Dauguma žmonių per savo gyvenimą tūkstančius kartų susiduria su užgulta nosimi, čiauduliu ar nemaloniu spaudimo jausmu sinusų srityje. Dažniausiai tai tėra sezoninė alergija, peršalimas ar sinusitas – ligos, kurios, nors ir nemalonios, yra lengvai pagydomos ir nekelia pavojaus gyvybei. Tačiau būtent šis simptomų įprastumas ir yra didžiausias nosies gleivinės bei sinusų vėžio sąjungininkas. Kadangi pirmieji piktybinių navikų požymiai beveik identiški paprastai slogai, pacientai dažnai ignoruoja organizmo siunčiamus signalus, slopindami juos nereceptiniais vaistais. Deja, nosies ertmės ir prienosinių sinusų vėžys yra klastinga liga, kurią diagnozavus vėlyvoje stadijoje, gydymas tampa sudėtingas ir alinantis. Žinojimas, kuo onkologinė liga skiriasi nuo infekcijos, gali išgelbėti gyvybę.
Kas yra nosies ertmės ir sinusų vėžys?
Nosies ertmės ir sinusų vėžys yra reta galvos ir kaklo navikų grupė. Ji apima piktybinius darinius, kurie susiformuoja nosies ertmėje (erdvėje už nosies) arba prienosiniuose sinusuose (oro pripildytose ertmėse aplink nosį, skruostikaulius ir kaktą). Nors šie vėžiniai susirgimai sudaro palyginti nedidelę visų onkologinių ligų dalį, jų vieta yra anatomiškai kritinė – šalia akių, smegenų ir svarbių nervų bei kraujagyslių.
Dažniausiai pasitaikantis tipas yra plokščialąstelinė karcinoma, kuri išsivysto iš plokščiųjų ląstelių, dengiančių nosies ir sinusų gleivinę. Kiti tipai gali apimti adenokarcinomą, melanomą, estioneuroblastomą ar limfomą. Kiekvienas iš šių tipų pasižymi skirtingu augimo greičiu ir agresyvumu, tačiau visi jie dalijasi panašia savybe – gebėjimu ilgą laiką maskuotis po lėtinio uždegimo simptomais.
Klastingi simptomai: kaip atskirti nuo slogos ir sinusito?
Pagrindinis iššūkis diagnozuojant šią ligą yra simptomų nespecifiškumas. Ankstyvose stadijose navikas gali nesukelti jokio skausmo, o tik lengvą diskomfortą. Tačiau yra tam tikrų niuansų, kurie turėtų priversti sunerimti ir kreiptis į otorinolaringologą (LOR gydytoją).
Vienpusis simptomų pasireiškimas
Tai yra vienas svarbiausių indikatorių. Paprasta sloga ar virusinė infekcija paprastai veikia abi nosies puses. Tuo tarpu navikas auga lokalizuotai. Jeigu pastebite, kad nuolat užgulta tik viena nosies pusė ir tradiciniai lašai nuo slogos nepadeda arba padeda tik trumpam, tai yra rimtas signalas. Vienpusis kvėpavimo takų blokavimas be aiškios priežasties (pvz., nosies pertvaros iškrypimo) reikalauja detalesnio ištyrimo.
Išskyrų pobūdis ir kraujavimas
Sergant peršalimu, išskyros dažniausiai būna skaidrios, vėliau gali tapti gelsvos ar žalsvos. Sergant vėžiu, išskyros taip pat gali būti pūlingos, tačiau dažnai stebimas kraujo pėdsakas. Tai nebūtinai turi būti gausus kraujavimas iš nosies (nors ir tai pasitaiko); dažniau tai yra nuolatinis kraujingų išskyrų pasirodymas, ypač pučiant nosį, arba kraujas, nutekantis galine ryklės siena.
Kiti aliarmo signalai
Kai navikas plečiasi, jis pradeda spausti aplinkinius audinius. Simptomai, kurie visiškai nebūdingi paprastai slogai, apima:
- Veido tirpimas ar skausmas: Ypač skruostų, viršutinių dantų ar kaktos srityje. Navikui pažeidus nervus, gali atsirasti nuolatinis dilgčiojimas.
- Dantų problemos: Dantų klibėjimas be dantenų ligų požymių arba protezų netikimas (jei pakinta gomurio forma).
- Regos sutrikimai: Dvejinimasis akyse, akies obuolio išstūmimas į priekį (egzoftalmas) arba nuolatinis ašarojimas dėl ašarų latako užspaudimo.
- Gumbelis kakle: Padidėję limfmazgiai kakle gali rodyti, kad liga jau išplito už pirminio židinio ribų.
Rizikos veiksniai: kas patenka į pavojaus zoną?
Skirtingai nei daugelis kitų vėžio formų, nosies ir sinusų vėžys dažnai yra glaudžiai susijęs su profesine veikla ir aplinkos veiksniais. Žinodami rizikos faktorius, žmonės gali atidžiau stebėti savo sveikatą.
- Profesiniai pavojai: Tai vienas stipriausių rizikos veiksnių. Žmonės, dirbantys su medžio dulkėmis (staliai, baldžiai), odos dulkėmis (batsiuviai), tekstilės pluoštais, nikeliu, chromu ar formaldehidu, turi žymiai didesnę riziką susirgti adenokarcinoma. Kenksmingos dalelės nusėda nosies gleivinėje ir per daugelį metų sukelia ląstelių mutacijas.
- Rūkymas: Tabako dūmai dirgina nosies gleivinę ir yra pagrindinis rizikos veiksnys plokščialąstelinei karcinomai išsivystyti. Rūkymas taip pat lėtina gijimą ir mažina gydymo efektyvumą.
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): Tam tikros didelės rizikos ŽPV atmainos, kurios sukelia gimdos kaklelio ar burnos vėžį, taip pat siejamos ir su kai kuriomis nosies vėžio formomis.
- Amžius ir lytis: Šia liga dažniau serga vyrai nei moterys, o didžiausia rizika pasireiškia vyresniame amžiuje, dažniausiai tarp 50 ir 70 metų.
Diagnostikos eiga ir šiuolaikiniai metodai
Jei simptomai kelia įtarimą, gydytojas otorinolaringologas pirmiausia atliks fizinę apžiūrą ir surinks anamnezę. Tačiau vien vizualinės apžiūros nosies veidrodėliu dažniausiai nepakanka, nes sinusai yra giliai kaukolėje.
Pagrindinis diagnostikos įrankis yra nosies endoskopija (nazofaringoskopija). Tai procedūra, kurios metu į nosies ertmę įvedamas plonas, lankstus vamzdelis su kamera. Tai leidžia gydytojui detaliai apžiūrėti sunkiai prieinamas vietas ir įvertinti gleivinės būklę. Jei aptinkamas įtartinas darinys, atliekama biopsija – paimamas mažas audinio gabalėlis mikroskopiniam ištyrimui. Tik biopsija gali patvirtinti, ar darinys yra piktybinis.
Siekiant nustatyti naviko dydį ir plitimą į aplinkinius audinius (akis, smegenis, limfmazgius), atliekami vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). KT geriau parodo kaulų struktūrų pažeidimus, o MRT – minkštųjų audinių būklę.
Gydymo strategijos: nuo chirurgijos iki inovacijų
Nosies ir sinusų vėžio gydymas yra kompleksinis ir priklauso nuo naviko tipo, stadijos bei paciento sveikatos būklės. Dažniausiai taikomas kelių metodų derinys, kurį parenka multidisciplininė gydytojų komanda.
Chirurginis gydymas yra pagrindinis metodas daugeliui pacientų. Tikslas – pašalinti naviką su saugia sveikų audinių riba. Šiuolaikinė medicina leidžia atlikti vis daugiau minimaliai invazinių endoskopinių operacijų, kurios atliekamos per nosį, nepaliekant pjūvių veide. Tačiau esant dideliems navikams, gali prireikti atviros operacijos, kartais šalinant ir dalį kaulinių struktūrų.
Spindulinė terapija (radioterapija) gali būti taikoma kaip pagrindinis gydymas (jei operacija negalima) arba po operacijos, siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles. Naujosios technologijos, tokios kaip intensyvumu moduliuota radioterapija (IMRT), leidžia tiksliai nukreipti spindulius į naviką, maksimaliai apsaugant aplinkinius sveikus audinius, pavyzdžiui, regos nervus.
Chemoterapija dažniausiai naudojama kartu su spinduline terapija pažengusioms stadijoms gydyti arba siekiant sumažinti naviką prieš operaciją. Imunoterapija – nauja ir daug žadanti kryptis, kuri skatina paties organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžiu.
D.U.K. – dažniausiai užduodami klausimai apie nosies vėžį
Ar nosies polipai gali virsti vėžiu?
Dauguma nosies polipų yra gerybiniai uždegiminiai dariniai ir savaime nevirsta vėžiu. Tačiau kai kurie piktybiniai navikai savo išvaizda gali priminti polipus, ypač ankstyvose stadijose. Todėl pašalinus polipus, jie visada turi būti siunčiami histologiniam tyrimui, kad būtų atmesta vėžio tikimybė. Be to, egzistuoja reta būklė, vadinama invertuota papiloma, kuri yra gerybinė, bet turi apie 10% riziką supiktybėti.
Kada kreiptis į gydytoją, jei sloga nepraeina?
Bendra taisyklė yra „trijų savaičių taisyklė”. Jei nosies užgulimas, išskyros ar kiti simptomai nepraeina per 3 savaites taikant įprastą simptominį gydymą, arba jei simptomai yra vienpusiai, būtina kreiptis į specialistą. Nereikėtų laukti, kol atsiras skausmas, nes tai dažnai yra vėlyvos stadijos požymis.
Ar šią ligą galima visiškai išgydyti?
Taip, jei liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje (I ar II), penkerių metų išgyvenamumas yra gana aukštas ir gali siekti 70–80% ar daugiau, priklausomai nuo vėžio tipo. Vėlyvose stadijose prognozė prastėja, tačiau šiuolaikinės kombinuotos terapijos metodai leidžia pasiekti ilgalaikę remisiją net ir sudėtingais atvejais.
Reabilitacija ir gyvenimo kokybės atkūrimas
Sėkmingas vėžio ląstelių sunaikinimas yra tik pirmas žingsnis. Kadangi nosies ir sinusų sritis yra atsakinga už kvėpavimą, uoslę, kalbėjimą ir net veido estetiką, gydymas gali palikti pėdsakų paciento gyvenimo kokybėje. Todėl po pagrindinio gydymo prasideda ne mažiau svarbus reabilitacijos etapas.
Jei operacijos metu teko pašalinti didelę dalį audinių ar kaulų, gali prireikti rekonstrukcinės chirurgijos. Plastikos chirurgai naudoja paciento audinius (odą, raumenis, kaulus iš kitų kūno vietų), kad atkurtų veido struktūrą ir funkcijas. Kai kuriais atvejais, kai chirurginė rekonstrukcija negalima, naudojami specialūs veido protezai (epitezės), kurie gaminami iš silikono ir atrodo itin natūraliai, visiškai paslėpdami pooperacinius defektus.
Taip pat svarbi funkcinė reabilitacija. Logopedai padeda atkurti kalbos aiškumą ir rijimo funkciją, jei šios buvo pažeistos. Fizioterapija padeda sumažinti kaklo ir pečių juostos sustingimą po operacijų. Ne mažiau svarbi ir psichologinė pagalba – onkologinė liga yra didelis sukrėtimas, todėl emocinė parama, bendravimas su likimo draugais ir specialistų konsultacijos padeda greičiau sugrįžti į pilnavertį socialinį ir profesinį gyvenimą. Reguliari stebėsena po gydymo pabaigos yra būtina, kad bet kokie ligos atsinaujinimo požymiai būtų pastebėti nedelsiant.
