomų kontrolės.
Kodėl maistas veikia dilgėlinės eigą?
Norint suprasti dietos svarbą, būtina suvokti, kas vyksta organizme sergant dilgėline. Pagrindinis šios ligos „kaltininkas“ yra cheminė medžiaga, vadinama histaminu. Kai imuninė sistema sudirginama, putliosios ląstelės odoje išskiria didelius kiekius histamino, kuris sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, audinių pabrinkimą ir niežulį.
Problema kyla tuomet, kai su maistu gauname papildomą kiekį histamino arba vartojame produktus, kurie skatina organizmą išskirti savo paties sukauptą histaminą. Tai vadinama pseudoalergine reakcija. Skirtingai nei tikrosios alergijos atveju, čia imuninė sistema negamina specifinių antikūnų, tačiau rezultatas yra toks pat arba net blogesnis – odos bėrimai plinta žaibiškai. Todėl gydytojai rekomenduoja laikytis mažo histamino kiekio dietos, kad sumažintume bendrą „histamino krūvį“ organizme.
Didelės rizikos produktai: ko griežtai vengti
Sergant ūmine dilgėline ar paūmėjus lėtinei formai, mitybos racionas turi būti maksimaliai paprastas ir švarus. Egzistuoja produktų grupės, kuriose histamino koncentracija yra natūraliai labai didelė, dažniausiai dėl fermentacijos ar brandinimo procesų.
Brandinti ir fermentuoti produktai
Kuo ilgiau maistas brandinamas arba fermentuojamas, tuo daugiau jame susidaro histamino. Tai viena pagrindinių taisyklių, kurią privalu įsidėmėti. Į šią kategoriją patenka:
- Brandinti sūriai: Parmezanas, čederis, pelėsiniai sūriai (Camembert, Roquefort), Gouda ir kiti kietieji sūriai.
- Fermentuotos daržovės: Rauginti kopūstai, rauginti agurkai, kimchi, marinuotos daržovės.
- Sojos produktai: Sojos padažas, tofu, miso pasta.
Mėsos ir žuvies gaminiai
Šviežia mėsa ir žuvis paprastai yra saugios, tačiau apdoroti gaminiai yra tikra „bomba“ sergančiajam dilgėline:
- Perdirbta mėsa: Rūkytos dešros, saliamis, kumpiai, dešrelės, vytinta mėsa. Šiuose produktuose gausu ne tik histamino, bet ir nitritų bei kitų konservantų, kurie patys savaime gali sukelti bėrimus.
- Nešviežia ar rūkyta žuvis: Skumbrė, tunas, sardinės, ančiuviai. Ypač pavojingi yra žuvies konservai. Žuviai gendant, histamino kiekis joje auga eksponentiškai, net jei skonio pokyčių dar nejaučiate.
Histamino liberatoriai: paslėptas pavojus
Kai kurie maisto produktai patys neturi daug histamino, tačiau jie veikia kaip liberatoriai – patekę į organizmą, jie priverčia putliąsias ląsteles „iššauti“ histaminą į audinius. Tai dažnai klaidina pacientus, nes šie produktai dažnai laikomi sveikais.
Gydytojai rekomenduoja ūmiu periodu visiškai atsisakyti:
- Citrusinių vaisių: Apelsinų, citrinų, greipfrutų, mandarinų.
- Uogų: Braškių ir žemuogių (tai vieni stipriausių liberatorių).
- Daržovių: Pomidorų (įskaitant pomidorų padažus ir kečupą), špinatų, baklažanų.
- Vaisių: Ananasų, papajų, kivių.
- Kito maisto: Šokolado ir kakavos, kiaušinio baltymo (kai kuriems pacientams), riešutų (ypač graikinių ir žemės riešutų).
Maisto priedai ir dažikliai: nematomi dirgikliai
Pramoniniu būdu apdorotas maistas yra vienas didžiausių priešų sergant lėtine dilgėline. Sintetiniai priedai gali sukelti itin stiprias reakcijas, kurios nepraeina ilgą laiką. Atidžiai skaitykite etiketes ir venkite produktų, kurių sudėtyje yra šių E numerių:
- Dažikliai: Tartrazinas (E102), saulėlydžio geltonasis (E110), eritrozinas (E127), amarantas (E123). Jų gausu saldainiuose, gazuotuose gėrimuose, konditerijos gaminiuose, jogurtuose su priedais.
- Konservantai: Benzoatai (E210–E219) ir sulfitai (E220–E228). Jie dažnai dedami į vaisvandenius, džiovintus vaisius, vyną, marinuotus produktus.
- Skonio stiprikliai: Glutamatai (E620–E625). Tai pagrindinė „greito maisto“, traškučių, sultinių kubelių ir daugelio prieskonių mišinių sudedamoji dalis.
Ką tuomet galima valgyti? (Saugus sąrašas)
Nors draudimų sąrašas atrodo ilgas, lieka pakankamai produktų, kurie yra saugūs ir padeda organizmui atsigauti. Svarbiausia taisyklė – maistas turi būti kuo šviežesnis.
Rekomenduojami produktai:
- Grūdinės kultūros: Ryžiai, avižos, soros, kukurūzų kruopos (be priedų), makaronai (be kiaušinių).
- Šviežia mėsa: Vištiena, kalakutiena, triušiena, liesa jautiena (virta arba troškinta, bet ne kepta riebaluose).
- Pieno produktai: Šviežia varškė, grietinėlė, jaunas sūris (mocarela, rikota), sviestas. Pieną reikėtų vartoti saikingai.
- Daržovės: Bulvės, cukinijos, agurkai, brokoliai, žiediniai kopūstai, morkos, svogūnai.
- Vaisiai: Obuoliai (geriausia be žievelės ir termiškai apdoroti, pvz., kepti), kriaušės, bananai (bet tik nepernokusius, be rudų dėmių).
- Riebalai: Kokybiškas alyvuogių aliejus, rapsų aliejus.
Maisto gaminimo ir laikymo niuansai
Net ir saugus produktas gali tapti pavojingu, jei jis netinkamai paruoštas ar laikomas. Histaminas yra atsparus karščiui – virimas ar kepimas jo nesunaikina, todėl svarbu, kad jo neatsirastų prieš gaminant ar po jo.
Venkite valgyti pašildytą maistą. Jei išvirėte sriubą ar troškinį, stenkitės suvartoti jį tą pačią dieną. Maisto likučiai, pastovėję šaldytuve per naktį, kaupia histaminą. Geriau gaminti mažesnėmis porcijomis. Taip pat rekomenduojama vengti kepimo dideliame riebalų kiekyje – rinkitės virimą garuose, troškinimą vandenyje ar kepimą orkaitėje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar sergant dilgėline galima gerti kavą?
Kava ir arbata (ypač juodoji ir žalioji) blokuoja fermentą DAO (diaminoksidazę), kuris organizme skaido histaminą. Todėl ūmiu periodu kavos geriau atsisakyti arba gerti silpną ir labai saikingai. Geriausia alternatyva – vanduo arba vaistažolių arbatos (pvz., ramunėlių, jei nesate joms alergiški).
Kiek laiko reikia laikytis šios dietos?
Griežtos hipoalerginės dietos paprastai rekomenduojama laikytis 2–4 savaites arba tol, kol visiškai išnyksta bėrimai. Vėliau, gydytojui prižiūrint, produktai po vieną pamažu grąžinami į racioną, stebint organizmo reakciją. Jei tai lėtinė dilgėlinė, mitybos apribojimai gali būti taikomi ilgesnį laiką.
Ar alkoholis blogina dilgėlinės eigą?
Taip, ir labai stipriai. Alkoholis, ypač raudonasis vynas ir alus, turi daug histamino. Be to, etanolis slopina DAO fermento veiklą, todėl organizmas praranda gebėjimą skaidyti su maistu gautą histaminą. Sergant dilgėline alkoholio vartojimas yra griežtai draudžiamas.
Ar badavimas padeda greičiau pasveikti?
Trumpalaikis (1–2 dienų) iškrovos laikotarpis, geriant daug vandens, gali padėti organizmui greičiau išsivalyti nuo alergenų ir histamino pertekriaus. Tačiau ilgalaikis badavimas be gydytojo priežiūros nėra rekomenduojamas, nes organizmui reikia maistinių medžiagų imuninei sistemai stiprinti.
Mitybos dienoraščio svarba simptomų valdymui
Vienas efektyviausių būdų kontroliuoti dilgėlinę ir suprasti savo asmeninius dirgiklius – mitybos dienoraščio vedimas. Net ir laikantis bendrų rekomendacijų, kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus. Produktas, kuris vienam pacientui yra visiškai saugus (pavyzdžiui, bananas), kitam gali sukelti staigų bėrimų pliūpsnį.
Dienoraštyje reikėtų žymėti ne tik tai, ką valgėte, bet ir tikslų laiką, kiekį bei paruošimo būdą. Šalia būtina fiksuoti simptomų eigą: kada atsirado niežulys, ar bėrimai suintensyvėjo praėjus 30–60 minučių po valgio. Taip pat svarbu užsirašyti vartojamus vaistus ir patiriamą streso lygį, nes stresas taip pat yra stiprus dilgėlinės provokatorius.
Turėdami 2–3 savaičių įrašus, galėsite kartu su gydytoju alergologu ar dietologu tiksliai nustatyti, kurie produktai yra jūsų asmeniniai „priešai“, o kuriuos galite drąsiai vartoti. Tai leis ateityje sudaryti visavertį, mažiau ribojantį mitybos planą, kuris užtikrins gerą savijautą ir neleis dilgėlinei pasikartoti.
