Negalios nustatymas ir statuso suteikimas yra sudėtingas, tačiau daugeliui žmonių gyvybiškai svarbus procesas, užtikrinantis socialines garantijas, finansinę paramą bei galimybes integruotis į visuomenę. Dažnai žmonės klysta manydami, kad negalia nustatoma vien remiantis medicinine diagnoze ar ligos sunkumu. Iš tiesų, tai yra kur kas kompleksiškesnis vertinimas, kurio metu atsižvelgiama ne tik į asmens sveikatos būklę, bet ir į jo gebėjimą savarankiškai rūpintis savimi, dalyvauti darbo rinkoje bei visuomeniniame gyvenime. Pastaruoju metu Lietuvoje įvyko reikšmingų pokyčių šioje srityje, reformuojant vertinimo sistemą ir keičiant institucijų pavadinimus bei funkcijas, todėl piliečiams kyla vis daugiau klausimų, kaip teisingai pradėti šį procesą ir ko tikėtis jo eigoje.
Kas gali pretenduoti į negalios statusą ir dalyvumo lygio nustatymą
Svarbu suprasti, kad negalia nėra automatiškai suteikiama susirgus tam tikra liga. Pagrindinis kriterijus yra ilgalaikis sveikatos sutrikimas, kuris neigiamai veikia asmens funkcionavimą. Teisę kreiptis dėl negalios nustatymo turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie nuolat gyvena Lietuvoje.
Vertinant asmens būklę, atsižvelgiama į tris pagrindinius aspektus:
- Medicininiai kriterijai: Tai gydytojų patvirtintos diagnozės, ligos eiga, taikytas gydymas ir jo efektyvumas. Svarbu, kad sveikatos sutrikimai būtų ilgalaikiai ir nepraeinantys, nepaisant taikyto gydymo ir reabilitacijos priemonių.
- Funkciniai kriterijai: Vertinama, kiek liga ar trauma apriboja asmens kasdienę veiklą. Pavyzdžiui, ar žmogus gali pats apsirengti, pavalgyti, judėti, orientuotis aplinkoje bei bendrauti.
- Socialiniai kriterijai: Atsižvelgiama į aplinkos veiksnius, kurie gali padėti arba trukdyti asmeniui gyventi savarankiškai.
Nuo 2024 metų Lietuvoje įsigaliojo nauja tvarka, kurioje vietoj anksčiau buvusio „darbingumo lygio” vis dažniau akcentuojamas dalyvumo lygis. Tai humaniškesnis požiūris, kuriuo siekiama ne tik konstatuoti, ko žmogus negali, bet ir įvertinti, kokios pagalbos jam reikia, kad jis galėtų pilnavertiškai dalyvauti viešajame gyvenime.
Proceso pradžia: šeimos gydytojo vaidmuo
Visas procesas prasideda gydymo įstaigoje. Asmuo, jaučiantis, kad jo sveikatos būklė atitinka negalios kriterijus, pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydantį gydytoją specialistą. Tai yra kritinis žingsnis, nes būtent gydytojas parengia medicininius dokumentus, kurie taps pagrindu tolesniam vertinimui.
Gydytojas atlieka šiuos veiksmus:
- Įvertina paciento sveikatos būklę, atlieka reikiamus tyrimus ir nustato diagnozę.
- Įsitikina, kad taikytas gydymas ir reabilitacija nedavė laukiamų rezultatų arba kad funkciniai sutrikimai yra negrįžtami.
- Parengia siuntimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau žinomą kaip NDNT). Šis siuntimas paprastai užpildomas elektroniniu būdu (forma E027).
Svarbu žinoti, kad gydytojas siuntimą parengia tik tada, kai baigiamas aktyvus gydymas ir ligos diagnozė yra patvirtinta. Jei žmogus guli ligoninėje ar jam vis dar atliekami intensyvūs tyrimai, negalios nustatymo procesas paprastai nepradedamas, nebent prognozė yra aiškiai nepalanki.
Kaip vyksta vertinimas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje
Gavusi gydytojo siuntimą, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra pradeda vertinimo procesą. Asmeniui pačiam reikia pateikti prašymą agentūrai (tai galima padaryti internetu, paštu arba atvykus į vietą), kad būtų pradėtas nagrinėjimas.
Vertinimo procedūra susideda iš kelių etapų:
- Dokumentų analizė: Ekspertai analizuoja medicininius dokumentus, kuriuos pateikė gydymo įstaiga. Tikrinama, ar diagnozės pagrįstos tyrimais, ar aprašyti funkciniai sutrikimai atitinka medicinines normas.
- Klausimyno pildymas: Suaugusiems asmenims dažnai tenka užpildyti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Jame klausiama apie gebėjimą atlikti buities darbus, judėti, mokytis, dirbti ir bendrauti. Šis klausimynas yra labai svarbus nustatant dalyvumo lygį.
- Pokalbis arba apžiūra: Tam tikrais atvejais, kai dokumentų nepakanka arba kyla neaiškumų, asmuo gali būti pakviestas pokalbiui ar apžiūrai. Tai gali vykti ir asmens namuose, jei jis dėl sveikatos būklės negali atvykti į agentūrą.
Svarbu pabrėžti, kad vertinimo metu nustatomas ne tik dalyvumo lygis (procentais), bet ir individualios pagalbos poreikis. Tai gali būti poreikis asmeninei pagalbai, techninės pagalbos priemonėms, būsto pritaikymui ar finansinei kompensacijai transporto išlaidoms.
Specialieji poreikiai ir jų rūšys
Negalios nustatymas dažnai eina kartu su specialiųjų poreikių nustatymu. Tai ypač aktualu senyvo amžiaus žmonėms arba tiems, kurių savarankiškumas yra stipriai apribotas. Specialieji poreikiai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas, kurios lemia ir skiriamos šalpos dydį:
Nuolatinės slaugos poreikis
Tai yra būklė, kai asmeniui reikalinga nuolatinė, visą parą teikiama kitų žmonių pagalba. Dažniausiai tai skiriama asmenims, kurie visiškai negali savimi pasirūpinti (pvz., gulintiems ligoniams, asmenims su sunkia demencija). Tai atitinka sunkiausią negalios laipsnį.
Nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis
Šis poreikis nustatomas, kai asmeniui reikalinga kitų žmonių pagalba, tačiau ji nebūtina visą parą. Žmogus gali atlikti tam tikrus veiksmus pats, tačiau jam reikia pagalbos buityje, tvarkant finansus, vartojant vaistus ar išeinant iš namų.
Taip pat gali būti nustatomas lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, kuris suteikia teisę į finansinę išmoką transporto priemonei įsigyti ar pritaikyti.
Vaikų negalios nustatymo ypatumai
Vaikams negalios nustatymo procesas šiek tiek skiriasi nuo suaugusiųjų. Iki 18 metų amžiaus vaikams nustatomas ne dalyvumo lygis, o negalios lygis, kuris skirstomas į tris kategorijas: sunkus, vidutinis ir lengvas.
Vertinant vaiką, didelis dėmesys skiriamas ne tik medicininei diagnozei, bet ir vaiko raidos ypatumams, ugdymosi galimybėms bei reikalingai pagalbai lyginant su to paties amžiaus sveikais vaikais. Procese dažnai dalyvauja ne tik medikai, bet ir pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai, kurie įvertina vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius. Tėvai ar globėjai vaidina esminį vaidmenį pildydami klausimynus apie vaiko savarankiškumą ir elgesį namuose bei mokykloje.
Terminai ir sprendimo apskundimas
Įprastai sprendimas dėl negalios nustatymo priimamas per 15–20 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Sprendimas gali galioti:
- 6 mėnesius;
- Vienerius metus;
- Dvejus metus;
- Iki pilnametystės (vaikams);
- Iki senatvės pensijos amžiaus;
- Neterminuotai (dažniausiai sunkių, nepagydomų ligų atvejais arba pensinio amžiaus asmenims).
Jeigu asmuo nesutinka su agentūros priimtu sprendimu, jis turi teisę jį apskųsti. Tai labai svarbi proceso dalis, užtikrinanti skaidrumą. Skundas turi būti pateiktas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktoriui per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo. Tuomet atliekamas pakartotinis vertinimas. Jei ir šis sprendimas netenkina, jį galima toliau skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus apie negalios nustatymo procesą ir pasekmes.
Ar nustatyta negalia trukdo vairuoti automobilį?
Pati negalia savaime netrukdo vairuoti, nebent sveikatos sutrikimas tiesiogiai veikia vairavimo gebėjimus (pvz., regos sutrikimai, epilepsija, sunkūs judėjimo sutrikimai be pritaikyto automobilio). Tam tikrais atvejais vairuotojo pažymėjimo galiojimas gali būti susietas su dažnesniu sveikatos tikrinimu.
Ar galiu dirbti, jei man nustatytas mažas dalyvumo lygis?
Taip, asmenys su negalia gali dirbti. Nustatytas dalyvumo lygis (net ir labai mažas) nėra draudimas dirbti. Priešingai, valstybė skatina žmonių su negalia integraciją į darbo rinką, siūlydama subsidijas darbdaviams, darbo vietos pritaikymą ar asmeninę asistento pagalbą darbe. Svarbu tik tai, ar darbo sąlygos nekenkia asmens sveikatai.
Kada pradedama mokėti negalios pensija?
Negalios pensija (arba šalpos neįgalumo pensija) skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų priėmimo „Sodroje” dienos. Gavus sprendimą iš agentūros, būtina atskirai kreiptis į „Sodrą” dėl išmokų skyrimo.
Ar reikia iš naujo nustatyti negalią sulaukus pensinio amžiaus?
Jei negalia buvo nustatyta neterminuotai, jos iš naujo nustatyti nereikia. Tačiau jei asmuo turėjo terminuotą darbingumo lygį, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jis automatiškai nepratęsiamas. Tokiu atveju dažniausiai nustatomi specialieji poreikiai, kurie suteikia teisę į tam tikras tikslines kompensacijas, bet ne į „darbingumo” pensiją, nes asmuo pradeda gauti senatvės pensiją.
Individualios pagalbos plano svarba
Naujoji negalios nustatymo reforma didelį dėmesį skiria ne tik finansinėms išmokoms, bet ir realiai pagalbai. Nustačius negalią, asmeniui gali būti sudaromas individualios pagalbos planas. Tai yra dokumentas, kuriame numatomos konkrečios priemonės, padėsiančios žmogui gyventi kuo savarankiškesnį gyvenimą.
Į šio plano įgyvendinimą įtraukiamos savivaldybės, socialinių paslaugų centrai ir nevyriausybinės organizacijos. Plane gali būti numatytos tokios paslaugos kaip asmeninis asistentas, socialinis taksi, būsto pritaikymas neįgaliojo vežimėliui, gestų kalbos vertėjo paslaugos ar psichologinė pagalba šeimos nariams. Tikslas yra užtikrinti, kad nustatyta negalia taptų ne nuosprendžiu izoliacijai, o signalu valstybinėms institucijoms suteikti reikiamus įrankius pilnaverčiam žmogaus dalyvavimui visuomenėje. Todėl gavus sprendimą dėl negalios, rekomenduojama aktyviai domėtis savo savivaldybėje teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios priklauso pagal nustatytus individualius poreikius.
