Pabudus ryte su niežtinčiais, raudonais taškeliais ant odos, pirmoji mintis dažniausiai būna apie uodus, ypač šiltuoju metų laiku. Tačiau jei pastebite, kad bėrimai telkiasi specifinėse kūno vietose, o niežulys yra kur kas intensyvesnis nei įprastai, tikėtina, kad susidūrėte su blusomis. Nors dažnai manoma, kad šie parazitai puola tik naminius gyvūnus, žmogaus kraujas jiems taip pat yra tinkamas maisto šaltinis, ypač jei namuose įsiveisė didelė jų populiacija. Gebėjimas greitai atpažinti blusos įkandimą yra kritiškai svarbus, nes tai leidžia ne tik laiku pradėti gydymą, bet ir imtis priemonių kenkėjų naikinimui, kol jie neatliko masinės invazijos į jūsų namus.
Kaip vizualiai atrodo blusos įkandimas?
Blusos įkandimas turi keletą specifinių vizualinių savybių, kurios leidžia jį atskirti nuo kitų vabzdžių atakų. Skirtingai nei uodai, kurie dažnai palieka pavienius, ištinusius gumbus, blusų įkandimai yra gerokai mažesni ir pasižymi unikalia struktūra.
Pagrindiniai vizualiniai požymiai yra šie:
- Mažas raudonas taškelis centre: Tai yra pati įkandimo vieta, kurią dažnai supa tamsiai raudona aureolė. Šis centrinis taškas yra dūrio vieta, kurioje gali susidaryti nedidelis šašas.
- Grupinis išsidėstymas: Blusos retai kanda tik vieną kartą. Dažniausiai pastebėsite trijų ar keturių įkandimų grupes arba linijas. Taip nutinka todėl, kad blusa ieško geriausios vietos maitinimuisi („zondavimo“ procesas).
- Lokalizacija: Tai vienas ryškiausių požymių. Blusos dažniausiai puola apatinę kūno dalį. Daugiausia įkandimų randama ant pėdų, kulkšnių ir blauzdų. Tačiau jei miegate lovoje, kurioje yra blusų, įkandimų gali atsirasti ir ant liemens, pažastų ar kirkšnių srityse.
- Mažas patinimas: Skirtingai nei vapsvų ar uodų įkandimai, blusų paliktos žymės retai smarkiai ištinsta, nebent žmogus yra alergiškas. Dažniausiai tai yra plokšti arba šiek tiek iškilę mazgeliai.
Simptomai ir pojūčiai: kaip reaguoja organizmas?
Blusos įkandimo sukeliamas diskomfortas dažniausiai prasideda beveik iš karto po kontakto. Blusų seilėse yra tam tikrų baltymų, kurie veikia kaip alergenai, todėl žmogaus imuninė sistema reaguoja žaibiškai.
Intensyvus niežulys yra pagrindinis simptomas. Daugeliui žmonių jis atrodo erzinantis ir aštresnis nei uodo įkandimo atveju. Niežėjimas gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo individualaus organizmo jautrumo. Be niežulio, oda aplink įkandimą gali tapti skausminga ar deginanti.
Svarbu paminėti, kad kai kurie žmonės gali patirti alerginę reakciją, vadinamą papuline dilgėline. Tokiu atveju įkandimo vietos tampa labai raudonos, patinusios, gali atsirasti pūslelių. Jei pastebite, kad reakcija plinta toliau nei įkandimo vieta arba atsiranda dusulys, būtina skubiai kreiptis į medikus.
Kaip atskirti blusą nuo kitų vabzdžių?
Teisingas vabzdžio identifikavimas yra raktas į sėkmingą problemos sprendimą. Dažniausiai blusų įkandimai painiojami su patalynės blakėmis arba uodais, tačiau atidus žvilgsnis atskleis esminius skirtumus.
Blusos vs. Patalynės blakės
Nors abu parazitai gali kandžioti naktį, jų paliekami pėdsakai skiriasi:
- Vieta: Blusos dažniausiai taikosi į kojas ir kulkšnis. Patalynės blakės mėgsta viršutinę kūno dalį – kaklą, rankas, veidą, nugarą.
- Raštas: Blakės dažnai kanda griežta tiesia linija ar zigzagais. Blusų įkandimai yra labiau chaotiški, susitelkę į mažas grupeles.
- Išvaizda: Blakių įkandimai dažnai primena didesnius, kietus guzus, kurie gali pasirodyti tik po kelių dienų. Blusų įkandimai yra maži taškeliai, kurie niežti iškart.
Blusos vs. Uodai
Uodų įkandimai paprastai yra didesni, netaisyklingos formos pūslės, kurios atsiranda ant atvirų kūno vietų. Uodai retai kanda į vietas, kurios yra pridengtos drabužiais (pavyzdžiui, kojinės), tuo tarpu blusos lengvai palenda po drabužiais arba kanda per plonas kojines. Be to, uodų įkandimai dažniausiai yra pavieniai, o ne susitelkę į spiečius.
Blusos vs. Vorai ar skruzdėlės
Vorų įkandimai dažniausiai būna pavieniai ir gali būti skausmingi, o centre kartais matomos dvi mažos skylutės. Skruzdėlių (ypač ugninių) įkandimai sukelia pūlingas pūsleles ir stiprų deginimo jausmą, kas nebūdinga blusoms.
Kodėl blusos kanda žmonėms, jei turi kitų šeimininkų?
Blusos iš esmės nėra žmonių parazitai – jos pirmenybę teikia kailiniams gyvūnams (katėms, šunims), nes jų kailis suteikia puikią terpę slėptis ir daugintis. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis jos atsigręžia į žmones:
- Didelė populiacija: Kai namuose blusų prisiveisia labai daug, gyvūnai nebegali patenkinti visų parazitų maitinimosi poreikių. Ieškodamos naujų kraujo šaltinių, blusos puola žmones.
- Šeimininko praradimas: Jei gyvūnas laikinai išvežamas arba nugaišta, alkanos blusos, tūnančios kilimuose ar balduose, neturi kito pasirinkimo, kaip tik maitintis žmonių krauju.
- Atsitiktinis kontaktas: Einant per aukštą žolę ar lankantis patalpose, kurios yra stipriai užkrėstos, blusos gali tiesiog užšokti ant žmogaus kojų.
Rizikos ir galimos komplikacijos
Nors daugeliu atvejų blusos įkandimas sukelia tik laikiną diskomfortą, egzistuoja ir rimtesnių pavojų. Dažniausia komplikacija yra antrinė bakterinė infekcija. Dėl stipraus niežulio žmogus nusikaso odą, atverdamas kelią stafilokokams ar streptokokams. Jei įkandimo vieta pradeda pūliuoti, tampa karšta ar atsiranda raudoni ruožai, būtina kreiptis į gydytoją.
Istoriškai blusos buvo maro platintojos. Nors šiais laikais tai reta, blusos vis dar gali pernešti ligas, tokias kaip žiurkių dėmėtoji šiltinė (murine typhus) arba bartoneliozė (kačių įdrėskimo liga). Taip pat svarbu žinoti, kad prarijus blusą (kas gali nutikti mažiems vaikams ar gyvūnams), galima užsikrėsti kaspinuočiais.
Pirmoji pagalba ir gydymas namuose
Pajutus įkandimą, svarbiausia taisyklė – nesikasyti. Tai tik padidins uždegimą ir infekcijos riziką. Vietoj to, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:
1. Higiena: Nuplaukite įkandimo vietą šiltu vandeniu ir antiseptiniu muilu. Tai sumažins infekcijos riziką.
2. Šaltis: Uždėkite ledo kompresą ar šaltąjį paketą. Šaltis padeda sumažinti patinimą ir laikinai nuslopina niežulį.
3. Vaistai: Naudokite nereceptinius tepalus nuo niežulio, pavyzdžiui, su hidrokortizonu arba kalamino losjoną. Jei niežulys labai stiprus, gali padėti geriamieji antihistamininiai vaistai.
4. Natūralios priemonės: Alavijo gelis, arbatmedžio aliejus (praskiestas) arba actu suvilgytas vatos tamponėlis taip pat gali padėti nuraminti sudirgusią odą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie blusas ir jų elgseną.
Ar blusos gyvena ant žmogaus kūno?
Ne, blusos negyvena ant žmonių. Skirtingai nei utėlės, blusos ant žmogaus užšoka tik tam, kad pasimaitintų, o vėliau pasislepia aplinkoje – kilimuose, patalynėje, grindų plyšiuose ar gyvūnų guoliuose.
Ar galiu pamatyti blusą plika akimi?
Taip, bet tai sunku. Blusos yra labai mažos (apie 2-3 mm), tamsiai rudos arba juodos spalvos. Jos neturi sparnų, tačiau turi itin stiprias užpakalines kojas, leidžiančias joms atlikti milžiniškus šuolius. Dažniausiai pamatysite tik greitai judantį tamsų taškelį.
Kiek laiko gyja blusos įkandimas?
Paprastai simptomai pradeda mažėti po 2–3 dienų, o visiškai užgyja per savaitę. Tačiau, jei esate labai jautrus vabzdžių įkandimams arba nusikasėte žaizdą, gijimas gali užtrukti ilgiau.
Ar blusos puola tik vasarą?
Lauke blusos aktyviausios šiltuoju metų laiku. Tačiau namų viduje, kur temperatūra yra pastovi, blusos gali veistis ir kandžioti ištisus metus, todėl problema gali iškilti net ir žiemą.
Aplinkos tvarkymas: kaip užkirsti kelią naujiems įkandimams
Vien tik gydyti įkandimus nepakanka – būtina pašalinti jų priežastį. Jei nenaikinsite blusų savo namų aplinkoje, įkandimai kartosis nuolat. Kova su blusomis reikalauja kantrybės ir sistemingo požiūrio.
Pirmiausia, būtina pasirūpinti naminiais gyvūnais. Naudokite specialius lašus, antkaklius arba tabletes nuo blusų, pasitarę su veterinarijos gydytoju. Svarbu suprasti, kad ant gyvūno gyvena tik suaugusios blusos – kiaušinėliai, lervos ir lėliukės slepiasi kilimuose ir balduose.
Kruopštus namų valymas yra kritiškai svarbus. Siurbkite grindis, kilimus, baldus ir čiužinius kiekvieną dieną, o siurblio turinį nedelsiant išmeskite į sandarų maišą lauke. Patalynę, gyvūnų guolius ir drabužius skalbkite aukščiausioje leistinoje temperatūroje (bent 60°C), kad žūtų visos vystymosi stadijos. Esant didelei invazijai, gali prireikti naudoti insekticidus arba kreiptis į profesionalias kenkėjų kontrolės tarnybas, kurios atliks dezinsekciją. Atminkite, kad blusų lėliukės gali išlikti ramybės būsenoje kelis mėnesius, todėl valymo procedūras rekomenduojama tęsti net ir išnykus įkandimams.
