Diskomfortas, niežulys ar kraujavimas tuštinantis yra temos, kuriomis daugelis žmonių vengia kalbėti net su artimaisiais, o vizitą pas gydytoją atidėlioja iki paskutinės minutės. Dėl gėdos jausmo ar informacijos trūkumo dažnas nusprendžia, kad šie simptomai reiškia hemorojų – ligą, kuri, nors ir nemaloni, laikoma nepavojinga gyvybei. Vaistinėse gausu nereceptinių tepalų ir žvakučių, todėl savigyda tampa pirmuoju pasirinkimu. Tačiau proktologai ir onkologai skambina pavojaus varpais: po iš pažiūros „nekaltais” hemorojaus simptomais gali slėptis kur kas pavojingesnė diagnozė – išangės vėžys. Nors ši vėžio forma yra retesnė nei storosios žarnos vėžys, jos simptomai pradinėse stadijose yra klaidinančiai panašūs į hemorojų, todėl gebėjimas atskirti šias dvi būkles ir laiku kreiptis į specialistus gali išgelbėti gyvybę.
Kodėl hemorojus yra „pagrindinis įtariamasis”?
Hemorojus yra viena dažniausių proktologinių ligų pasaulyje. Skaičiuojama, kad bent kartą gyvenime su juo susiduria apie 50–70 procentų suaugusiųjų. Tai yra išsiplėtusios venos tiesiojoje žarnoje arba išangės srityje, kurios gali sukelti skausmą, diskomfortą ir kraujavimą. Kadangi ši būklė tokia paplitusi, tiek pacientai, tiek kartais net ir šeimos gydytojai (be apžiūros) linkę bet kokį diskomfortą šioje zonoje nurašyti būtent jam.
Hemorojus skirstomas į du pagrindinius tipus, kurių simptomatika šiek tiek skiriasi:
- Vidinis hemorojus: Jis vystosi tiesiosios žarnos viduje. Dažniausiai šis tipas nėra skausmingas, nes toje zonoje yra mažiau skausmo receptorių. Pagrindinis simptomas – šviesiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus ar klozete po tuštinimosi.
- Išorinis hemorojus: Atsiranda po oda aplink išangę. Ši sritis yra labai jautri, todėl išorinis hemorojus dažnai sukelia niežulį, skausmą, patinimą ar apčiuopiamus guzelius.
Būtent šie simptomai – guzeliai, kraujas ir diskomfortas – yra klasikiniai, tačiau jie nėra unikalūs tik hemorojui. Tai ir sukuria pavojingą iliuziją, kad bet koks kraujavimas yra tiesiog „paūmėjimas”, kurį galima išgydyti tepalais.
Išangės vėžys: tylus ir klastingas
Išangės vėžys vystosi išangės kanale – trumpame vamzdelyje tiesiosios žarnos pabaigoje, per kurį išmatos pasišalina iš organizmo. Skirtingai nei storosios žarnos vėžys, kuris dažniausiai išsivysto iš polipų, išangės vėžys dažniausiai yra plokščialąstelinė karcinoma. Nors tai gana reta vėžio forma, sergamumas ja pastaraisiais dešimtmečiais auga, ir tai dažnai siejama su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) plitimu.
Didžiausia problema yra ta, kad ankstyvose stadijose išangės vėžys gali nesukelti jokių simptomų arba sukelti tokius, kurie identiški hemorojui ar išangės įplėšai. Dėl šios priežasties apie 20% pacientų diagnozę išgirsta vėliau, nei norėtųsi, kai liga jau būna pažengusi.
Gydytojo įžvalgos: esminiai skirtumai, padedantys atskirti ligas
Nors galutinę diagnozę gali nustatyti tik gydytojas po apžiūros ir tyrimų, egzistuoja tam tikri „raudoni signalai”, kurie gali padėti pacientui įtarti, kad problema yra rimtesnė nei paprastas hemorojus. Štai pagrindiniai skirtumai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
1. Kraujavimo pobūdis
Sergant hemorojumi, kraujas dažniausiai būna šviesiai raudonas. Jis pasirodo tuštinimosi pabaigoje, laša į klozetą arba lieka ant popieriaus. Kraujavimas paprastai liaujasi pasibaigus tuštinimosi procesui.
Esant vėžiniams susirgimams, kraujavimas gali būti įvairesnis. Kraujas gali būti tamsesnis, sumaišytas su išmatomis ar gleivėmis. Svarbu atkreipti dėmesį, jei kraujavimas atsiranda ne tik tuštinimosi metu, bet ir savaime, tepant apatinius drabužius.
2. Guzelio struktūra ir pojūtis
Tai vienas svarbiausių diferencinių požymių. Hemorojiniai mazgai dažniausiai yra minkšti, lygūs, juos galima apčiuopti prausiantis. Išoriniai mazgai gali būti skausmingi, bet jų konsistencija primena pabrinkusią veną ar vynuogę.
Vėžinis darinys dažnai apibūdinamas kitaip. Jis paprastai yra kietas, grublėtas, nelygus. Gydytojai pabrėžia, kad vėžinis guzelis dažnai jaučiamas kaip „svetimkūnis”, kuris niekur nedingsta, nesusitraukia naudojant vaistus ir bėgant laikui tik didėja.
3. Skausmo pobūdis
Hemorojus sukelia ciklišką skausmą – jis paūmėja tuštinantis, ilgai sėdint ar valgant aštrų maistą, tačiau praeina ar sumažėja ramybės būsenoje. Išangės vėžio atveju skausmas ar spaudimo jausmas gali būti pastovus, „bukas”, nepriklausantis nuo tuštinimosi. Be to, vėžys gali pažeisti raumenis, kontroliuojančius išangę (sfinkterį), todėl gali atsirasti išmatų nelaikymas.
4. Kiti sisteminiai simptomai
Hemorojus yra lokali problema – ji veikia tik išangės sritį. Tuo tarpu vėžys yra sisteminė liga. Jei kartu su išangės problemomis jaučiate bendrą silpnumą, nepaaiškinamą svorio kritimą, naktinį prakaitavimą ar padidėjusius limfmazgius kirkšnyse, tai yra rimtas signalas nedelsiant kreiptis į onkologą.
Išmatų formos pokyčiai – svarbus indikatorius
Dar vienas simptomas, kurį pacientai dažnai ignoruoja, yra išmatų formos pasikeitimas. Kadangi auglys auga išangės kanale, jis siaurina spindį, per kurį praeina išmatos. Dėl to išmatos gali tapti neįprastai siauros (pieštuko formos). Hemorojus, nors ir gali šiek tiek trukdyti, retai taip drastiškai pakeičia išmatų formą. Bet koks staigus ir ilgalaikis tuštinimosi įpročių pasikeitimas (vidurių užkietėjimas, keičiamas viduriavimu, ar nuolatinis noras tuštintis be rezultato) reikalauja medicininio įvertinimo.
Rizikos veiksniai: kas turėtų būti budresnis?
Nors susirgti gali bet kas, tam tikri veiksniai žymiai padidina išangės vėžio riziką. Žinodami šiuos faktorius, žmonės gali atidžiau stebėti savo sveikatą:
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): Tai pagrindinis rizikos veiksnys. Tam tikros ŽPV atmainos (ypač 16 ir 18 tipai) sukelia daugumą išangės vėžio atvejų.
- Amžius: Rizika didėja senstant. Dauguma atvejų diagnozuojama vyresniems nei 50 metų žmonėms.
- Rūkymas: Rūkančiųjų rizika susirgti išangės vėžiu yra kelis kartus didesnė nei nerūkančiųjų.
- Nusilpusi imuninė sistema: Žmonės, sergantys ŽIV, arba pacientai po organų transplantacijos, vartojantys imunitetą slopinančius vaistus, patenka į didelės rizikos grupę.
- Lėtinis uždegimas: Ilgalaikės problemos, tokios kaip išangės fistulės ar atviros žaizdos, gali šiek tiek padidinti riziką.
Diagnostika: kodėl nereikia bijoti proktologo
Didžiausias barjeras tarp paciento ir diagnozės dažnai yra baimė ir gėda. Tačiau proktologo apžiūra yra standartinė medicininė procedūra, kuri trunka neilgai ir gali būti atliekama be didelio skausmo. Pirminė apžiūra paprastai apima digitalinį (pirštu) tiesiosios žarnos tyrimą. Patyręs gydytojas dažnai vien apčiuopos būdu gali atskirti minkštą hemorojinį mazgą nuo kieto naviko.
Jei kyla įtarimų, atliekama anoskopija – specialiu, nedideliu prietaisu apžiūrimas išangės kanalas iš vidaus. Tai leidžia gydytojui vizualiai įvertinti gleivinę. Radus įtartinų pakitimų, atliekama biopsija – paimamas mažas audinio gabalėlis tyrimams mikroskopu. Tik biopsija gali 100% patvirtinti arba paneigti vėžio diagnozę.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar hemorojus gali virsti vėžiu?
Ne, tiesioginio ryšio nėra. Hemorojus yra kraujagyslių liga, o vėžys – ląstelių mutacija. Tačiau hemorojus gali būti šalia vėžinio darinio, arba vėžys gali sukelti simptomus, panašius į hemorojų, todėl viena liga neneigia kitos buvimo.
Ar išangės vėžys yra mirtinas?
Kaip ir daugelis onkologinių ligų, išangės vėžys yra pavojingas, tačiau anksti diagnozavus, jis yra labai sėkmingai gydomas. Penkerių metų išgyvenamumas diagnozavus lokalizuotą vėžį yra labai aukštas. Problemos prasideda, kai liga išplinta į limfmazgius ar kitus organus.
Ką daryti, jei gėdijuosi eiti pas gydytoją?
Svarbu suprasti, kad gydytojams proktologams tai yra kasdienis darbas. Jie mato šimtus pacientų su panašiomis problemomis. Jūsų sveikata ir gyvybė yra svarbiau už momentinį nepatogumo jausmą. Vėlavimas dėl gėdos gali kainuoti labai brangiai.
Ar skausmas tuštinantis visada reiškia rimtą ligą?
Nebūtinai. Dažniausia aštraus skausmo priežastis yra išangės įplėša (gleivinės įtrūkimas), kuri taip pat sukelia kraujavimą. Tačiau tikslią priežastį nustatyti gali tik specialistas.
Kaip ŽPV skiepai susiję su šia liga?
Skiepai nuo ŽPV apsaugo nuo didelės rizikos viruso tipų, kurie sukelia gimdos kaklelio, išangės ir kitų sričių vėžį. Tai viena efektyviausių prevencinių priemonių.
Kada vizitas pas gydytoją yra neatidėliotinas
Svarbiausia žinutė, kurią siunčia medikai, yra paprasta: bet koks kraujavimas iš išangės nėra normalu. Net jei 90% atvejų tai bus „tik” hemorojus ar įplėša, likę 10% reikalauja skubaus gydymo. Savigyda yra priimtina tik labai trumpą laiką ir tik esant aiškiai diagnozei, kurią jau anksčiau patvirtino gydytojas. Jei naudojate žvakutes ar tepalus, bet simptomai per 1-2 savaites nepraeina, jei kraujavimas kartojasi, jei apčiuopiate kietą darinį ar jaučiate bendrą sveikatos pablogėjimą, privalote registruotis pas proktologą. Ankstyva diagnostika leidžia taikyti tausojantį gydymą (dažnai pakanka radioterapijos ir chemoterapijos derinio be radikalios operacijos), išsaugant normalią tuštinimosi funkciją ir gyvenimo kokybę.
