Odos dariniai dažnai sukelia ne tik estetinį diskomfortą, bet ir fizinį skausmą, tačiau ne visi jie yra vienodi. Daugelis žmonių, pastebėję raudoną, skausmingą gumbelį ant odos, klaidingai jį palaiko paprastu spuogu ir griebiasi senos, tačiau itin pavojingos praktikos – bandymo jį išspausti. Visgi gydytojai dermatologai ir chirurgai vieningai sutaria: jei tai votis (mediciniškai vadinama furunkulu), savarankiškas mechaninis jos šalinimas gali baigtis rimtomis komplikacijomis, kurios kartais pareikalauja net stacionaraus gydymo ligoninėje. Suprasti, kuo votis skiriasi nuo paprasto spuogo ir kaip teisingai elgtis jai atsiradus, yra gyvybiškai svarbu norint išvengti infekcijos išplitimo į gilesnius audinius ar kraują.
Kas iš tikrųjų yra votis ir kaip ji susiformuoja?
Votis, arba furunkulas, yra ūminis pūlinis plauko maišelio ir aplinkinių audinių uždegimas. Skirtingai nei paprastieji spuogai (aknė), kurie dažniausiai apsiriboja paviršiniu odos sluoksniu ir riebalinių liaukų užsikimšimu, votis yra gilesnė ir agresyvesnė infekcija. Ją dažniausiai sukelia bakterijos, konkrečiai – auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus). Šios bakterijos natūraliai gyvena ant daugelio žmonių odos ir paprastai nekelia pavojaus, tačiau joms patekus giliau per pažeistą odą (pavyzdžiui, įdrėskus, nusibrozdinus ar po skutimosi), prasideda uždegiminis procesas.
Infekcija prasideda plauko folikule, tačiau greitai išplinta į aplinkinius audinius. Organizmas, reaguodamas į bakterijų invaziją, į pažeidimo vietą siunčia baltuosius kraujo kūnelius (leukocitus), kad šie sunaikintų infekciją. Šio proceso metu susidaro pūliai – mirusių bakterijų, leukocitų ir odos ląstelių mišinys. Besikaupiant pūliams, spaudimas audiniuose didėja, o tai sukelia stiprų skausmą ir tempimo jausmą.
Kaip atpažinti votį: vizualiniai požymiai ir simptomai
Norint atskirti votį nuo kitų odos darinių, svarbu atkreipti dėmesį į jos vystymosi stadijas. Gydytojai išskiria kelis esminius požymius, kurie padeda identifikuoti furunkulą:
- Pirmieji požymiai: Iš pradžių atsiranda nedidelis, kietas, raudonas ir skausmingas mazgelis. Oda aplink jį gali būti patinusi ir karšta liečiant. Skausmas dažniausiai yra pulsuojantis.
- Augimas ir brendimas: Per keletą dienų mazgelis didėja, minkštėja, o jo centre pradeda formuotis pūlinga viršūnė (geltonas arba baltas taškas). Tai vadinama nekroziniu strypu.
- Bendrieji simptomai: Skirtingai nei paprasto spuogo atveju, esant vočiai gali pasireikšti ir bendri negalavimo simptomai: padidėjusi kūno temperatūra, limfmazgių padidėjimas (ypač artimiausių pažeistai vietai), bendras silpnumas.
Votys gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, kur auga plaukai, tačiau dažniausios lokalizacijos yra tos, kurios patiria trintį arba gausiau prakaituoja: kaklas, pažastys, sėdmenys, šlaunys ir veidas.
Kodėl gydytojai griežtai draudžia spausti votis patiems?
Pats svarbiausias medikų perspėjimas susijęs su mechaniniu vočių spaudimu. Nors noras „išvalyti” pūlinį atrodo logiškas ir palengvinantis būklę, realybėje toks veiksmas yra itin pavojingas. Spaudžiant votį, pūliai dažnai nėra pašalinami į išorę. Priešingai – dėl didelio spaudimo infekuotas turinys yra stumiamas gilyn į audinius.
Infekcijos išplitimo rizika
Kai spaudžiate furunkulą, pažeidžiate apsauginį barjerą, kurį organizmas suformavo aplink infekcijos židinį, kad apribotų bakterijų plitimą. Suardžius šį barjerą, bakterijos gali patekti į kraujotaką. Tai gali sukelti bakteriemiją (bakterijų buvimą kraujyje), o blogiausiu atveju – sepsį (kraujo užkrėtimą), kuris yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios reanimacinės pagalbos.
Mirtinas pavojus veido srityje
Ypatingą dėmesį gydytojai atkreipia į vadinamąjį „mirties trikampį” veido srityje. Tai zona, apimanti nosį ir viršutinę lūpą. Kraujagyslės šioje srityje turi tiesiogines jungtis su kaukolės viduje esančiais kaverniniais sinusais (veniniais ančiais). Jei bandysite spausti votį šioje zonoje, infekcija gali nukeliauti tiesiai į galvos smegenis, sukeldama meningitą, smegenų abscesą arba kaverninio sinuso trombozę. Tai retos, bet mirtinos komplikacijos.
Karbunkulas: kai problema tampa dar rimtesnė
Kartais infekcija apima ne vieną, o kelis greta esančius plaukų folikulus. Toks susijungusių vočių darinys vadinamas karbunkulu. Tai yra gilesnė ir sunkesnė infekcijos forma. Karbunkulai dažniausiai susiformuoja sprando, nugaros ar šlaunų srityje. Jie atrodo kaip didelis, raudonas patinimas su keliomis pūlingomis viršūnėmis.
Sergant karbunkuloze, žmogus dažnai jaučiasi prastai: jį krečia šaltis, pakyla aukšta temperatūra, jaučiamas didelis nuovargis. Karbunkulo gydymas beveik visada reikalauja medikų įsikišimo, antibiotikų terapijos ir neretai chirurginio atvėrimo.
Saugūs būdai padėti sau namuose
Nors spausti voties negalima, tai nereiškia, kad turite sėdėti rankas sudėję ir kentėti skausmą. Yra saugių būdų, kaip paskatinti natūralų voties trūkimą ir gijimą:
- Šilti kompresai: Tai pagrindinė pagalbos priemonė. Dėkite šiltą (ne karštą), drėgną rankšluostį ant pažeistos vietos 3–4 kartus per dieną po 10–15 minučių. Šiluma gerina kraujotaką, mažina skausmą ir padeda vočiai greičiau „subręsti” bei atsiverti savaime.
- Higiena: Pažeistą vietą plaukite antibakteriniu muilu. Visada kruopščiai nusiplaukite rankas prieš ir po kontakto su vočia.
- Tvarstymas: Jei votis atsivėrė ir iš jos teka pūliai, uždenkite ją steriliu tvarsčiu, kad infekcija neplistų ant kitų odos vietų ar drabužių.
- Nekasykite ir nelieskite: Venkite bet kokio nereikalingo lietimo, kad neužneštumėte papildomos infekcijos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie votis
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus, susijusius su furunkulais ir jų priežiūra.
Ar votis yra užkrečiama?
Taip, votis gali būti užkrečiama. Sukėlėjas (auksinis stafilokokas) gali būti perduotas kitam asmeniui per tiesioginį kontaktą su pūliais arba per užterštus daiktus (rankšluosčius, patalynę, drabužius). Todėl sergant labai svarbu naudoti atskirus higienos reikmenis.
Kiek laiko gyja votis?
Paprastai votis subręsta ir atsiveria per 4–7 dienas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Visiškas gijimas gali užtrukti nuo dviejų iki trijų savaičių. Jei darinys neišnyksta per dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar galima naudoti liaudiškas priemones, pavyzdžiui, keptą svogūną?
Liaudies medicinoje populiarūs metodai, tokie kaip kepto svogūno ar alavijo dėjimas, veikia panašiu principu kaip šilti kompresai – jie šildo ir minkština odą. Tačiau gydytojai rekomenduoja būti atsargiems, kadangi nesterilios priemonės gali dar labiau užkrėsti atvirą žaizdą. Geriau rinktis medicininius kompresus arba specialius tepalus, paskirtus vaistininko ar gydytojo.
Kada būtina gerti antibiotikus?
Antibiotikai skiriami ne visais atvejais. Jų dažniausiai prireikia, jei infekcija yra sunki, pasireiškia karbunkulai, infekcija yra ant veido, vargina stiprus karščiavimas arba pacientas turi nusilpusį imunitetą. Tik gydytojas gali nuspręsti, ar antibiotikai reikalingi.
Prevencija: kaip išvengti pasikartojančių infekcijų
Jei votys vargina dažnai (būklė vadinama furunkulioze), tai gali signalizuoti apie nusilpusį imunitetą arba lėtines ligas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą. Norint sumažinti riziką, rekomenduojama laikytis šių taisyklių:
- Reguliariai praustis antibakteriniu muilu, ypač po sporto ar gausaus prakaitavimo.
- Vengti aptemptų, sintetinių drabužių, kurie trina odą ir neleidžia jai kvėpuoti.
- Atsargiai skustis, kad nepažeistumėte odos; reguliariai keisti skustuvus.
- Stiprinti imuninę sistemą subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu.
- Nedelsiant dezinfekuoti bet kokius odos įbrėžimus ar žaizdeles.
Chirurginis gydymas ir drenažas
Kai namų priemonės nepadeda arba votis tampa itin didelė ir skausminga, vienintelis efektyvus sprendimas yra chirurginis atvėrimas. Tai paprasta procedūra, kurią gydytojas atlieka steriliomis sąlygomis, dažniausiai taikydamas vietinę nejautrą.
Procedūros metu skalpeliu padaromas nedidelis pjūvis voties viršūnėje, per kurį pašalinami susikaupę pūliai ir nekrozinis audinys (geluonis). Išvalius ertmę, skausmas ir spaudimas atlėgsta beveik akimirksniu. Sudėtingesniais atvejais žaizdoje gali būti paliekamas drenažas – specialus guminis ar marlės juostelės fragmentas, kuris neleidžia žaizdai užsitraukti per greitai ir užtikrina, kad pūliai toliau tekėtų į išorę, o ne kauptųsi viduje. Po tokios procedūros žaizda gyja greitai ir, prižiūrima specialisto, palieka minimalius randus.
