Kodėl staigus ar labai aukštas spaudimas pavojingas?
Kai kraujospūdis pakyla iki pavojingų ribų, kraujagyslės turi atlaikyti intensyvesnę apkrovą. Kraujagyslių sienelės gali susilpnėti, pažeisti vidinį sluoksnį ir sukelti mikroįplyšimus. Tai didina insulto, širdies smūgio, aneurizmos plyšimo ir kitų ūmių sveikatos sutrikimų riziką. Staigi hipertenzinė krizė pavojinga todėl, kad simptomai atsiranda greitai ir intensyviai, o be skubios pagalbos gali sukelti negrįžtamų pasekmių.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Nors aukštas spaudimas ne visuomet sukelia aiškius požymius, tam tikri simptomai yra rimtas perspėjimas. Jei pastebite bent vieną iš jų, būtina reaguoti nedelsiant.
Staigus, intensyvus galvos skausmas. Tai vienas pavojingiausių signalų. Tokie skausmai dažnai apibūdinami kaip stipriausi gyvenime ir gali rodyti ūmią hipertenzinę reakciją.
Regėjimo sutrikimai. Migla, dvigubas matymas, žiedai aplink šviesą arba laikinas regėjimo praradimas gali būti susiję su padidėjusiu spaudimu akies kraujagyslėse.
Spaudimas ar skausmas krūtinėje. Tai gali rodyti širdies kraujotakos sutrikimą, ypač jei skausmas plinta į ranką, žandikaulį ar nugarą.
Dusulys. Jei staiga tampa sunku kvėpuoti, tai gali reikšti širdies nepakankamumą arba plaučių edemą, susijusią su padidėjusiu spaudimu.
Galvos svaigimas ir sutrikusi pusiausvyra. Staigūs svaigimo epizodai gali būti ženklas, kad galvos kraujagyslės patiria per didelį spaudimą.
Pykinimas ir vėmimas. Tokie pojūčiai gali lydėti hipertenzinę krizę ir rodyti pavojingą spaudimo padidėjimą smegenyse.
Veido paraudimas, ūžesys ausyse. Kai kurie žmonės jaučia stiprų pulsavimą galvoje arba girdimą širdies ritmą ausyse – tai gali būti susiję su aukštu spaudimu.
Kada būtina skubi medicininė pagalba?
Skubi pagalba būtina, jei sistolinis spaudimas viršija 180 mmHg, o diastolinis – 120 mmHg, ypač jei kartu pasireiškia krūtinės skausmas, kvėpavimo sutrikimai, sumišimas ar regėjimo pakitimai. Tokia būklė vadinama hipertenzine krize ir gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas per labai trumpą laiką.
Jei simptomai stiprėja, nereikėtų laukti – būtina kviesti medikus. Staigus pagalbos delsimas gali turėti ilgalaikių pasekmių širdžiai, smegenims ar inkstams.
Kas dažniausiai sukelia staigų spaudimo pakilimą?
Staigus spaudimo šuolis gali būti nulemtas įvairių veiksnių. Dažniausiai priežastys susijusios su emociniu stresu, fiziniu pervargimu, per dideliu druskos ar kofeino kiekiu, alkoholio vartojimu ar pamirštais vaistais nuo hipertenzijos.
Kai kurių žmonių spaudimą pakelia lėtinės ligos – inkstų sutrikimai, hormonų disbalansas, skydliaukės veiklos pokyčiai. Todėl labai svarbu reguliariai atlikti tyrimus ir stebėti sveikatos rodiklius.
Kaip patikrinti spaudimą namuose?
Namuose matuoti kraujo spaudimą patogiausia naudojant automatinį tonometrą. Prieš matuojant svarbu 5 minutes ramiai pasėdėti, nedėti rankos aukščiau ar žemiau širdies lygio, nespausti rankos drabužiais. Matavimą rekomenduojama atlikti 2–3 kartus ir apskaičiuoti vidurkį. Įtarus netipinius rodiklius, matavimus verta pakartoti po kelių minučių.
Kaip sumažinti padidėjusį spaudimą?
Yra keli būdai, kurie gali padėti stabilizuoti spaudimą kasdienybėje, ypač jei jis linkęs kilti dėl streso ar gyvenimo būdo.
Mažinti druską. Frazių apie druskos žalą girdime dažnai, tačiau jos vaidmuo spaudimo reguliavime – itin didelis. Per didelis kiekis skatina skysčių kaupimąsi organizme.
Rinktis subalansuotą mitybą. Mažinti perdirbtų produktų, rinktis daugiau kalio turinčių maisto produktų, tokių kaip bananai, avokadai, špinatai.
Reguliariai judėti. Net lengvas ėjimas ar mankšta kelias savaites iš eilės gali sumažinti spaudimą keliais punktais.
Vengti kofeino ir alkoholio pertekliaus. Abu veiksniai gali staigiai padidinti spaudimą.
Pakankamai ilsėtis. Miego trūkumas daro tiesioginę įtaką nervų sistemai ir kraujagyslėms.
Laikytis gydytojo nurodymų. Jei paskirti vaistai, reikia juos vartoti tiksliai taip, kaip rekomenduota, nepertraukiant gydymo.
DUK
Ar aukštą spaudimą galima pajusti?
Dažnai – ne. Daug žmonių nejaučia jokių simptomų, todėl labai svarbu matuoti spaudimą reguliariai.
Ar stresas gali staigiai pakelti spaudimą?
Taip. Emocinė įtampa gali sukelti greitą spaudimo šuolį, ypač jautresniems žmonėms.
Ar padidėjęs spaudimas pavojingas jauniems žmonėms?
Taip. Net jauname amžiuje hipertenzija gali sukelti rimtų komplikacijų.
Ar reikėtų reaguoti, jei simptomai atsiranda tik kartais?
Taip. Epizodiniai simptomai gali būti svarbūs pirmieji ženklai ir jų negalima ignoruoti.
Kasdieniai sprendimai saugiai savijautai
Kraujo spaudimo kontrolė prasideda nuo dėmesingumo savo kūnui. Stebint savijautą, fiksuojant rodiklius ir reaguojant į netikėtus simptomus, galima laiku pastebėti pavojingus pokyčius. Kasdieniai, nuoseklūs sprendimai – subalansuota mityba, pakankamas poilsis, judėjimas ir streso mažinimas – leidžia stabilizuoti spaudimą ir ilgainiui stiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą. Laiku reaguojant, padidėjusio spaudimo riziką galima ne tik suvaldyti, bet ir gerokai sumažinti.
