Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyręs tą nemalonų jausmą, kai ryjant seiles gerklę tarsi drasko stiklo šukės, o kūną krečia šaltis. Angina, arba mediciniškai vadinamas ūminis tonzilitas, yra viena dažniausių ligų, užklumpančių šaltuoju metų laiku, nors neretai pasitaiko ir vasarą. Nors visuomenėje ši liga dažnai vertinama kaip paprastas peršalimas, gydytojai įspėja: netinkamai gydoma angina gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios paveikia ne tik gerklę, bet ir širdį, sąnarius ar inkstus. Suprasti, kada pakanka arbatų ir poilsio, o kada būtina skubėti pas specialistą, yra gyvybiškai svarbu kiekvienam, besirūpinančiam savo sveikata.
Kas iš tikrųjų yra angina: virusas ar bakterija?
Prieš pradedant gydymą namuose, būtina suprasti ligos prigimtį. Daugelis žmonių bet kokį stiprų gerklės skausmą vadina angina, tačiau mediciniškai tai yra gomurio tonzilių uždegimas. Svarbiausia skirtis, kurią pabrėžia medikai, yra ligos sukėlėjas. Angina gali būti dvejopa:
- Virusinė angina: Tai dažniausia tonzilito forma, kurią sukelia tie patys virusai, kaip ir gripą ar peršalimą. Virusinės kilmės uždegimas paprastai praeina savaime, taikant simptominį gydymą, ir antibiotikai šiuo atveju yra visiškai neveiksmingi.
- Bakterinė angina: Dažniausiai ją sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Būtent ši forma yra pavojingiausia ir dažniausiai reikalauja specifinio gydymo antibiotikais, kad būtų išvengta pūlinių ar sisteminių organizmo pažeidimų.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad namų sąlygomis ne visada lengva atskirti šias dvi formas, tačiau bakterinei anginai būdinga staigi pradžia, labai aukšta temperatūra (virš 38°C), padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai bei baltos apnašos ant tonzilių, nesant kosulio ar slogos.
Pirmieji žingsniai: kaip palengvinti būklę namuose
Jei jaučiate pirmuosius anginos simptomus, svarbu nedelsiant imtis priemonių, kurios sustabdytų ligos progresavimą ir palengvintų savijautą. Toliau pateikiamos laiko patikrintos ir medikų rekomenduojamos strategijos.
Griežtas rėžimas ir aplinka
Pats svarbiausias vaistas, kurį dažnai ignoruojame, yra poilsis. Sergant angina, organizmas išeikvoja didžiulius energijos kiekius kovai su infekcija. Gydytojai rekomenduoja pirmąsias 3–4 dienas praleisti lovoje. Fizinis krūvis ne tik lėtina gijimą, bet ir didina komplikacijų riziką. Taip pat labai svarbu vėdinti patalpas ir drėkinti orą. Sausas oras dar labiau dirgina uždegimo apimtas gleivines, todėl drėkintuvas ar tiesiog drėgnas rankšluostis ant radiatoriaus gali žymiai pagerinti miego kokybę.
Skysčių svarba – ne tik mitas
Vartoti daug skysčių sergant angina yra būtina dėl kelių priežasčių. Pirma, aukšta temperatūra sukelia dehidrataciją. Antra, skysčiai padeda „nuplauti” toksinus iš organizmo. Trečia, drėgna gerklės gleivinė greičiau gyja ir mažiau skauda. Rekomenduojama gerti:
- Šiltas (ne karštas!) žolelių arbatas (ramunėlių, medetkų, čiobrelių).
- Negazuotą mineralinį vandenį.
- Šiltą vandenį su citrina ir medumi (jei nėra alergijos).
Svarbu pabrėžti, kad karšti gėrimai gali nudeginti ir taip jautrią gleivinę, o rūgštūs gėrimai gali ją dar labiau sudirginti, todėl viskas turi būti vartojama saikingai ir tinkamos temperatūros.
Veiksmingiausios vietinio poveikio priemonės
Nors sisteminis gydymas yra svarbus, didžiausią diskomfortą kelia vietinis skausmas ryjant. Štai ką pataria gydytojai simptomams malšinti:
Gerklės skalavimas
Tai vienas seniausių, bet mediciniškai pagrįstų metodų. Skalavimas mechaniškai nuplauna apnašas, bakterijas ir virusus nuo tonzilių paviršiaus bei drėkina gleivinę. Procedūrą rekomenduojama atlikti 4–6 kartus per dieną.
- Druskos tirpalas: Ištirpinkite pusę arbatinio šaukštelio druskos stiklinėje šilto vandens. Druska mažina audinių paburkimą ir veikia kaip lengvas antiseptikas.
- Sodos tirpalas: Soda sukuria šarminę terpę, kuri yra nepalanki bakterijoms daugintis.
- Vaistažolių nuovirai: Šalavijas arba medetka turi stiprų priešuždegiminį poveikį.
Pastilės ir purškalai
Vaistinėse gausu nereceptinių priemonių gerklės skausmui malšinti. Gydytojai pataria rinktis tuos preparatus, kurių sudėtyje yra ne tik antiseptikų (naikinančių bakterijas), bet ir anestetikų (nuskausminamųjų, pvz., lidokaino) ar priešuždegiminių medžiagų. Tai padeda laikinai „užšaldyti” gerklę ir palengvinti valgymą ar skysčių vartojimą. Tačiau svarbu nepiktnaudžiauti pastilėmis – per dažnas jų vartojimas gali išsausinti gleivinę ar sukelti virškinimo sutrikimus.
Ką daryti su temperatūra ir skausmu?
Karščiavimas yra natūrali organizmo gynybinė reakcija, todėl medikai nerekomenduoja jo „mušti”, jei termometras rodo mažiau nei 38°C ir savijauta yra pakenčiama. Tačiau esant aukštesnei temperatūrai ar stipriam skausmui, galima vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną arba paracetamolį. Šie vaistai ne tik mažina karščiavimą, bet ir slopina gerklės skausmą bei audinių uždegimą.
Labai svarbu laikytis informaciniame lapelyje nurodytų dozių. Per didelis paracetamolio kiekis gali pakenkti kepenims, o piktnaudžiavimas ibuprofenu – skrandžiui. Jei vaistai neveikia ir temperatūra nekrenta, tai yra signalas kreiptis į gydytoją.
Kada savigyda tampa pavojinga: 5 pavojaus signalai
Nors daugelį anginos atvejų galima sėkmingai išgydyti namuose, yra situacijų, kai delsti negalima. Gydytojai išskiria simptomus, kurie rodo, jog liga komplikuojasi arba yra bakterinės kilmės ir reikalauja specifinio gydymo antibiotikais:
- Kvėpavimo sutrikimai: Jei tampa sunku kvėpuoti, atsiranda švokštimas ar dusulys, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Tai gali reikšti, kad tonzilės taip padidėjo, jog blokuoja kvėpavimo takus.
- Negalėjimas nuryti seilių: Jei skausmas toks stiprus, kad negalite nuryti net seilių (jos teka iš burnos), tai gali būti peritonzilinio pūlinio požymis.
- Vienpusis patinimas: Jei viena gerklės pusė yra žymiai labiau patinusi nei kita, o uvula (liežuvėlis) nustumta į šoną, tai taip pat signalizuoja apie besiformuojantį pūlinį, kurį būtina atverti chirurgiškai.
- Ilgalaikis karščiavimas: Jei aukšta temperatūra (virš 38°C) laikosi ilgiau nei 3 dienas nepaisant vaistų vartojimo.
- Bėrimai: Jei kartu su gerklės skausmu atsiranda smulkus bėrimas ant kūno, tai gali būti skarlatinos požymis.
Bakterinė angina, negydoma antibiotikais, gali sukelti reumatą, pažeisti širdies vožtuvus arba sukelti glomerulonefritą (inkstų uždegimą). Todėl, esant abejonėms, visada geriau atlikti greitąjį streptokoko testą poliklinikoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galima valgyti ledus sergant angina?
Tai vienas populiariausių mitų, kuris turi tiesos. Šaltis veikia kaip natūralus anestetikas – jis trumpam apmarina nervų galūnėles ir mažina patinimą. Todėl nedidelė porcija ledų (geriausia be priedų, riešutų ar šokolado gabaliukų) gali palengvinti skausmą. Tačiau tai nėra gydymo priemonė, o tik būdas laikinai numalšinti simptomus.
Ar angina yra užkrečiama?
Taip, ir labai. Tiek virusinė, tiek bakterinė angina plinta oro lašeliniu būdu. Sergantysis turėtų naudoti atskirus indus, rankšluosčius ir vengti artimo kontakto su šeimos nariais. Jei tai bakterinė angina, žmogus nustoja būti užkrečiamas praėjus maždaug 24 valandoms po antibiotikų vartojimo pradžios.
Ar galima dėti šiltus kompresus ant kaklo?
Gydytojų nuomonės išsiskiria, tačiau esant pūlingai anginai ar padidėjusiems limfmazgiams, šildyti kaklo nerekomenduojama. Šiluma plečia kraujagysles, todėl infekcija gali greičiau išplisti į aplinkinius audinius. Geriau naudoti „sausą šilumą” (pvz., vilnonį šaliką) tik sveikimo periodu, bet ne ūmios fazės metu.
Kiek laiko trunka angina?
Tinkamai gydantis, ūminiai simptomai paprastai praeina per 3–5 dienas. Visiškas pasveikimas užtrunka apie 7–10 dienų. Jei simptomai nepraeina ilgiau nei dvi savaites, būtina pakartotinė gydytojo konsultacija.
Atsistatymas po ligos ir imuniteto stiprinimas
Pasveikus po anginos, ypač jei buvo vartoti antibiotikai, organizmui reikia laiko atsistatyti. Neskubėkite grįžti į intensyvų sporto rėžimą ar didelius darbo krūvius. Po bakterinės anginos rekomenduojama bent dvi savaites vengti didelio fizinio aktyvumo, kad apsaugotumėte širdies raumenį.
Svarbu atkurti žarnyno mikroflorą vartojant probiotikus bei daug ląstelienos turintį maistą. Imuniteto stiprinimas neturėtų būti vienkartinė akcija susirgus, o nuolatinis procesas: pilnavertė mityba, kokybiškas miegas ir streso valdymas yra geriausia prevencija nuo pasikartojančių tonzilitų. Be to, nepamirškite pasikeisti dantų šepetėlio – ant senojo gali likti ligos sukėlėjų, kurie gali sukelti pakartotinę infekciją.
