Kardiologas: kada kojų tinimas tampa pavojingas gyvybei?

Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra susidūrę su kojų tinimu, ypač po ilgos darbo dienos, skrydžio lėktuvu ar karštą vasaros popietę. Dažnai į šį simptomą numojama ranka, kaltinant nepatogius batus, sėdimą darbą ar tiesiog nuovargį. Tačiau kardiologai įspėja, kad nuolatinis, sistemingas kojų tinimas – mediciniškai vadinamas periferine edema – gali būti vienas pirmųjų ir svarbiausių signalų, jog jūsų širdis nebegali tinkamai atlikti savo pagrindinės funkcijos. Kai širdies „siurblys“ susilpnėja, organizme prasideda skysčių kaupimosi procesai, kurie dažniausiai pirmiausia pasireiškia būtent apatinėse galūnėse. Suprasti, kada tinimas yra tik kosmetinė problema, o kada tai rimtos ligos pranašas, yra gyvybiškai svarbu, nes laiku nepradėtas gydymas gali lemti pavojingas komplikacijas.

Kaip širdies veikla susijusi su kojų tinimu?

Kad suprastumėte, kodėl tinsta kojos, pirmiausia reikia suvokti hidraulinę kraujotakos sistemos prigimtį. Širdis veikia kaip galingas siurblys, varinėjantis kraują po visą kūną. Arterijomis deguonies prisotintas kraujas keliauja į organus ir audinius, o venomis jis turi sugrįžti atgal į širdį, kad būtų nukreiptas į plaučius.

Kai žmogus serga širdies nepakankamumu (ypač dešiniojo skilvelio nepakankamumu), širdies raumuo tampa per silpnas, kad efektyviai pumpuotų kraują. Dėl šios priežasties kraujas pradeda tvenktis veninėje sistemoje. Didėjant slėgiui kraujagyslėse, skysta kraujo dalis (plazma) yra išstumiama per kraujagyslių sieneles į aplinkinius audinius. Veikiant gravitacijai, šis skystis kaupiasi žemiausiose kūno vietose – pėdose, čiurnose ir blauzdose. Tai yra klasikinis mechanizmas, kurį kardiologai vadina stazine edema.

Kaip atpažinti „širdinį“ tinimą?

Ne visi kojų tinimai yra vienodi. Kardiologai išskiria specifinius požymius, kurie padeda atskirti širdies sukeltą tinimą nuo, pavyzdžiui, inkstų ligų ar venų varikozės. Štai pagrindiniai skiriamieji bruožai:

  • Simetriškumas: Širdies nepakankamumo atveju paprastai tinsta abi kojos vienodai. Jei tinsta tik viena koja, tai dažniau rodo vietinę problemą, pavyzdžiui, giliųjų venų trombozę, traumą ar infekciją.
  • Tinimo vieta: Tinimas prasideda nuo pėdų ir čiurnų, o ligai progresuojant kyla aukštyn į blauzdas. Sunkiu atveju gali tinti ir šlaunys bei pilvo sritis.
  • „Duobutės“ simptomas: Paspaudus patinusią vietą pirštu ir palaikius keletą sekundžių, atleidus lieka aiškiai matoma duobutė, kuri išsilygina tik po kurio laiko. Tai vadinama minkštąja edema.
  • Dienos eiga: Tinimas dažniausiai būna mažiausias ryte (po nakties poilsio horizontalioje padėtyje) ir progresuoja dienos bėgyje, pasiekdamas piką vakare.
  • Neskausmingumas: Skirtingai nei uždegiminiai procesai ar trombozė, širdinis tinimas dažniausiai nėra skausmingas, nors pacientai gali jausti kojų sunkumą ar tempimą.

Kiti lydintys simptomai: į ką būtina atkreipti dėmesį

Kojų tinimas retai būna vienintelis širdies nepakankamumo simptomas. Kardiologai pabrėžia, kad reikia vertinti visą paciento būklę. Jei pastebėjote tinimą, atkreipkite dėmesį, ar nepasireiškia šie simptomai:

  1. Dusulys fizinio krūvio metu: Jei anksčiau lengvai užlipdavote į trečią aukštą, o dabar dūstate jau pirmame, tai rimtas signalas.
  2. Ortopnėja (dusulys gulint): Žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, dažnai negali miegoti ant žemos pagalvės. Atsigulus skysčiai iš kojų grįžta į kraujotaką ir užtvindo plaučius, todėl žmogus priverstas miegoti pusiau sėdomis.
  3. Staigus svorio augimas: Tai ne riebalų, o skysčių kaupimasis. Jei per kelias dienas svoris padidėja 2–3 kilogramais be jokios priežasties, tai rodo skysčių sulaikymą organizme.
  4. Dažnas šlapinimasis naktį (nikturija): Naktį, kai kūnas yra horizontalioje padėtyje, inkstai geriau aprūpinami krauju ir bando pašalinti dienos metu susikaupusius skysčius.
  5. Nuolatinis nuovargis: Dėl prastos kraujotakos raumenys gauna mažiau deguonies, todėl žmogus jaučiasi išsekęs net po nedidelio krūvio.

Kada kojų tinimas tampa pavojingas gyvybei?

Nors pats kojų tinimas tiesiogiai žmogaus nenužudo, jis yra indikatorius, rodantis, kad širdis veikia kritiškai blogai. Pavojingiausia būklė, susijusi su skysčių kaupimuisi, yra skysčio persikėlimas iš kojų į gyvybiškai svarbius organus, ypač plaučius.

Plaučių edema

Tai yra ūminė ir gyvybei pavojinga būklė. Kai kairysis širdies skilvelis nebepajėgia išpumpuoti kraujo, slėgis plaučių kraujagyslėse pakyla, ir skystis pradeda sunktis į alveoles (plaučių pūsleles), kur turėtų vykti dujų apykaita. Žmogus tiesiogine prasme pradeda „skęsti“ savo paties skysčiuose.

Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, jei kartu su kojų tinimu atsiranda:

  • Staigus, stiprus dusulys, nepraeinantis net ilsintis.
  • Karkalai plaučiuose ar švokščiantis kvėpavimas.
  • Rausvos, putotos skrepliai kosint.
  • Šalta, lipni oda ir pamėlusios lūpos (cianozė).
  • Skausmas ar spaudimas krūtinėje.

Diagnostika ir gydymas: ką darys kardiologas?

Kreipusis į gydytoją dėl kojų tinimo, pirmiausia bus atlikta fizinė apžiūra ir išklausytas plaučių bei širdies darbas. Siekiant patvirtinti diagnozę, dažniausiai skiriami šie tyrimai:

Širdies echoskopija yra pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies raumens būklę, vožtuvų darbą ir išmetimo frakciją (kiek kraujo širdis išstumia vieno susitraukimo metu). Taip pat atliekamas NT-proBNP kraujo tyrimas – tai specifinis biožymuo, kurio koncentracija kraujyje smarkiai išauga esant širdies nepakankamumui.

Gydymas dažniausiai yra kompleksinis. Kertinis akmuo gydant edemą – diuretikai (šlapimą varantys vaistai). Jie padeda inkstams pašalinti perteklinį natrį ir vandenį iš organizmo, taip sumažinant kraujo tūrį ir palengvinant širdies darbą. Tačiau diuretikai tik šalina simptomą; kartu būtina gydyti pagrindinę priežastį – vartoti vaistus, stiprinančius širdies raumenį, plečiančius kraujagysles (AKF inhibitorius, beta blokatorius) bei kontroliuoti kraujospūdį.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar gali kojos tinti dėl per didelio vandens vartojimo?

Sveikam žmogui didelis vandens kiekis tinimo nesukelia, nes inkstai lengvai pašalina perteklių. Tačiau sergant širdies nepakankamumu, inkstų kraujotaka yra sutrikusi, o organizmas linkęs sulaikyti natrį. Tokiems pacientams skysčių vartojimas dažnai turi būti ribojamas (paprastai iki 1,5–2 litrų per parą, įskaitant sriubas ir vaisius), tačiau tai turi nustatyti gydytojas.

Kodėl kardiologai draudžia druską?

Natris (druska) veikia kaip kempinė – jis sulaiko vandenį organizme. Vienas gramas druskos gali sulaikyti nemažą kiekį skysčių. Žmonėms su polinkiu į tinimą rekomenduojama drastiškai sumažinti druskos vartojimą, vengti perdirbto maisto, rūkytų gaminių ir konservų.

Ar kompresinės kojinės padeda esant širdiniam tinimui?

Kompresinės kojinės yra puiki priemonė esant venų nepakankamumui, tačiau sergant širdies nepakankamumu jas reikia naudoti atsargiai. Nors jos gali sumažinti tinimą kojose, mechaniškai spaudžiant skystį iš kojų jis grąžinamas į bendrą kraujotaką. Jei širdis yra labai silpna, toks staigus skysčio tūrio padidėjimas gali ją dar labiau apkrauti. Prieš maunantis kompresines kojines, būtina pasitarti su kardiologu.

Ar magnio ir kalio papildai mažina tinimą?

Tiesiogiai tinimo jie nemažina. Tačiau vartojant šlapimą varančius vaistus, kartu su šlapimu iš organizmo pasišalina ir svarbūs elektrolitai – kalis ir magnis. Jų trūkumas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Todėl gydytojai dažnai skiria šiuos papildus kartu su diuretikais, bet ne kaip priemonę tinimui gydyti, o kaip apsaugą nuo komplikacijų.

Sveikos gyvensenos įpročiai širdies apkrovai mažinti

Vaistai yra būtina gydymo dalis, tačiau be paciento indėlio rezultatai bus menki. Kardiologai vieningai sutaria, kad gyvensenos korekcija yra kritiškai svarbi norint suvaldyti kojų tinimą ir užkirsti kelią būklės blogėjimui. Vienas paprasčiausių, bet efektyviausių būdų – kasdienis svėrimasis. Sverkitės ryte, nevalgius ir po tualeto. Tai leis pastebėti skysčių kaupimąsi dar prieš pamatant akivaizdų kojų tinimą.

Fizinis aktyvumas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Nors sergant širdies ligomis didelis krūvis yra pavojingas, visiškas nejudrumas yra dar blogiau. Blauzdų raumenys veikia kaip „antroji širdis“ – jiems susitraukinėjant vaikščiojimo metu, veninis kraujas ir limfa yra stumiami aukštyn. Todėl lengvas, reguliarus pasivaikščiojimas, pritaikytas pagal individualias galimybes, yra vienas geriausių būdų padėti savo širdžiai ir sumažinti tinimą. Poilsio metu rekomenduojama kojas laikyti šiek tiek pakeltas, kad gravitacija padėtų skysčiams nutekėti, tačiau svarbiausia – nelaukite, kol simptomai taps nepakeliami, ir laiku konsultuokitės su specialistais.