Nors daugelis iš mūsų, giedodami himną ar norėdami išreikšti nuoširdumą, automatiškai dedame dešinę ranką ant kairiosios krūtinės pusės, medicininė realybė yra kiek kitokia ir gerokai sudėtingesnė. Šis instinktyvus judesys yra tapęs kultūrine norma, tačiau gydytojai anatomai ir kardiologai nuolat primena, kad toks suvokimas nėra visiškai tikslus. Žmogaus organizmas yra preciziškas mechanizmas, o vienas svarbiausių jo organų – širdis – užima strategiškai saugiausią ir efektyviausią vietą mūsų kūne. Klaidingas įsivaizdavimas apie širdies buvimo vietą gali ne tik sukelti painiavą mokykloje per biologijos pamokas, bet ir, kas daug svarbiau, suklaidinti žmogų vertinant skausmo šaltinį ištikus sveikatos krizei. Būtent todėl svarbu išsklaidyti mitus ir tiksliai suprasti, kur iš tikrųjų slypi mūsų gyvybės variklis.
Tikroji anatominė širdies padėtis
Mediciniškai kalbant, širdis yra išsidėsčiusi krūtinės ląstos centre, srityje, kuri vadinama tarpuplaučiu (lot. *mediastinum*). Ji saugiai tūno už krūtinkaulio – to kieto kaulo, kurį galite apčiuopti savo krūtinės viduryje. Anatomijos vadovėliai teigia, kad širdis yra įsiterpusi tarp dviejų plaučių, o jos pagrindas yra nukreiptas į viršų, dešinę ir atgal, tuo tarpu širdies viršūnė nukreipta žemyn, į priekį ir į kairę.
Nors teiginys, kad širdis yra „kairėje“, nėra visiškai teisingas, jis nėra ir visiškai laužtas iš piršto. Maždaug du trečdaliai širdies masės yra išsidėstę kairiau nuo vidurinės kūno linijos (krūtinkaulio vidurio), o likęs trečdalis – dešinėje. Taigi, techniškai širdis yra centre, tačiau jos ašis yra pakrypusi. Būtent šis posvyris ir lemia tai, kad didžioji dalis organo tūrio užima vietą kairėje krūtinės ląstos pusėje.
Kodėl susiformavo mitas apie kairę pusę?
Pagrindinė priežastis, kodėl milijonai žmonių yra įsitikinę, jog širdis yra kairėje, yra susijusi ne su anatomine padėtimi, o su pojūčiais. Širdis nėra simetriškas organas. Ją sudaro keturios kameros: du prieširdžiai ir du skilveliai. Kairysis skilvelis atlieka sunkiausią darbą – jis turi išstumti kraują į aortą ir toliau į visą kūną, todėl jo raumeninė sienelė yra žymiai storesnė ir stipresnė nei dešiniojo skilvelio, kuris pumpuoja kraują tik į plaučius.
Kai širdis susitraukia (vyksta sistolė), jos viršūnė atsitrenkia į priekinę krūtinės ląstos sieną. Šis smūgis, vadinamas širdies viršūnės impulsu, yra geriausiai jaučiamas būtent kairėje pusėje, maždaug penktame tarpšonkauliniame tarpe po kairiuoju speneliu. Kadangi būtent čia jaučiame stipriausią plakimą, natūraliai darome išvadą, kad čia yra ir pats organas. Tai yra klasikinė suvokimo klaida, kai funkcijos pojūtis supainiojamas su organo lokalizacija.
Kairiojo skilvelio dominavimas
Svarbu suprasti, kad kairioji širdies pusė yra atsakinga už didįjį kraujo apytakos ratą. Dėl didelio slėgio, kurį sukuria kairysis skilvelis, širdies susitraukimai šioje pusėje yra daug energingesni. Jei žmogus yra lieso kūno sudėjimo arba po didelio fizinio krūvio, jis gali matyti vizualų krūtinės ląstos kilnojimąsi būtent kairėje pusėje. Tai dar labiau sustiprina mitą. Tačiau anatomiškai žiūrint rentgeno nuotraukas ar atliekant kompiuterinę tomografiją, aiškiai matyti, kad širdis „sėdi“ ant diafragmos, beveik pačiame centre, tik šiek tiek pasisukusi.
Retas fenomenas: kai širdis plaka dešinėje
Egzistuoja labai reta, bet reali medicininė būklė, vadinama dekstrokardija. Tai įgimta anomalija, kai širdis yra veidrodinis savo įprastos padėties atspindys – ji yra dešinėje krūtinės ląstos pusėje, o jos viršūnė nukreipta į dešinę. Ši būklė pasitaiko maždaug vienam iš 12 000 žmonių.
Dažnai dekstrokardija būna dalis didesnio sindromo, vadinamo *situs inversus*, kai visi vidaus organai (kepenys, blužnis, skrandis) yra išsidėstę veidrodiniu principu:
- Širdis – dešinėje;
- Kepenys – kairėje (įprastai dešinėje);
- Skrandis – dešinėje (įprastai kairėje);
- Blužnis – dešinėje.
Įdomu tai, kad žmonės su dekstrokardija dažnai gyvena visiškai normalų gyvenimą ir apie savo unikalumą sužino tik atsitiktinai, pavyzdžiui, atliekant profilaktinę plaučių rentgenogramą ar elektrokardiogramą (EKG). Gydytojams tai gali sukelti trumpalaikį sąmyšį, nes klausant širdies tonų įprastoje vietoje (kairėje), garsai būna labai tylūs arba jų visai negirdėti.
Skausmo lokalizacija: kaip atskirti širdies problemas
Vienas pavojingiausių aspektų, susijusių su klaidingu širdies vietos įsivaizdavimu, yra skausmo interpretacija. Daugelis žmonių, pajutę aštrų diegimą kairėje krūtinės pusėje (po speneliu ar šone), iškart išsigąsta, kad juos ištiko infarktas. Tačiau gydytojai pastebi, kad tikroji širdies patologija dažniau pasireiškia kitaip.
Tikrasis širdies skausmas (angina pectoris arba miokardo infarktas) dažniausiai jaučiamas:
- Už krūtinkaulio: Pacientai tai apibūdina kaip spaudimą, gniaužimą, sunkumą ar deginimą pačiame krūtinės centre.
- Plitimas: Skausmas gali plisti į kairįjį petį, kairę ranką, kaklą, apatinį žandikaulį ar net į nugarą (tarp menčių).
- Pobūdis: Tai retai būna taškinis, „badantis“ skausmas. Tai labiau difuzinis, visą krūtinę apimantis diskomfortas.
Jeigu jaučiate aštrų, taškinį skausmą kairėje pusėje, kurį galite tiksliai parodyti vienu pirštu, ir kuris sustiprėja giliai įkvepiant ar pasisukant, didelė tikimybė, kad tai nėra širdis. Tai gali būti tarpšonkaulinė neuralgija, raumenų patempimas ar stuburo problemos. Žinoma, bet koks nerimą keliantis skausmas krūtinėje reikalauja profesionalios konsultacijos, tačiau žinojimas, kad širdis yra centre, padeda racionaliau vertinti simptomus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje skiltyje atsakome į populiariausius klausimus, kurie kyla pacientams diskutuojant apie širdies anatomiją ir jos vietą krūtinės ląstoje.
Ar širdies vieta gali pasikeisti gyvenimo eigoje?
Iš esmės širdies vieta yra fiksuota raiščiais ir stambiųjų kraujagyslių tinklu. Tačiau tam tikros patologijos gali ją šiek tiek pastumti. Pavyzdžiui, jei vienoje pusėje kaupiasi skystis (pleuritas) arba oras (pneumotoraksas), padidėjęs slėgis gali pastumti tarpuplautį ir širdį į priešingą pusę. Taip pat didelė diafragmos išvarža arba žymus stuburo iškrypimas (skoliozė) gali nežymiai pakeisti širdies ašį ar poziciją. Nėštumo metu, augant gimdai ir kylant diafragmai, širdis gali būti šiek tiek pakelta ir pasukta į kairę, kas kartais keičia EKG rodmenis.
Kodėl kairiarankių širdis nėra dešinėje?
Tai yra populiarus mitas. Žmogaus dominuojanti ranka (kairiarankystė ar dešiniarankystė) neturi jokio ryšio su vidaus organų išsidėstymu. Kairiarankių širdis, kaip ir dešiniarankių, yra tarpuplautyje su viršūne į kairę. Smegenų pusrutulių dominavimas ir vidaus organų embriologinis vystymasis yra du skirtingi procesai.
Ar įmanoma išgyventi, jei širdis yra visiškai neapsaugota krūtinkaulio?
Egzistuoja itin reta būklė, vadinama *Ectopia cordis*, kai kūdikis gimsta su širdimi, esančia išorėje arba nepilnai padengta krūtinkaulio. Tai kritinė būklė, reikalaujanti sudėtingų operacijų iškart po gimimo. Suaugusiųjų atveju, krūtinkaulis yra pagrindinis širdies skydas. Jei jis pažeidžiamas traumos metu, širdžiai kyla mirtinas pavojus.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus
Nors šis straipsnis skirtas anatominiam švietimui, svarbu pabrėžti praktinę pusę. Nepriklausomai nuo to, ar skausmą jaučiate centre, kairėje, ar jis plinta į kitas kūno dalis, yra simptomų visuma, kurią ignoruoti mirtinai pavojinga. Jei diskomfortą krūtinėje lydi šaltas prakaitas, dusulys, pykinimas, didelis nerimas ar galvos svaigimas, tai gali būti miokardo infarkto požymiai.
Tokiu atveju anatominės diskusijos tampa antraeilės – svarbiausia yra laikas. Skubi medicininė pagalba, elektrokardiograma ir kraujo tyrimai (troponinų nustatymas) yra vieninteliai būdai tiksliai nustatyti, ar kenčia jūsų širdis. Gydytojai pabrėžia: geriau vieną kartą be reikalo atvykti į priėmimo skyrių dėl neuralgijos, nei vieną kartą pavėluoti su tikru širdies smūgiu. Rūpinkitės savo širdimi – ji dirba be poilsio dienų, nepriklausomai nuo to, kurioje tiksliai vietoje jūs įsivaizduojate ją esant.
