Rūpintis vyresnio amžiaus artimuoju – tai ne tik meilės, bet ir atsakomybės išraiška. Kai žmogus tampa mažiau savarankiškas dėl sveikatos problemų ar amžiaus pokyčių, natūralu pradėti galvoti apie slaugos poreikį. Daugelis šeimų susiduria su klausimais: kokios yra galimybės gauti slaugą, kaip tinkamai ją organizuoti ir ką reikia žinoti apie valstybės teikiamą pagalbą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žingsnius ir svarbias detales, padėsiančias pasirinkti tinkamiausią sprendimą savo artimajam.
Kas laikoma slauga ir kokiais atvejais ji reikalinga
Slauga – tai profesionali pagalba žmogui, kuris dėl ligos, neįgalumo ar senyvo amžiaus nebegali pats pasirūpinti savimi. Ji gali būti teikiama tiek namuose, tiek gydymo ar globos įstaigose. Slaugos poreikis dažniausiai nustatomas gydytojų komisijos, įvertinus žmogaus sveikatos būklę ir gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienes veiklas – valgyti, praustis, judėti, apsirengti.
Slaugos paslaugos gali būti laikinos arba ilgalaikės. Laikinoji slauga aktuali, kai žmogus atsigauna po operacijos ar traumos, o ilgalaikė reikalinga tiems, kuriems pagalba būtina nuolat.
Kaip nustatomas slaugos poreikis
Norint gauti valstybės kompensuojamą slaugą, pirmiausia reikia oficialiai nustatyti jos poreikį. Tai atliekama per šeimos gydytoją ar gydytojų komisiją, kuri įvertina paciento sveikatos būklę ir pateikia išvadą apie slaugos lygį. Šis procesas apima kelis žingsnius:
- Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pateikia siuntimą dėl slaugos poreikio nustatymo.
- Pacientas (ar jo atstovas) pateikia reikiamus medicininius dokumentus.
- Gydytojų komisija įvertina asmens savarankiškumo lygį ir nustato, ar reikalinga slauga, bei kokio intensyvumo ji turėtų būti.
Gavus oficialų sprendimą dėl slaugos poreikio, galima kreiptis dėl slaugos paslaugų finansavimo ar namų slaugos organizavimo.
Slaugos paslaugų rūšys
Yra kelios slaugos paslaugų rūšys, kurias galima pasirinkti atsižvelgiant į žmogaus būklę, šeimos galimybes ir pageidavimus.
- Slauga namuose. Ši paslauga leidžia senjorui likti savo aplinkoje, o priežiūrą vykdo slaugytojas ar slaugos specialistas. Tai gali būti tiek medicininė pagalba (vaistų leidimas, žaizdų priežiūra), tiek kasdienė pagalba (higiena, maitinimas).
- Dienos centrai senjorams. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie vis dar pakankamai savarankiški, bet jiems reikia priežiūros ar veiklos dienos metu, kol artimieji būna darbe.
- Globos ar slaugos namai. Kai artimasis reikalauja nuolatinės priežiūros, visą parą, gali būti reikalingas apgyvendinimas ilgalaikės globos įstaigoje. Tokios įstaigos užtikrina medicininę priežiūrą bei socialinę priežiūrą.
Kaip gauti finansinę paramą slaugai
Lietuvoje egzistuoja keli finansinės pagalbos būdai tiems, kuriems reikalinga slauga. Priklausomai nuo nustatyto slaugos lygio ir žmogaus gyvenamosios vietos, galima kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Galimi keli paramos tipai:
- Slaugos pašalpa. Skiriama asmenims, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Šios išmokos dydis priklauso nuo nustatyto slaugos lygio.
- Pagalbos namuose paslaugos. Savivaldybės gali organizuoti ar finansuoti socialinių darbuotojų paslaugas, padedančias žmonėms gyventi savarankiškai.
- Lengvatos ar kompensacijos. Kai kuriais atvejais kompensuojamos techninės priemonės, pavyzdžiui, vaikštynės, lovos su reguliuojamu aukščiu ar vežimėliai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekviena savivaldybė gali turėti savas tvarkas bei terminus, todėl verta iš anksto pasidomėti savo regione galiojančiomis sąlygomis.
Kaip pasirinkti tinkamą slaugos formą
Renkantis slaugos formą, verta įvertinti kelių aspektų visumą. Pirmiausia – vyresnio amžiaus žmogaus sveikatos būklę ir emocinę savijautą. Daugelis senjorų nori likti savo namuose, todėl slauga namuose dažnai tampa prioritetu. Kita vertus, jei būklė yra sudėtinga, geresnį saugumą ir priežiūrą gali užtikrinti specializuota įstaiga.
Taip pat svarbu įvertinti šeimos galimybes. Ar kas nors iš artimųjų gali dalyvauti priežiūros procese? Ar turite galimybę samdyti slaugos specialistą? Tokie klausimai padeda realistiškai planuoti sprendimą.
Praktiniai patarimai šeimai
- Tinkamai pasiruoškite namus. Pašalinkite kliūtis, galinčias trukdyti judėti – slenksčius, kilimus, nelygumus. Įrenkite patogius turėklus vonioje ir prie laiptų.
- Bendraukite su gydytojais. Reguliarus bendravimas su medikais padės laiku pastebėti sveikatos pokyčius ir koreguoti slaugos planą.
- Neignoruokite emocinės gerovės. Slauga – didelis iššūkis tiek senjorui, tiek šeimai. Pasirūpinkite bendravimu, užsiėmimais ir psichologine parama.
- Rinkitės kvalifikuotus specialistus. Jei samdote slaugę ar naudojatės paslaugų agentūra, būtinai pasidomėkite rekomendacijomis, patirtimi ir licencijomis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kas gali kreiptis dėl slaugos paslaugų?
Kreiptis gali pats žmogus, kuriam reikalinga slauga, arba jo artimieji, turintys įgaliojimą tai atlikti. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo šeimos gydytojo, kuris nukreips tolesniam įvertinimui.
Ar slauga namuose yra nemokama?
Dalį paslaugų kompensuoja valstybė, tačiau priklausomai nuo situacijos gali tekti prisidėti finansiškai. Savivaldybės dažnai turi atskiras programas, todėl verta išsiaiškinti konkretų finansavimo modelį.
Kiek laiko trunka slaugos poreikio nustatymo procesas?
Procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo pateiktų dokumentų ir gydytojų komisijos darbo grafiko.
Ką daryti, jei negaliu nuolat būti su artimuoju?
Tokiu atveju verta pasidomėti trumpalaikės globos galimybėmis arba dienos centruose teikiamomis paslaugomis. Taip pat galima samdyti lankomąją slaugę.
Ar galima derinti socialines paslaugas su medicinine priežiūra?
Taip, tai netgi rekomenduojama. Socialinė pagalba padeda kasdienėje veikloje, o medicininė priežiūra užtikrina sveikatos stebėjimą ir gydymą.
Naudingi kontaktai ir informacijos šaltiniai šeimai
Norint geriau suprasti visas galimybes, verta kreiptis į keletą institucijų:
- Savivaldybės socialinės paramos skyrių – dėl paslaugų ir finansavimo sąlygų.
- Teritorinę ligonių kasą – dėl kompensuojamų slaugos paslaugų.
- Pagalbos šeimai centrus – kurie teikia konsultacijas ir emocinę paramą.
Kuo anksčiau šeima pradės planuoti ir domėtis, tuo lengviau bus užtikrinti tinkamą priežiūrą vyresnio amžiaus artimajam. Gerai informuotas sprendimas padės sukurti aplinką, kurioje senjoras jausis saugiai, oriai ir mylimas.
