Koks yra normalus kraujo spaudimas? Gydytojų paaiškinimas

Kas laikoma normaliu kraujo spaudimu?

Skirtingos medicinos draugijos pateikia šiek tiek skirtingus intervalus. Tai nereiškia, kad vieni „klysta“, o kiti „teisiausi“ – skiriasi akcentai prevencijai ir gydymo pradžios slenksčiai.

Dažniausiai taikomos ribos suaugusiesiems (poilsio būsenoje)

• Optimalus / normalus: apie <120/80 mmHg.
• „Aukštėlesnis“ (elevuotas) sistolinis: 120–129 ir <80 mmHg diastolinis.
• Hipertenzija 1 stadijos: 130–139 arba 80–89 mmHg.
• Hipertenzija 2 stadijos: ≥140 arba ≥90 mmHg.

Europos praktikoje dar sutinkami intervalai „normalus“ (120–129/80–84) ir „aukštas normalus“ (130–139/85–89) – šiose zonose ypač daug dėmesio skiriama gyvenimo būdo korekcijoms ir rizikos veiksnių kontrolei. JAV gairės labiau akcentuoja ankstesnį rizikos įvardijimą („elevuotas“, „1 stadija“), nes būtent tose ribose jau matoma didesnė ilgalaikė rizika.

Ką reiškia sistolinis ir diastolinis skaičiai?

Sistolinis – „viršutinis“ skaičius, atspindi slėgį, kai širdis susitraukia ir į kraujagysles išstumia kraują. Diastolinis – „apatinis“ skaičius, atspindi slėgį širdžiai ilsintis. Abiejų reikšmių padidėjimas svarbus, tačiau su amžiumi dažniau kyla vien sistolinis rodiklis (arterijų standėjimas). Pavojingiausios situacijos – kai nuolat aukšti abu skaičiai arba kai spaudimas labai svyruoja, įskaitant naktį.

Skaičiai namuose, kabinete ir naktį – ne tas pats

Kai kuriems žmonėms gydytojo kabinete spaudimas pakyla (baltojo chalato hipertenzija), o kitiems – atvirkščiai, namuose jis aukštesnis nei kabinete (maskuota hipertenzija). Todėl vertinamos skirtingos ribos:

• Kabinetinis (ofisinis) matavimas: hipertenzija dažniausiai įvardijama, kai vidutiniškai ≥140/90 mmHg.
• Namų matavimai: vidurkis ≥135/85 mmHg rodo padidėjusias reikšmes.
• 24 val. ambulatorinė stebėsena (ABPM):
  • paros vidurkis ≥130/80 mmHg,
  • dienos (budrumo) vidurkis ≥135/85 mmHg,
  • nakties vidurkis ≥120/70 mmHg.

Naktinis spaudimas paprastai turėtų sumažėti ~10–20 % palyginti su dienos. Jei naktį nekinta arba didėja („non-dippers“, „reverse dippers“), kardiovaskulinė rizika aukštesnė, net jei dieną skaičiai atrodo „padorūs“.

Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą namuose

1. Pasiruošimas: 30 min. prieš matavimą negerkite kavos, nevartokite nikotino, nesportuokite. Ištuštinkite šlapimo pūslę.
2. Padėtis: sėdėkite patogiai, nugara paremta, pėdos ant grindų, nekryžiuokite kojų. Ranką laikykite širdies lygyje.
3. Manžetė: rinkitės žastinį automatinį aparatą ir tinkamo dydžio manžetę (dydžio indikatorius ant manžetės). Dėkite ant nuogos odos.
4. Matavimas: pailsėkite 5 min., tuomet pamatuokite 2 kartus kas 1 min. Užrašykite vidurkį.
5. Grafikas: 7 dienas ryte prieš vaistus ir vakare prieš miegą, po 2 matavimus. Pirmos dienos rezultatus dažnai tenka atmesti, skaičiuojamas 6 d. vidurkis.

Taip gausite patikimą „asmeninį profilį“, kurį gydytojas galės palyginti su kabineto ar ABPM duomenimis.

Kas lemia spaudimo svyravimus per dieną

• Stresas ir emocijos – aktyvina simpatinę nervų sistemą.
• Kofeinas, alkoholis, energiniai gėrimai – trumpalaikis pakilimas ir svyravimai.
• Skausmas, karščiavimas, dehidratacija – gali pakelti arba numušti skaičius.
• Fizinė veikla – matuokite ne iškart po treniruotės.
• Vaistai – kai kurie kelia (pvz., dekongestantai), kai kurie mažina.
• Miegas ir apnėja – negydoma miego apnėja stiprina naktinę hipertenziją.

Tiksliniai skaičiai: ko siekia gydytojas

Tikslai individualūs, tačiau dažniausios gairės suaugusiesiems, kai gydymas toleruojamas:

• Ūkiai be didelių gretutinių ligų, <65 m.: siekti <130/80 mmHg.
• ≥65 m.: dažnai tikslinga 130–139 sistolinis (jei gerai toleruojama), diastolinis <80–85.
• Cukrinis diabetas: tikslas <130/80 (kai toleruojama), ypač jei yra inkstų pažeidimas ar kitos rizikos.
• Lėtinė inkstų liga: individualu; dažnai siekiama <130/80, bet atsargiai dėl per žemo diastolinio (ypač vyresniems).
• Persirgtas insultas/TIA: įprastai <130/80 (derinama su neurologu).

Pernelyg agresyviai „numuštas“ diastolinis <60–65 mmHg vyresniems pacientams, turintiems vainikinių arterijų ligą, gali būti nepageidautinas (miokardui pristinga perfuzijos). Todėl tikslai visada derinami su gydytoju.

Specialios situacijos

Nėštumas

Normalios reikšmės dažnai šiek tiek mažesnės II trimestre. Hipertenzija nustatoma, kai ≥140/90 (du kartus, ≥4 val. intervalu). Pavojinga preeklampsija – jei prisideda baltymas šlapime, galvos skausmai, regos sutrikimai, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, patinimai. Tokiais atvejais skubi apžiūra.

Baltojo chalato ir maskuota hipertenzija

Jei kabinete aukštas, o namuose normalus – tai baltojo chalato hipertenzija: didesnė rizika nei visiškai normaliems, tačiau dažnai pradedama nuo gyvenimo būdo ir stebėsenos. Jei kabinete normalus, o namuose – aukštas, tai maskuota hipertenzija; tokiu atveju ABPM ir namų matavimai yra lemiami.

Ortostatinė hipotenzija

Jei atsistojus per 3 min. spaudimas krenta ≥20 sistolinio arba ≥10 diastolinio ir kartu svaigsta, vertinamas vaistų, skysčių balansas, autonomikos sutrikimai. Tokiu atveju tikslai ir gydymas derinami ypač atsargiai.

Kada reikalinga skubi pagalba

• ≥180/120 mmHg ir simptomai (krūtinės skausmas, dusulys, neurologiniai požymiai, ūmus regos pablogėjimas, stiprus galvos skausmas su neurologiniais simptomais) – nedelsiant į skubios pagalbos skyrių.
• Jei skaičiai labai aukšti, bet be simptomų – kontaktuokite su gydytoju tą pačią dieną, koreguojamas gydymas, kartais pradedami vaistai.

Gyvenimo būdas, kuris realiai mažina skaičius

• Druskos ribojimas: iki ~5 g druskos per dieną (≈2 g natrio). Daugiausia druskos „paslėpta“ duonoje, pusfabrikačiuose, užkandžiuose.
• DASH principai: daugiau daržovių, vaisių, visagrūdžių, ankštinių, riešutų, liesų baltymų; mažiau sočiųjų riebalų ir cukrų.
• Kalis maiste (vaisiai, daržovės, ankštiniai) – palanku, bet jei yra inkstų liga ar vartojami kalį sulaikantys vaistai, būtina gydytojo kontrolė.
• Judėjimas: 150–300 min./sav. vidutinio intensyvumo + 2 d. jėgos pratimų. Net 5–7 mmHg sumažėjimas vidutiniškai.
• Svorio korekcija: -1 kg dažnai reiškia ~ -1 mmHg sistolinio.
• Miegas ir apnėjos gydymas – normalizuoja naktinius skaičius.
• Alkoholis: ne daugiau kaip 1–2 vienetai/d., kelioms dienoms per savaitę – 0.
• Nerūkymas: nikotinas trumpam didina spaudimą ir pažeidžia kraujagysles.

Vaistai – kada ir kaip

Jei gyvenimo būdo korekcijų nepakanka arba rizika didelė, skiriami vaistai. Pirmos eilės dažniausiai: AKF inhibitoriai arba ARB, kalcio kanalų blokatoriai, diuretikai (tiazidiniai/į tiazidus panašūs). Dažnai pradedama deriniu mažesnėmis dozėmis (vienoje tabletėje) – taip pasiekiamas efektyvumas su mažiau šalutinių reiškinių. Cukriniu diabetu, inkstų liga ar po miokardo infarkto – parenkamos konkrečios klasės dėl papildomos naudos. Svarbu reguliarumas ir nekaitalioti dozių savavališkai.

DUK

Ar 120/80 mmHg – vienintelis „teisingas“ skaičius?

Ne. Tai orientyras. Svarbu, kad reikšmės nuosekliai būtų normalioje zonoje, o tikslai parenkami individualiai pagal jūsų riziką, amžių ir toleranciją.

Kodėl namuose rodo mažiau nei poliklinikoje?

Baltojo chalato efektas: stresas kabinete pakelia rodiklius. Todėl namų vidurkis ir (ar) 24 val. stebėsena dažnai lemia gydymo sprendimus.

Kurį aparatą pirkti?

Automatinį žastinį su tinkama manžete. Riešiniai jautresni padėties klaidoms. Patogu, jei aparatas saugo vidurkius ir turi patikimos kokybės sertifikatus.

Ar galima matuoti ant bet kurios rankos?

Pirmą kartą pamatuokite ant abiejų ir rinkitės tą, kurioje spaudimas aukštesnis (toliau – matuokite būtent ją). Skirtumas iki ~10 mmHg – normalu.

Ar vakarais spaudimas turi būti mažesnis?

Dažnai – taip, ypač naktį. Jei naktį nekinta ar kyla, verta įvertinti miego kokybę, apnėją ir gydymo schemą.

Ar galima sportuoti, jei skaičiai aukštesni?

Lengvas–vidutinis krūvis paprastai rekomenduojamas. Jei spaudimas labai aukštas (pvz., ≥180/110), pirmiau pasitarkite su gydytoju dėl saugaus plano.

Man dažnai „žemas“ – ar tai blogai?

Jei nėra simptomų (svaigimo, alpimų), žemesnis nei vidutinis spaudimas dažnai yra palankus. Jei simptomai vargina – vertinkite priežastis ir tikslus su gydytoju.

Ar galima „numušti“ spaudimą vien mityba?

Gyvenimo būdas dažnai sumažina 5–10 mmHg ar daugiau. Jei rizika didelė arba reikšmės nuolat aukštos, paprastai reikia ir vaistų – abu keliai papildo vienas kitą.

Kasdieniai įpročiai, padedantys išlaikyti skaičius ramioje zonoje

Laikykite namuose patikimą aparatą ir matuokite pagal tą pačią rutiną: ryte, vakare, po du kartus, užrašant vidurkius. Druską keiskite prieskoninėmis žolelėmis, kasdien „susirinkite“ 7–10 tūkst. žingsnių ir du kartus per savaitę atlikite trumpą jėgos programą. Darykite „miego higieną“ – tylus, vėsus miegamasis ir reguliarus ritmas tiesiogiai veikia naktinius skaičius. Su gydytoju susitarkite dėl jums tikslaus tikslo ir plano, o kartą–du per metus pasitikrinkite kraują (kreatininas, kalis, lipidai) ir, jei reikia, atlikite 24 val. stebėseną. Maži, bet nuoseklūs veiksmai dažniausiai duoda didžiausią naudą – o skaičiai ekrane ima ramiai kartotis tame, ką gydytojai vadina „saugia zona“.